Seksualinė prievarta prieš berniuką – mažiau žalinga nei prieš mergaitę? Ragina keisti įstatymus ir suvienodinti bausmes

Už seksualinę prievartą prieš berniuką ar vyrą – mažesnė bausmė. Žmogaus teisių srityje dirbantys ekspertai tvirtina, kad šiuo metu Baudžiamajame kodekse (BK) esantis seksualinių nusikaltimų skyrimas pagal prievartos būdą suponuoja, jog prievarta prieš berniukus ar vyrus yra mažiau žalinga nei prievarta prieš moteris. Pasak žmogaus teisių gynėjų, reikėtų sujungti du BK straipsnius ir suvienodinti bausmes, tam pritartų ir LRT.lt kalbintas Aukščiausiojo Teismo teisėjas.

BK 149 straipsnis kalba apie išžaginimą – prievartą vaginaliniu būdu – ir nurodo, kad tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią, panaudodamas fizinį smurtą, grasindamas tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimdamas galimybę priešintis ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.

Nurodoma, kad, tokį nusikaltimą atlikus grupėje, baudžiama laisvės atėmimo bausme iki 10 metų, o išžaginus nepilnametį – laisvės atėmimu nuo trejų iki 10 metų, tokį nusikaltimą atlikus prieš mažametį asmenį, baudžiama laisvės atėmimu nuo penkerių iki 15 metų.

Bausmės už seksualinį prievartavimą reglamentuotos BK 150 straipsnyje – nurodoma, kad tas, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimdamas galimybę priešintis ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

Už seksualinį prievartavimą grupėje gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų, jei numatyti veiksmai atlikti nepilnamečiui – nuo dvejų iki 10 metų, o mažamečiui – nuo trejų iki 13 metų. Vadinasi, tokie nusikaltimai baudžiami ne taip griežtai, kaip išžaginimo atveju.

Žmogaus teisių srityje dirbantys ekspertai kritikuoja, kad toks nusikaltimų skyrimas pagal prievartos būdą suponuoja, jog prievarta prieš berniukus ar vyrus yra mažiau žalinga nei prievarta prieš moteris.

Vienų nukentėjusiųjų patirtys tikresnės nei kitų?

Lietuvos žmogaus teisių centro advokacijos vadovė, teisininkė Monika Guliakaitė-Danisevičienė portalui LRT.lt sako, kad dabar BK prievarta vaginaliniu būdu yra baudžiama griežčiau, taip suponuojant, kad tai tikroji seksualinė prievarta, o kiti būdai yra mažiau pavojingi.

„Nukentėjusiųjų patirtys, lytinių organų ar kitų kūno dalių sužalojimai, psichikos sveikatos trauma negali būti taip skirstoma į dvi dalis, tai nepriklauso nuo to, kokius reprodukcinius organus turi“, – akcentuoja Lietuvos žmogaus teisių centro advokacijos vadovė.

Jos vertinimu, toks skirstymas ne tik lemia bausmės dydį, bet ir parodo valstybės požiūrį, diskriminuoja dėl lyties ar seksualinės orientacijos.

„Atrodo, vienų nukentėjusiųjų patirtys vertinamos kaip tikresnės, svarbesnės nei kitų, o kiti šiek tiek numenkinami“, – pabrėžia M. Guliakaitė-Danisevičienė.

Nuvertinamos vyrų, homoseksualių žmonių patirtys

Moterų informacijos centro projektų vadovė, „Ribologijos“ bendraįkūrėja, teisininkė Rugilė Butkevičiūtė pažymi, kad užsienio valstybėse išprievartavimu laikoma bet kokio objekto įsiskverbimas į žmogaus kūną be to žmogaus sutikimo.

„Kalbame apie vaginalinį, analinį, oralinį išprievartavimą, išprievartavimą naudojant tam tikrus daiktus, pavyzdžiui, įvairių gėrimų tarą, netgi aštrius daiktus. Visa tai laikoma išprievartavimu. Mūsų teisinė sistema skiria šiuos dalykus“, – teigia Moterų informacijos centro projektų vadovė.

R. Butkevičiūtė pabrėžia, kad, skirtingai vertinant skirtingų lyčių asmenų patirtą prievartą, nuvertinamos berniukų, vyrų ir homoseksualių žmonių patirtys, be to, moterys taip pat gali patirti įvairių rūšių prievartos.

„Įstatymų leidėjas sako, kad kažkodėl visi kiti būdai yra mažiau žalingi, kad tai netikras lytinis aktas, lytinės aistros tenkinimas. Labai sunku suprasti, kuo remdamiesi turėtume palaikyti tokią normą, kuri sakytų, kad vaginalinis išprievartavimas sukelia didžiausias pasekmes“, – kritikuoja teisininkė.

Už mažamečio berniuko išprievartavimą – mažesnė bausmė

Moterų informacijos centro projektų vadovė R. Butkevičiūtė pabrėžia – visos prievartos formos gali padaryti tokios pačios žalos ir turėti įtakos sveikatai, todėl prievartos nereikėtų kategorizuoti.

