Seimo vicepirmininkas: „Bartoševičius greičiausiai kažkaip sužinojo, kad jam jau padai svyla ir jis turi padėti mandatą“

Galimo informacijos nutekinimo buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui skandalas toliau kaitina aistras. Konservatorius Paulius Saudargas sako manantis, kad rimtais nusikaltimais įtariamas mandato atsisakęs parlamentaras galėjo iš anksto sužinoti apie ketinimus jam pareikšti įtarimus. Liberalas Eugenijus Gentvilas išsakė ir dar vieną, anot jo, galbūt svarbią detalę – Seimo nario teigimu, K. Bartoševičiaus teta dirba Seimo kanceliarijoje.  

„Kad kažkaip informacija pasiekė Čilę ir Kristijoną, tai, man atrodo, kiekvienas logiškai mąstantis žmogus mano, kad greičiausiai. Nes kodėl jis sugalvojo tą mandatą padėti? Aš irgi [taip manau]. Greičiausiai jis kažkaip sužinojo, kad jau jam padai svyla ir jis turi padėti mandatą, ir jis padėjo“, – per LRT TELEVIZIJOS laidą „LRT forumas“ sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys P. Saudargas.

Tačiau, pabrėžė jis, informacija galėjo nutekėti nebūtinai iš partijos vadovybės.

„Nuo pat to pirmadienio, kai mes sužinojome apie visą šitą baisų dalyką, daug kas ir sakė, kad čia nutekinimas galėjo būti. Bet nebūtinai iš partijos vadovybės“, – sakė P. Saudargas.

Politikas tiesioginiame eteryje išsakė dvejonių dėl jau pasklidusių versijų tiek politikos kuluaruose, tiek visuomenėje.

„Yra dvi teorijos. Viena teorija, kurią propaguoja Saulius Skvernelis, opozicija, skamba taip, kad prokurorė pasakė Seimo pirmininkei, Seimo pirmininkė pasakė premjerei, premjerė pasakė frakcijos seniūnei, seniūnė pasakė Bartoševičiui Čilėje.

Pagal šią teoriją, aš žiūriu blaiviai, visi susitarę meluoja ir tai bet kada gali paaiškėti. Tai man tokia teorija neatrodo rimta, nes, pradedant prokurore, baigiant visais kitais, visi susitarę turi meluoti į eterį. Ne šiaip kur tarpuvartėje kalbėdamiesi, o į eterį.

Man tai neatrodo panašu į teisybę. Bet kad kažkaip informacija pasiekė Čilę ir Kristijoną, tai, man atrodo, kiekvienas logiškai mąstantis žmogus mano, kad greičiausiai. Nes kodėl jis sugalvojo tą mandatą padėti? Aš irgi [taip manau]. Greičiausiai jis kažkaip sužinojo, kad jau jam padai svyla ir jis turi padėti mandatą, ir jis padėjo“, – kalbėjo P. Saudargas.

Tačiau konservatoriui kyla klausimas, ar tai yra ikiteisminio tyrimo medžiagos nutekinimas. Pasak P. Saudargo, tai turėtų pasakyti prokurorai.

„Ir man atrodo, netrukus prokurorai atsakys. Gal jie seniausiai tą žino, jei jie vykdė tyrimą ir klausėsi Bartoševičiaus elektroninių prietaisų“, – kalbėjo politikas.

Jis svarstė, kad visiškai realu, kad K. Bartoševičius apie jam gresiančią atsakomybę sužinojo ne iš aukščiausio partijos sluoksnio ir ne pats paskutinis.

„Galbūt todėl, kad jis sužinojo, ir buvo pradėta eiti į Seimą jo neliečiamybės. Galima ir tokia versija, aš galiu pasvarstyti“, – sakė P. Saudargas.

Gentvilas: Seimo kanceliarijoje teisininke dirba Bartoševičiaus teta

Seimo liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. Gentvilas laidoje svarstė, kad šioje istorijoje galėjo būti sukurta iliuzija.

