Seniai Lietuvoje regėtas panikos mastas: ar vabzdžių baimė tapo naujuoju skiepų baubu?

Po pandemijos aprimusią Lietuvos dezinformacijos padangę sausį sudrebino nauja tariama grėsmė – vabzdžių paieškos maiste.

Šluoja lentynas, valo šaldytuvą

Prieš kelias savaites sukurta „Facebook“ grupė „Maistas turintis sudėtyje svirplių/vabalų/lervų“ (pavadinimas netaisytas – aut.), auga kasdien, nors sunku pasakyti, ar joje reiškiasi tikri žmonės, ar sėti nesantaiką siekiantys piktavaliai.

Nariai čia kelia nuotraukas produktų, kuriuos išmetė iš savo namų, nes jiems sukėlė įtarimą etiketėje pažymėtos sudedamosios dalys.

Kai kurie lauk meta mėgstamus sausainius, kiti – sūrį, mėsos gaminius, vienas dalijasi receptu, kaip išsivirti naminę vadinamąją „daktarišką“ dešrą. Gyventojai maiste ieško vabzdžių liekanų, sunkiųjų metalų, kaltina veganų judėjimą, esą jis skatina atsisakyti tradicinio sveiko maisto.

Kitose grupėse raginama dalintis „nežalingu“ maistu, kuriame rastos sudedamosios dalys, internautų vertinimu, žalos nekelia. Be abejo, pasireklamuoti čia nepraleidžia progos ir verslininkai, siūlantys neva gydančius maisto produktus, nepaisant to, kad tokią reklamą, kai maisto produktai prilyginami vaistams, draudžia įstatymai.

Nuogąstavimus paneigė maisto pramonės atstovai ir Valstybinė maisto ir veterinarijos taryba, patikinusi, kad slapčia vabzdžių niekas į maistą nededa – tokia medžiaga keliskart brangesnė, nei įprasti miltai, jei jos maiste būtų, tai matytume etiketėse. Vabzdžius auginančias įmones taip pat nuodugniai tikrina maisto inspektoriai. Tačiau judėjimas neslopsta, jis atakuoja net ir konkretų verslą – kliuvo sūrelių, duonos gamintojams, kuriems teko platinti pareiškimus, kad vabzdžių produktų gamyboje niekada nenaudojo, tema galiausiai pasisakė net ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, nusifotografavusi su varškės sūreliu ir patikinusi, kad jį valgyti saugu.

Ar vabzdžiai – naujieji skiepai?

Religijotyrininko, nagrinėjančio sąmokslo teorijų reiškinį Alfredo Buiko teigimu, panika dėl maisto saugumo, sveikatos nėra tokia giliai įsišaknijusi, kaip geriau žinomos sąmokslo teorijos apie vakcinas ir 5G ryšį.

Jis pastebi, kad gąsdinantieji vabzdžiais maiste kartoja istoriją, esą egzistuoja piktavalis, bloga linkintis elitas, kuris, pasak interneto legendų, valdo politiką, išnaudoja žmones, ateityje sukurs distopinį pasaulį, kuriame visi jie nieko neturės, taigi, valgys vabzdžius.

„Kalbos apie globalistų sąmokslą yra naujas antisemitinio, antimasoniško naratyvo variantas“, – įspėja jis.

A. Buiko nestebina tai, kad sąmokslo teorija išplito taip toli: vabzdžiais maiste susirūpino ne tik įprasti panikos skleidėjai, bet ir veganų, sveikos mitybos entuziastų bendruomenės.

„Sveikos gyvensenos bendruomenės yra viena iš vietų, kur labai gerai sklinda sąmokslo teorijos. Panašiai ir radikali dešinė, taip yra todėl, kad ir vienai, ir kitai grupei svarbus vadinamasis vertybinis tyrumas. Sąmokslo teorijų bendruomenėse dažnai kalbama apie kovą tarp tyrimo ir suteptumo, buvimo švariu“, – atkreipė dėmesį jis.

Religijotyrininko teigimu, paniką visuomenėje paskatino karo ir pandemijos išgyvenimai.

„Neseniai baigėsi COVID-19 pandemija, tai priverčia žmones sunerimti dėl sveikatos. Netoli vyksta karas. Šie dalykai prisideda prie sąmokslo teorijų plitimo, nes žmonėms tenka pripažinti faktą, kad jie yra mirtingi“, – sakė jis.

Tokių neramumų akivaizdoje, pasak pašnekovo, asmuo imasi skirtingų taktikų.

„Žmonės imasi kažką daryti. Kai kurie tampa labai religingi, kiti įtiki sąmokslo teorijomis, dar kiti susitelkia į sveiką gyvenseną, mitybą. Tai tam tikras būdas gauti kontrolę“, – svarstė A. Buiko.

Kada sąmokslo teorijų skleidėjus galima paduoti į teismą

Komunikacijos specialisto Giedriaus Galdiko teigimu, panikos dėl vabzdžių maiste bumas jau slopsta. Vis tik reiškinį, anot jo, galima pavadinti potencialia krize.