„Jei tave išprievartavo analiniu būdu, naudodami aštrius objektus, tavo sveikatai taip pat gali kilti labai rimtų pasekmių, traumos lygis yra tas pats. Dabar išskiriami vyrai ir homoseksualūs asmenys, moterų patirtys taip pat nepriimamos“, – sako R. Butkevičiūtė.

„Nemanau, kad rastume daug argumentų, kad už mažametės mergaitės išprievartavimą turėtų būti skiriama didesnė atsakomybė nei už mažamečio berniuko išprievartavimą“, – akcentuoja R. Butkevičiūtė.

Kodėl bausmė už seksualinį prievartavimą ir išžaginimą gali būti skirtinga? M. Guliakaitė-Danisevičienė teigia, kad, visų pirma, buvo manoma, jog santykiaujant vaginaliniu būdu yra rizikos užsikrėsti ŽIV ar venerine liga, didesnė bausmė buvo argumentuojama nėštumo ir ilgalaikio psichikos sutrikimo galimybe.

Visgi, anot M. Guliakaitės-Danisevičienės, dabar tokius argumentus galima atremti. Nors nėštumo rizika išlieka, šiuo atveju apvaisinimas nėra lytinės aistros tenkinimo tikslas, galima pasinaudoti greitosios kontracepcijos tabletėmis.

„Tuo metu buvo klaidingai suvokiama, kad visas venerines ligas ir kitas infekcines ligas galima perduoti tik vaginaliniu būdu. Tačiau taip nėra, o trauma ir psichikos sveikatos sutrikimas gali būti sukeliami ne tik vaginalinės prievartos būdu“, – pažymi teisininkė.

Galima sujungti ir dėl teisingumo, ir dėl aiškumo

Seimo Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė dar anksčiau įregistravo BK pataisas, kurios numato, kad, norint lytiškai santykiauti, turėtų būti aiškiai išreikštas savanoriškas sutikimas. Anot M. Danielės, būtų galima kalbėti ir apie išžaginimo ir seksualinio prievartavimo sujungimą į vieną straipsnį.

„Peržiūros reikia, galima ją daryti platesnę ir gilesnę. Ar tam yra išskirtinis poreikis? Rezonansinės bylos dabar nebuvo, o paprastai tai kyla iš rezonansinių bylų. Poreikis yra galbūt apskritai kalbėti apie seksualinį smurtą, nuosekliai peržiūrėti visus tai reglamentuojančius straipsnius viename pakete. Šį klausimą pradėjome kelti“, – LRT.lt komentuoja M. Danielė.

Parlamentarė atkreipia dėmesį, kad šiuos du straipsnius būtų galima sujungti, anot jos, taip būtų ir teisingiau, ir aiškiau.

„Manau, kad visuomenei ir net žurnalistams tai ne iki galo suprantama, kalbant apie bylas arba straipsnius, išžaginimo ir išprievartavimo terminai dažnai vartojami kaip sinonimai arba žmonės iš viso nesupranta, ką tai reiškia. Ir aiškumo prasme, ir teisingumo prasme tikrai turėtų būti suvienodinta“, – sako M. Danielė.

Seimo narės teigimu, šie straipsniai buvo išskirti dėl galimo pastojimo išžaginimo metu – kadangi prievartaujant kitu būdu tokia pasekmė negalima, neva ir pats nusikaltimas yra mažesnis.

„Aišku, kad tai yra absurdas. Kalbame apie visokeriopą žmogaus traumavimą – nesvarbu, kuri anga yra prievartavimo esmė. Atskyrimas tampa labiau istoriniu argumentu“, – pažymi politikė.

Kalbėdama apie kitus pokyčius šioje srityje, M. Danielė argumentuoja, kad seksualinis smurtas ilgą laiką buvo tabu. Pasak Seimo narės, nors privertimo lytiškai santykiauti mastas yra milžiniškas, bylų per metus būna vos kelios, todėl reikia keisti ir 151 straipsnį, numatant savanoriško sutikimo aspektą.

„Aišku, reikia ir kitų priemonių, turi būti visas paketas. (...) Turime didelį seksualinio smurto latentiškumą ir nebaudžiamumą. Tai galėtų būti vienas iš motyvų imtis tos peržiūros“, – teigia M. Danielė.

Teisėjas Fedosiukas: būtų logiškiau turėti vieną normą nei dvi

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Olegas Fedosiukas LRT.lt taip pat sako, kad apie išžaginimo ir seksualinio prievartavimo nusikaltimus galima kalbėti nebūtinai atskirai.

„Techniškai sujungti tuos du nusikaltimus ir kalbėti apie juos kaip apie vieną įmanoma. (...) Aš neprieštaraučiau, man atrodo, būtų logiškiau turėti vieną normą nei dvi. Neprieštaraučiau tam, nemažai mano kolegų neprieštarautų. Ši koncepcija pasirodė dirbtinė. (...)

