Prieš 1 metus
83
Sekimas iki namų, skrieję įžeidinėjimai ir grasinimas susidoroti – apie tokią patirtį pasakoja Lukas Svirplys. Pasak jo, praeiviui užkliuvo, kad Lukas ir jo vaikinas Raimedas yra susikabinę rankomis, tad ėmė grasinti. Nors, kaip pasakoja pašnekovas, įvykis nutiko birželio pradžioje, tyrimas iki šiol nepradėtas. Lietuvos žmogaus teisių centro teisininkės vertinimu, tokiose situacijose dažnai tenka susidurti su atvejais, kuomet teisėsauga tyrimo nepradeda.
Kaip portalui LRT.lt pasakoja L. Svirplys, jau priartėjus prie namų vaikinų žvilgsnis susitiko su toliau esančio vyro, kuris ėmė juos sekti. Pašnekovo teigimu, pamatęs, kad vaikinai eina susikabinę rankomis, vyras pradėjo juos filmuoti ir įžeidinėti žodžiais „pydarai“ ir „urodai“.
Prisivijęs prie laiptinės durų, vyras ėmė grasinti sulaužysiantis vaikinams kojas ir susidorosiantis, jei dar kartą juos pamatys, priduria L. Svirplys: „Jis minėjo, kad mes pažeidžiame Lietuvos Respublikos įstatymus, kad nėra Partnerystės įstatymo, tad negalime eiti susikabinę gatvėje, trukdome kitiems žmonėms“.
Pasak L. Svirplio, šis vyras neleido vaikinams įeitį į laiptinę, stovėjo užtvėręs jiems kelią, tačiau į viršų nebelipo. Kitą dieną, pasakoja pašnekovas, jis pamatė, kad vyras gyvena kaimynystėje, tad užfiksavo jo automobilio numerius ir informaciją pateikė policijai.
Tyrimas nepradėtas
Lietuvos žmogaus teisių centro teisininkė, advokacijos vadovė Monika Guliakaitė akcentuoja, kad tyrimas iki šiol nepradėtas. Anot jos, po to, kai L. Svirplys kartu su vaikinu kreipėsi į policiją ir parašė pareiškimą, pareigūnai atsisakė jį nagrinėti.
Kaip aiškina teisininkė, tuomet toks sprendimas buvo apskųstas vyresniajam tyrėjui, vėliau – prokurorui. Kadangi tyrimas nepradėtas, toks sprendimas skųstas Vilniaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau skundas taip pat atmestas.
Kaip argumentuoja specialistė, galimai vaikinus užpuolęs asmuo pirmosios apklausos metu nurodė pamatęs rankomis susikibusią vaikinų porą ir pamanęs, kad tai – nepagarba visuomenei, kadangi nėra priimtas Partnerystės įstatymas.
„Akivaizdu, kad jis suprato jų seksualinę orientaciją, turėjo išankstinį nusiteikimą, bet vėliau policijos apklausose nurodė, kad neturi nieko prieš homoseksualius asmenis, tiesiog norėjo pabendrauti. Policijai šis argumentas tiko, jie neįžvelgė išankstinio nusistatymo, diskriminacinių nuostatų jų atžvilgiu“, – teigia Lietuvos žmogaus teisių centro teisininkė.
Pasak Vilniaus apskr. VPK Komunikacijos poskyrio vedėjos Julijos Samorokovskajos, dėl minėto įvykio buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tačiau jis buvo apskųstas, o šiuo metu vyksta teisminis procesas, todėl pateikti daugiau informacijos policija negali.
Po įvykio nustatė potrauminio streso sindromą
L. Svirplys dalijasi, kad po šio įvykio lankėsi pas psichiatrą, kuris nustatė potrauminio streso sindromą ir išrašė antidepresantų.
„Iš pradžių kelias savaites nieko nejaučiau, o vėliau abu pastebėjome, kad, jei girdime gatvėje ką nors šaukiant, iš karto atsisukame, pradėjome vengti viešų koncertų, renginių. Naktį pradėjau sapnuoti tą pačią istoriją, kaip neatrakinu durų, toks košmariškas sapnas. Prasidėjo virškinimo sutrikimai“, – vardija L. Svirplys.
Jis pastebi, kad didesnis nesaugumo jausmas dėl priklausymo LGBT bendruomenei taip pat atsirado po protestų prieš Partnerystės įstatymą, kuomet apie tai pradėta daugiau diskutuoti viešojoje erdvėje, atsirado daugiau dezinformacijos. Tačiau ir anksčiau nutikdavo nemalonių įvykių.
„Kartą valgėme Nidoje, o vėliau išgirdome, kad šalia sėdėję žmonės paklausė padavėjos, ar negalėtų mūsų išprašyti iš restorano. Mano vaikinas dirbo barmenu, girdėjome komentarų, kad iš tokių pydarų alaus pirkti nenori.
Net ir Vilniuje einant gatve pradeda šaukti, atidaro langą. Pradėjome vengti tam tikrų rajonų, stengiamės neiti vieni. Keista, kad savo valstybėje negali gyventi saugiai“, – apgailestauja L. Svirplys.
Tokie įvykiai parodo Partnerystės įstatymo svarbą
Lietuvos žmogaus teisių centro teisininkė M. Guliakaitė pabrėžia, kad praktika, kuomet dėl tokių įvykių atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, – gana dažna: „Manau, tai yra kompleksinė problema. Nemažai įtakos daro ir asmeninės pareigūnų nuostatos, negebėjimas atpažinti [neapykantos kalbos ar neapykantos nusikaltimų], kompetencijos trūkumas“.