„Pirmas įspūdis sukurtas toks arba kiekvienam vaizdinys galvoje toks, kad [informacija] nutekėti galėjo per aukščiausiąjį politinį lygmenį. Dabar jau ir patys kritikai, kurie kūrė šitą versiją, pripažįsta, o galėjo ir per kitur. Aš tikrai neatmetu, kad čia gali būti sukurta tam tikra realybės iliuzija ir nebūtinai taip yra“, – svarstė E. Gentvilas.

Jis pabrėžė, kad derėtų nepamiršti artėjančių savivaldos rinkimų.

„Net Karbauskis pasakė: nepritariame tai neeilinei, nes Skvernelis išskleis sparnus visu pločiu. Tai jei opozicijos nariai supranta, kad opozicija kuria šią sesiją ir komisiją per šią neeilinę sesiją, kad pasinaudotų rinkimams, tai atleiskite, kokie asilai turėtume būti mes, valdantieji, kad sutiktume su tos komisijos kūrimu. Palaukime, ką pasakys prokuratūra“, – aiškino E. Gentvilas.

Liberalas apžvelgė ir kitą, anot jo, galimą scenarijų.

„Gali būti labai aiški situacija: ne per Seimo ar Vyriausybės vadovę nutekėjo, juk yra ir Policijos departamentas, yra tie, kurie vykdė apklausas, Generalinė prokuratūra, nukentėję asmenys. Kitaip sakant, negalvokime, kad Lietuvoje tik Čmilytė, Šimonytė ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė žinojo. Deja, gana anksti žinojo dešimtys žmonių, ir gal ne be reikalo anksti, nuo praėjusios vasaros, K. Bartoševičius užsimindavo frakcijos seniūnei Radvilei, kad jam nepatinka tame Seime“, – svarstė E. Gentvilas.

Pasak politiko, galėtų būti ir dar viena šios istorijos versija.

„Seimo kanceliarijoje teisininke dirba K. Bartoševičiaus teta, ji teisininkų sluoksniuose gali turėti pažįstamų. Apsaugok Viešpatie, mano pamąstymai nebūtinai tiesa. Bet kadangi tiesa neatskleista iš Generalinės prokuratūros, leiskite laisvai pamąstyti“, – kalbėjo E. Gentvilas.

P. Saudargas patikino apie tetą nežinojęs iki skandalo pradžios.

Šią detalę įdomia pavadino laidoje dalyvavęs Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas, tačiau jam kyla klausimas, kodėl Generalinė prokuratūra, turėjusi žinoti apie K. Bartoševičiaus interesų deklaraciją, kreipėsi į Seimą nepasirūpinusi saugikliais.

„Klausimas, kam tai naudinga, yra labai sudėtingas. Iš esmės naudinga gali būti labai įvairioms pusėms. Pagal pirminę versiją tai gali būti naudinga valdantiesiems, kurie norėtų išvengti skandalo, kurie galvotų, kad pavyktų K. Bartoševičių iš Seimo patraukti prieš tyrimą. Ir tada prokuratūra užbėga įvykiams už akių ir šitą istoriją paviešina, paviešina Seimo nario pavardę“, – kalbėjo P. Gritėnas.

Pasak jo, tai galėtų būti naudinga ir opozicijai. Be to, pasak jo, problema yra ta, kad neretas skandalas Lietuvoje prasideda todėl, kad teisėsauga ir politika yra gana susisaisčiusios.

„Šiuo atveju turbūt reikėtų kalbėti apie tokį platesnį reiškinį mūsų valstybėje, kuris nėra, beje, toks neįprastas kitoms valstybėms, tai, kad teisėsauga turi tam tikrų politinių ryšių arba politikai – ryšių teisėsaugoje.