Jei tai būtų vienas straipsnis, būtų visiems patogiau su juo dirbti. Kita vertus, tai dabar nėra karšta problema, didelio poreikio tai daryti nėra“, – svarsto O. Fedosiukas.

Aukščiausiojo Teismo teisėjo teigimu, išžaginimo ir seksualinio prievartavimo išskyrimas į teismų praktiką atnešė nemažai nepatogumų. Pasak O. Fedosiuko, paprastai baudžiamosiose bylose figūruoja keli prievartos būdai, šiuo metu jie išskirti į du BK straipsnius.

„Jei tai grupinis [nusikaltimas], tai visiems dalyviams reikia inkriminuoti du nusikaltimus, net jei konkretus asmuo tik vieną padarė, bendrininkai atsako vieni už kitų veiksmus“, – atkreipia dėmesį teisėjas.

Jis aiškina, kad tokiais atvejais, kai žmogus kaltinamas keliais nusikaltimais, svarbu nustatyti, ar yra vadinamoji ideali sutaptis.

„Ideali sutaptis lemia, kad bausmė bus skiriama viena – pagal sunkesnę [bausmę]. (...) Ideali sutaptis dažniausiai aiškinama taip, kad nusikalstamos veikos laikas sutampa ir veiksmas yra vienas – absoliučiai viena veika, tik du skirtingi straipsniai.

Šiuo atveju veika ne viena, lytinis santykiavimas keičiasi – iš vieno būdo pereina į kitą. Aukščiausiasis Teismas 2004 metais išleido Senato nutarimą, kuriame paaiškino, kad jei nėra didelio laiko tarpo, vienas santykiavimas iš karto keičia kitą, tai yra ideali sutaptis – du straipsniai, bet bausmė viena. (...) Koks tai laiko tarpas, kiek minučių, valandų, niekas nežino“, – tvirtina O. Fedosiukas.

Sistema primena rusiškąją

Kalbėdamas apie dabartinį reglamentavimą, MRU profesorius sako – mūsų sistema labai panaši į Rusijos BK, o Vakarų valstybėse išžaginimas dažniausiai siejamas su visais prievartos būdais.

„Seksualiniai nusikaltimai gali būti skirstomi pagal pavojingumo laipsnį. Yra brutaliausias atvejis, jis dažniausiai vadinamas išžaginimu, ir yra kitų būdų, kurie mažiau pavojingi. Mūsų BK tas mažiau pavojingas prievartinis nusikaltimas numatytas 151 straipsnyje“, – aiškina O. Fedosiukas.

Visgi teisėjas atmeta žmogaus teisių srityje dirbančių ekspertų nuogąstavimus dėl vyrų ir berniukų patiriamos diskriminacijos, kai prieš juos atlikti nusikaltimai baudžiami lengviau.

„Aš jokios diskriminacijos neįžvelgiu. Vis dėlto didžioji dauguma bylų yra tokios, kai vyras išžagina moterį. Atvejų, kai įvyksta prievartiniai veiksmai moters prieš moterį arba vyro prieš vyrą, būna, bet daug daug rečiau. Šia prasme natūralaus lytinio santykiavimo išskyrimas turi prasmę“, – mano O. Fedosiukas.

Mato didesnės reformos būtinybę

Lietuvos žmogaus teisių centro advokacijos vadovė M. Guliakaitė-Danisevičienė akcentuoja, kad apskritai apsaugos nuo seksualinės prievartos srityje reikalinga reforma – jos būtinybę mato beveik 100 žmogaus teisių organizacijų.

Anksčiau per vieną konferenciją M. Guliakaitė-Danisevičienė išskyrė, kad esminiai tokios reformos punktai būtų pripažinti, kad bet koks lytinis aktas be sutikimo yra seksualinė prievarta, atsisakyti seksualinių nusikaltimų skirstymo į išžaginimą ir seksualinį prievartavimą, skirti dėmesio kokybiškiems tyrimams, kad jie atskleistų esamą situaciją.

„Turime pereiti iš prievartos modelio į sutikimo modelį. Dabar tam, kad būtų pripažįstamas išžaginimas ar seksualinis prievartavimas, reikalaujama aktyvių pasipriešinimo veiksmų, jėgos, grasinimų naudojimo. Dabar tam tikra atsakomybė perkeliama nukentėjusiajam pasipriešinti tam tikru būdu ir užtikrinti, kad jis nebūtų prievartaujamas“, – teigia teisininkė.

Anot jos, yra prievartos atvejų, kurie neturi nei fizinės, nei psichologinės prievartos aspektų, bet vis tiek yra atliekami prieš asmens valią.

„Tokie atvejai lieka nenubausti, nes veiksmai, kai moteris ar mergina sako „ne, nenoriu“, yra nepakankami, reikalaujama aktyvių pasipriešinimo veiksmų“, – pabrėžia M. Guliakaitė-Danisevičienė.

Jos manymu, Laisvės frakcijos politikių siūlymo įvesti sutikimo modelį yra per mažai.