Seimui ir prezidentūrai susikibus dėl griežtesnių sankcijų baltarusiams, ekspertai perspėja – tai nesąžininga ir nenuoseklu

Ketvirtadienį vykusiame posėdyje Seimo dauguma triuškinama persvara atmetė prezidento Gitano Nausėdos veto ir galutinai patvirtino, kad sankcijos Baltarusijos ir Rusijos piliečiams skirsis. Vis dėlto, kai kurie ekspertai LRT.lt teigė, kad jiems nesuprantama, kuo prezidentūra grindžia savo poziciją, o ilgus metus vykdyta Lietuvos užsienio politika tokiu atveju atrodo nenuosekli.

Už tai, kad įstatymas būtų priimtas be prezidento siūlytų pakeitimų, balsavo 99 Seimo nariai, prieš buvo septyni, du susilaikė.

Pagal galutinai patvirtintą Ribojamų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą, nuo šių metų gegužės 2-osios iki kitų metų gegužės 3-iosios rusams ir baltarusiams bus ribojama galimybė gauti Lietuvos vizas, elektroninio rezidento statusą, uždrausta įvežti ukrainietiškas grivinas.

Rusijos piliečiams papildomai apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nebus priimami jų prašymai dėl leidimo gyventi Lietuvoje.

Šį įstatymo projektą Seimui pateikė Vyriausybė. Ji pasiūlė į įstatymą perkelti dabar nepaprastosios padėties nutarime įtvirtintus ribojimus dėl vizų išdavimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, Rusijos piliečių įleidimo.

Seimas papildė sankcijų sąrašą, bet numatė išimtis Baltarusijos piliečiams. Būtent dėl to prezidentas vetavo įstatymą.

Seimas veto atmetė

„Valstietis“ Jonas Jarutis Seimo posėdyje teigė suprantantis Baltarusijos ir Rusijos keliamas grėsmes, tačiau nepritaria prezidentūros dedamam lygybės ženklui tarp abiejų valstybių.

„Rusija yra mūsų pripažinta kaip agresorė, terorizmą remianti valstybė, ji tiesiogiai užpuolė Ukrainą. Jos [Rusijos – red.] visuomenė daugiau kaip 80 proc. palaiko tą veiksmą. Iš principo Rusijoje neegzistuoja opozicija“, – ketvirtadienį iš Seimo tribūnos kalbėjo J. Jarutis.

Jis tvirtino tikintis, jog Baltarusijos opozicinė visuomenė subręs ir pasuks demokratiniu keliu, o Seimo priimtas įstatymų projektas siejasi su baltarusių piliečių, baltarusių verslo ir Lietuvos interesais, todėl kvietė nepritarti prezidento veto.

Konservatorius Vilius Semeška kalbėjo, kad baltarusiai, apsigyvenę Lietuvoje, kuria pridėtinę vertę. Nors režimas, sakė jis, ir dalyvauja kare prieš Ukrainą, Baltarusijos dauguma išėjo į gatves ir siekė savo valstybės pertvarkymo.

„Net neabejoju, kad, pasitaikius pirmai geresnei progai, vėl stos į kovą prieš vietinį režimą ir aš manyčiau, kad būtų sąžininga šiandien juos atskirti nuo Rusijos piliečių, kurie palaiko agresiją prieš Ukrainą, ir taip paremti juos sunkioje, ilgoje kovoje už demokratiją, už laisvę“, – sakė politikas.

LVŽS narė Agnė Širinskienė posėdyje sakė nematanti logikos taikyti skirtingas priemones tiems žmonėms, kurių valstybės agresorės yra vienodai smerkiamos. Anot jos, apklausos visgi rodo, kad tiek Baltarusijos, tiek Rusijos piliečiai savo šalių režimus remia.

„Kažkokią stebuklingą problemą turime su sankcijomis baltarusiškoms trąšoms, kurių niekaip negalime sukontroliuoti, <...> dabar vėl klausimai yra susiję su Baltarusija ir sankcijomis Baltarusijos piliečiams, vėl kažkaip atsiranda stebuklingai praktikoje kitoks traktavimas“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Socialdemokratė Dovilė Šakalienė tvirtino, kad režimui ir karui besipriešinantiems baltarusiams prezidento siūlymas nesukuria prieštaravimų, nestabdo jų patekimo į Lietuvą.

Kuriamas dirbtinis konfliktas

Politologas Vytis Jurkonis LRT.lt teigė, kad ši kova tarp Seimo ir prezidentūros panašėja labiau į vidinę kovą, nes remiamasi emocijomis ir nėra konkretaus turinio. Anot jo, nacionalinio saugumo klausimai rūpi visiems, tačiau toks sankcijų įgyvendinimo projektas neišspręs visų problemų.