„Kad verslams daroma žala, akivaizdu <...> Kad tai yra potenciali krizė, jei verslai tylės, nieko nedarydami – ji gali gilėti. Jei bus matoma, kad verslai negali, nenori apsiginti, [sąmokslo teorijų skleidėjai] pradės dar smarkiau pulti“, – sakė jis.

Pašnekovas taip pat pastebėjo, kad po kalbomis apie maistą ir susirūpinimu dėl sveikatos slypi politiniai tikslai.

„Žvelgiant į pastaruosius įvykius, keista matyti, kad gaudomos jautrios visuomenės grupės ir joms bandoma įteigti visiškas nesąmones“, – sakė jis.

Vis tik sunku pasakyti, kas slypi už tokių žinučių, ar tai kam nors naudinga. Kaip rašė LRT.lt, pirmiausiai žinutės apie tariamą svirplių invaziją į maisto pramonę pasirodė alternatyvia žiniasklaida save vadinančiuose kanaluose.

„Kad tam tikri asmenys ieško lengvatikių – tai akivaizdu“, – sakė G. Galdikas.

Teisininko Andriaus Iškausko teigimu, klaidinančią informaciją apie verslininkus paskelbę asmenys gali sulaukti net teisinės atsakomybės. Jei kas nors patalpino tokią informaciją apie verslą internete, galima reikalauti ją išimti ir paneigti.

„Tai neteisinga, reputaciją žeminanti informacija. Ją platinti draudžia ir Visuomenės informavimo įstatymas, ir Civilinis kodeksas“, – sakė jis.

Dėl sugadintos reputacijos galima reikalauti ir žalos atlyginimo. Tai galioja ne tik portalams, kuriuose buvo skelbiama tokia informacija, bet ir fizinių asmenų socialinių tinklų paskyroms.

„Jei tai ne visuomenės informavimo priemonė, Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimai netaikomi, bet lieka taikomi Civilinio kodekso reikalavimai. [Tačiau] ar „Facebook“ puslapis yra visuomenės informavimo priemonė, yra labai aktualus ir iki šiol dar diskutuojamas klausimas“, – sakė A. Iškauskas.

Ragina netylėti

G. Galdiko teigimu, šioje krizėje gerai pasirodė Valstybinė maisto veterinarijos taryba, iš karto po to, kai pasirodė klaidinanti informacija apie maisto saugumą, ji ją detaliai paneigė.

„Gal tai turėjo šiek tiek per mažą sklaidą, bet kai kurie kanalai tą poziciją ištransliavo“, – sakė jis.

Anot jo, valstybės institucijos ir maisto pramonės atstovai atsidūrė keblioje situacijoje: nors jie gali paneigti metamus kaltinimus, esą maiste slapčia naudojami vabzdžiai ir nesaugūs priedai, racionali kalba pralaimi prieš emocijas, kurias kalboje naudoja panikos skleidėjai.

Tačiau, pasak jo, nereikėtų tylėti, net jei ir skleidžiama informacija yra absurdiška.

„Mano rekomendacija valstybės institucijoms būtų aktyviau komunikuoti, sakyti poziciją dėl vabzdžių miltų, baltymų naudojimo maisto gamyboje. Verslui nereikėtų tylėti – tyla gimdo spekuliacijas ir interpretacijas“, – sakė komunikacijos ekspertas.

Jis taip pat paragino verslininkus fiksuoti apie juos skleidžiamą informaciją ir vertinti jau iš teisinės pusės. Komentuojant šia tema, jis siūlo naudot ne pašiepiamą ar negatyvų toną.

„Socialinėje erdvėje yra dvi stovyklos: tie, kurie skleidžia sąmokslo teorijas ir tie, kurie bando jas paneigti. Yra ir sarkazmo, ir paniekos. Solidi pozicija turėtų būti paremta faktais ir mokslu“, – sakė G. Galdikas.

Pasak A. Buiko, norint užkirsti kelią nepagrįstų gandų ir panikos plitimui, reikėtų imtis tikslingos informacijos sklaidos.

„Apie tai, kaip iš tikrųjų viskas yra. Užkietėjusių sąmokslo teoretikų tai nepaveiks, bet gali paveikti žmones, kurie dvejoja, nėra tiksliai apsisprendę, nežino“, – sako religijotyrininkas.

Kaip greitai bus galima įveikti krizę, jis nesiryžta prognozuoti.

„Skiepų priešininkų judėjimas irgi turėjo būti neilgas, tačiau jis kartais silpnėja, kartais stiprėja, bet aš esu įsitikinęs, kad sveikos mitybos, autoreksijos judėjimas niekur nesiruošia dingti. Jis galbūt nusilps, bet dėl vienų ar kitų priežasčių vėliau gali vėl atsirasti, ir jau kur kas stipresnis“, – sako pašnekovas.