Anot teisininkės, nors matomas didesnis pareigūnų bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis ir daugėja mokymų, „yra kažkokia kliūtis ir neprasilaužiame“.
„Anksčiau įgyvendinome tokį projektą, kuomet turėjome susitikimus su policijos pareigūnais regionuose. Tai atskleidė, kad policijos pareigūnų nuostatos yra priešiškos [LGBT atžvilgiu], nors jie sako, kad geba atskirti savo profesinę veiklą nuo savo asmeninių įsitikinimų“, – pastebi M. Guliakaitė.
Jos vertinimu, tos pačios lyties porų santykius reglamentuojantis įstatymas parodytų, kad visi piliečiai yra lygūs prieš įstatymą.
„Šiuo konkrečiu atveju asmuo prikibo vien dėl to, nes Lietuvoje nėra Partnerystės įstatymo, tarsi žmonės negali Lietuvoje vaikščioti susikibę rankomis. Manau, atsakomybę turėtų prisiimti aršūs tradicinių šeimų gynėjai, kurie kursto diskriminaciją ir homofobiją“, – teigia teisininkė.
M. Guliakaitė įsitikinusi, kad priimtas įstatymas parodytų, kad visi žmonės yra priimami ir gerbiami, o tos pačios lyties poros turi teisę vaikščioti susikibusios rankomis.
Policijos atstovė: daug svarbiau faktinių įvykio aplinkybių nustatymas
Kaip portalui LRT.lt komentuoja J. Samorokovskaja, išsakyti žodžiai dėl pareigūnų kompetencijos trūkumo ar asmeninių nuostatų „yra nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis“. Žinoma, priduria ji, policijos veikloje, tiriant pranešimus ar atvejus, susijusius su neapykantos kalba arba neapykantos nusikaltimais, gali pasitaikyti visko.
„Kiekvienas atvejis labai individualus, kiekvienu atveju yra begalė reikšmingų aplinkybių, kurių vertinime gali pasitaikyti klaidų, nulemtų tiek asmeninių savybių, tiek profesinių kompetencijų visumos. Tačiau policija, kaip institucija, deda visas pastangas sumažinti tokias rizikas“, – pabrėžia J. Samorokovskaja.
Pasak policijos atstovės, ikiteisminio tyrimo pradėjimas pats savaime nėra „gėris ar tikslas, kurio turėtų būti siekiama nagrinėjant pranešimus apie galimus teisės pranešimus“ – daug svarbiau yra faktinių įvykio aplinkybių nustatymas ir teisės pažeidimo sudėties požymių vertinimas, priduria ji.
„Svarbu pabrėžti, kad ne kiekvienas įvykis, apie kurį praneša nukentėjusysis ar įvykio liudininkas, gali būti ir yra vertinamas kaip nusikalstama veika, ne visi veiksmai, kad ir atrodantys kaip netinkami, neetiški, užtraukia baudžiamąją atsakomybę“, – pastebi J. Samorokovskaja.
Policijos atstovė taip pat teigia, kad pareigūnams sudarytos galimybės atitinkamose srityse tobulinti kvalifikaciją, o tam tikra prasme to ir reikalaujama. Pavyzdžiui, išskiria J. Samorokovskaja, 2021 metais pagal kvalifikacijos tobulinimo programą ,,Pareigūnų veiksmai neapykantos nusikaltimų atvejais ir prevencinė veikla užkardant neapykantos nusikaltimus“ mokėsi 173 pareigūnai.
Pagal programą apie žmogaus teises, į kurios turinį įeina ir neapykantos nusikaltimų potemė, mokėsi 192 pareigūnai. Dar 72 pareigūnai mokėsi pagal programą, kurioje yra tema apie žmogaus teises ir laisves, 184 išklausė programos modulį apie neapykantos nusikaltimus, o 38 – apie policijos vaidmenį, tiriant neapykantos nusikaltimus, nukreiptus prieš LGBT asmenis.
Policijos atstovės teigimu, besikeičiančią situaciją taip pat rodo statistika – 2021 metais Lietuvos policijos įstaigose buvo užregistruotos 84 nusikalstamos veikos, susijusios su neapykanta, kai 2020 metais – 52 tokio pobūdžio nusikalstamos veikos.
Prokuratūra: ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas remiantis ne subjektyviu įvertinimu
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė nekomentuoja konkretaus tyrimo, tačiau, kaip aiškina ji, jei nėra bent vieno Baudžiamajame kodekse įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymio, tokia veika nelaikoma nusikalstama.
„Siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jo veiksmuose turi būti nustatyti visi būtini nusikalstamos veikos požymiai. (...) Pažymėtina, jog ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas remiantis ne subjektyviu situacijos įvertinimu, o tik esant objektyvioms aplinkybėms, rodančioms, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika“, – LRT.lt teigia Generalinės prokuratūros atstovė.
G. Vitkauskaitė-Šatkauskienė taip pat priduria, kad tuo atveju, kai žmogus nesutinka su prokuroro sprendimu, jis turi teisę procesinį sprendimą skųsti aukštesniajam prokurorui, o, jam atsisakius patenkinti skundą, ikiteisminio tyrimo teisėjui.
English (US) ·