Jis tvirtino, kad švelnesnių sankcijų Baltarusijos piliečiams siekiantys politikai taip pat perlenkia lazdą, teigdami, kad G. Nausėdos siūlomas variantas pablogins Lietuvoje gyvenančių baltarusių padėtį. Pasak jo, Lietuva net ir su pačiu konservatyviausiu variantu ir toliau teiks vizas nuo režimo bėgantiems baltarusiams ir rusams.

„Kitaip tariant, yra šiek tiek per daug emocijų, šiek tiek pasiklysta vertime ir yra per mažai turinio, ką iš tikrųjų bandoma spręsti ir dėl ko iš tikrųjų yra nuogąstaujama, nes vienoje spektro pusėje yra tie, kurie rūpinasi nacionaliniu saugumu, ir aš neabejoju, kad nėra Lietuvoje žmonių, kurie nesirūpintų nacionaliniu saugumu. Klausimas, ar mes tai pakankamai aiškiai iškomunikuojame baltarusių bendruomenei, nes nacionalinio saugumo klausimai yra ir jų saugumo klausimai“, – sakė V. Jurkonis.

Pašnekovas tvirtino, kad Lietuvai reikia kurti ne dirbtinius konfliktus, o „gerinti radarą, atskiriant“ Baltarusijos ar Rusijos piliečius, kurie priklauso režimui ir kurie kovoja su juo, kurie apeina sankcijas ir kurie dirba sąžiningai.

„Manau, kad tiesiog nereikia gaišti laiko toms dirbtinėms diskusijoms, ieškant dirbtinių skirtumų, nes neabejoju, kad visos Lietuvos institucijos yra suinteresuotos demokratinėmis permainomis kaimynystėje ir rusiškos agresijos sustabdymu“, – teigė V. Jurkonis.

Lietuvos užsienio politikos nenuoseklumas

Rytų Europos studijų centro analitikas Maksimas Milta LRT.lt sakė nesuprantantis, kuo prezidentūra grindžia savo veto. Anot jo, nesąžininga lyginti Baltarusijos ir Rusijos piliečius, kai baltarusiai 2020 m. aktyviai priešinosi A. Lukašenkos režimui.

Svarbiausia detalė, sakė jis, kad nuo 2020 m. Baltarusijoje buvo sulaikyti 40 tūkst. žmonių, kurie susiduria su administraciniais areštais nuo 10 iki 25 parų. Analitiko teigimu, Baltarusijoje šiuo metu yra apie 1,5 tūkst. politinių kalinių, kuriems kalėjimas gresia nuo 10 iki 15 metų.

„Taigi, šalyje, kurioje gyvena apie 9,5 mln. gyventojų, žiūrint į proporciją, tiesiog neįmanoma suvokti ir suprasti, kad kiekviena šeima Baltarusijoje tiesiogiai ar netiesiogiai yra susidūrusi su persekiojimu“, – tvirtino jis.

Pasak jo, Lietuva suteikė prieglobstį nuo režimo bėgantiems baltarusiams ir tapo šalimi, kur baltarusiai gali kurti savo namus, plėtoti verslą, o kadangi Baltarusija yra Lietuvos kaimynė – leidžia ir neprarasti ryšio su gimtąja šalimi. Dabar prezidento veto tarsi suponuoja, kad baltarusiai yra antrarūšiai žmonės ir po 2,5 m. turi įrodyti savo lojalumą.

„Mano požiūriu, tai baltarusių atžvilgiu yra mažų mažiausiai nesąžininga ir nenuoseklu, nes tai iš karto kontrastuoja su prieš 2,5 m. egzistavusia aktyvia pozicija ir apskritai dviem Lietuvos užsienio politikos dešimtmečiais, kai Lietuva nuosekliai remdavo Baltarusijos demokratinę ateitį plačiąja to žodžio prasme, ne vien politinius aktyvistus, bet Baltarusijos visuomenę. Ir aš matau ne tik nenuoseklumą, kuris natūraliai yra tiesiog demonstruojamas prezidento veto, bet ir tų horizontalių saitų, kurie atsirado tarp baltarusių ir lietuvių, kvestionavimu“, – kalbėjo jis.

M. Milta teigė, kad Lietuva prisideda prie Baltarusijos demokratizacijos daug metų. Pasak jo, baltarusių migracija į Lietuvą yra ilgalaikis reiškinys, trunkantis kelis dešimtmečius.

„<...> Todėl manęs visiškai nestebina baltarusių pasimetimas, nesupratimas, kodėl Lietuva ir visos Lietuvos valdžios pusės, kurios taip nuosekliai remia Baltarusiją, prisideda prie Laisvės kelio, norėjo nuolatos fotografuotis su Baltarusijos vėliavomis, aukoti ir pan., staiga sako: „Na, žinote, jeigu jūs politikai iš Baltarusijos, tai gerai, o jeigu ne politikai, tai jau čia nieko gero, nes jau turime abejonių dėl jūsų“, – stebėjosi analitikas.

Vis dėlto po to, kai dalis Seimo narių pradėjo diskusiją ir sakė bandysiantys atmesti prezidento veto, M. Milta teigė, kad baltarusių gretose tai buvo priimta pozityviai.

„Bent iš to, ką aš mačiau, [veto atmetimas – red.] baltarusių buvo priimtas pozityviai, nes tai buvo įrodymas, kad dabartinės Lietuvos politinė dauguma visgi siūlo, kad Baltarusijos klausimas turi ypatumų, subtilybių, už ką baltarusiai advokatauja: sankcijos turi būti griežtesnės, neturi būti gabenamos trąšos per Lietuvą ir pan.“, – sakė jis.

Baltarusijos klausimas negali būti sprendžiamas per Rusijos klausimą

M. Milta taip pat abejojo, kad galima spręsti Baltarusijos klausimą vien atsižvelgiant į jos santykius su Rusija.

„Bandant spręsti Baltarusijos klausimą vien per Rusijos klausimo prizmę yra tam tikra kolonijinio mąstymo išraiška, esą Baltarusijos klausimas neturi subjektiškumo, esą Baltarusijos klausimas yra tarsi kažkoks priedėlis, vadinasi, kažkoks Rusijos klausimo apendiksas“, – teigė jis.

Analitiko teigimu, skiriasi ir baltarusių ir rusų migracijos mastai – Lietuva sulaukia daugiau baltarusių, bėgančių nuo Minsko režimo, negu rusų, bėgančių nuo Kremliaus režimo. Juolab kad, pabrėžė pašnekovas, yra daugiau baltarusių, nepritariančių karui, negu rusų ir to išraiška yra mūšio laukas Ukrainoje – daug daugiau baltarusių kovoja Ukrainos pusėje negu rusų.

M. Milta taip pat tikino, kad Lietuva nepatenka į penkių pagrindinių valstybių, į kurias migruoja Rusijos piliečiai, sąrašą, nes Lietuva susiduria daugiausiai su nuo Kremliaus režimo bėgančiais rusų aktyvistais. O štai tokios šalys kaip Sakartvelas, Armėnija, Kazachstanas ar Uzbekistanas yra šalys, kur nuo režimo bėga eiliniai rusai, nepritariantys karui ar ieškantys geresnio gyvenimo.

„Lietuvos padėtis toli gražu ne tokia ir sulyginti Rusijos piliečių situaciją, kuri yra ne politinė migracija, su Baltarusijos ne politine migracija Lietuvoje, mano vertinimu, yra tik manipuliatyvus veiksmas“, – tvirtino jis.

Apie neatsargius baltarusių ir rusų palyginimus sakė ir V. Jurkonis. Anot jo, kai baltarusiai žino savo XX a. istoriją, kai baltarusių kalba po truputį atsigauna, jiems yra skaudu girdėti lyginimus su rusais.

„Manau, kad ir lietuviams yra nesmagu, kai juos sutapatina su rusais“, – sakė V. Jurkonis.

Jis pabrėžė, kad didžioji dalis baltarusių sutinka, kad Minsko režimas prisideda prie agresijos prieš Ukrainą ir dalyvauja tame, suteikdamas savo teritoriją puolimui.

Baltarusijos informacinių technologijų verslai Lietuvoje prisideda prie Lietuvos ekonomikos

V. Jurkonis tikino, kad labiau reikia kelti klausimą, ką Lietuvai daryti su IT srityje dirbančiais rusais ir baltarusiais, mat šios bendruomenės taip pat galėjo nukentėti nuo režimo, nebūtinai konkretūs žmonės.

„Įmonė pati galėjo patirti kažkokių baudų, grasinimą, spaudimą ir jie nusprendė evakuotis į Lietuvą. Bet mes žinome, kad yra kompanijų, kurios čia perkėlė šimtus savo darbuotojų ir suprantama, kad į jų nuogąstavimus, į jų situaciją irgi reikėtų atsižvelgti, nors griežtąja prasme jie galbūt nepatenka į humanitarinių atvejų kategoriją“, – kalbėjo pašnekovas.

M. Milta taip pat tvirtino, kad Lietuva aktyviai kvietėsi Baltarusijos IT įmones pas save. Anot jo, atrodo keistai, kai Lietuva džiaugiasi tokių įmonių įplaukomis į šalies biudžetą, tačiau nepasitiki čia gyvenančiais baltarusiais.

„Ne Lenkijoje, ne Latvijoje, o pas mus, sakėme [baltarusiams – red.], bus palankesnės sąlygos, prašome keltis. Man atrodo, kad mes užmirštam šitą faktą. <...> Čia nėra, kad verslo klausimai yra svarbesni už pilietines visuomenes ir pan. Jie visi yra svarbūs, bet mes tuos savo akcentus užmirštame“, – kalbėjo jis.