Mes matome, kad ir dabar politikoje dalyvauja žmonės, kurie turi ryšių ir šaltinių teisėsaugoje. Yra tų spekuliacijų nemažai apie tai, kad ir buvęs premjeras išsaugojęs ryšius policijoje ir todėl jis toks aktyvus žinodamas tam tikras detales arba žinodamas tas detales ir jas po vieną traukdamas kiekvieną dieną, žinodamas, kad kažkas nepasakyta. Kitas dalykas – tie patys valdantieji turi [ryšių], tarkim, premjerės patarėjas yra buvęs teisėsaugos atstovas. Tų ryšių yra daug. Pagrindinis motyvas, kurį būtų galima sugalvoti, yra tai, kad teisėsaugoje yra žmonių, kurie pasiruošę politikams padėti šitą skandalą paversti ne tik teisiniu reiškiniu, bet ir politiniu“, – kalbėjo P. Gritėnas.

Pasak jo, tokių prielaidų neturėtų būti valstybėje, kurioje teisėsauga ir politika funkcionuoja sveikai.

Širinskienė: prokuratūros tyrimas būtų didelis privalumas

Opozicijos inicijuota neeilinė Seimo sesija įvyko, tačiau surinkti reikiamą balsų skaičių, kad būtų sukurta parlamentinė tyrimo grupė aiškintis informacijos nutekinimo faktą K. Bartoševičiui, nepavyko. Nors dėl tokios grupės parašai buvo surinkti greičiau nei dėl neeilinės sesijos.

Tiesa, opozicija nenuleidžia rankų ir sako, kad kovo 10 d. prasidėjus pavasario sesijai greičiausiai bus sugrįžta prie parlamentinės komisijos sudarymo. Dar daugiau – S. Skvernelis anonsavo, kad neatmestina, jog Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Seimo vicepirmininkė, konservatorių frakcijos seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė gali sulaukti apkaltos.

Konservatorius P. Saudargas pabrėžė, kad jei būtų įsteigta laikinoji komisija, politikai daugiau žmonių nei Seimo pirmininkė ir frakcijos pirmininkė negalėtų pakviesti, nes neturi pakankamai žinių apie tyrimą. Pasak politiko, atsakyti į kylančius klausimus turėtų prokurorai.

Pasak Seimo LSDP frakcijos nario Juliaus Sabatausko, pirmiausia reikėtų tyrimo, o tik po jo būtų galima kalbėti apie apkaltą.

J. Sabatauskas ragina nepamiršti, kad jau yra dvi galimos nusikalstamos veikos. Pirma – ta, dėl kurios kreipėsi prokuratūra dėl K. Bartoševičiaus. Antra – dėl informacijos nutekinimo.

„Mes nenorime kištis į tą pirmąją. Bet tai, kas dabar vyksta kad ir šioje studijoje, jau yra kišimasis į tos pirmosios reikalus. <...> Neturime kištis į tą bylą jokiu būdu. Ir negalima kurstyti aistrų būtent tos bylos pagrindu“, – kalbėjo J. Sabatauskas.

Mišrios Seimo narių grupės narė Agnė Širinskienė mano, kad būtų didžiulis privalumas, jeigu Lietuvos Generalinė prokuratūra atliktų tyrimą.

Tačiau antradienį pranešta, kad išnagrinėjus šių metų vasario 3 d. Generalinėje prokuratūroje gautą Lietuvos socialdemokratų partijos pareiškimą, kuriuo prašyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl spėjamo duomenų apie ikiteisminį tyrimą perdavimą Kristijonui Bartoševičiui, priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

„Bet jeigu būtų pripažinta, kad tai nėra ikiteisminio tyrimo medžiaga, aš manau, tikrai Seimas turi visas galimybes aiškintis, kas panaudojo ir kokiu būdu panaudojo tarnybiniu būdu gautą informaciją tam, kad įspėtų asmenį, kuris, na, pripažinkime, galėjo priimti sprendimą į Lietuvą ir nesugrįžti, galėjo priimti sprendimą nurodyti kam nors iš Lietuvoje esančių asmenų (tarkime, nežinome, ar bendrininkų nebuvo) sunaikinti kokią nors medžiagą. Galėjo bandyti daryti poveikį nukentėjusiajam, galėjo bandyti atsiminti liudininkus ir juos taip pat paveikti“, – svarstė A. Širinskienė.

Pasak politikės, tos informacijos gavimas tikrai galėjo sukelti realią žalą ikiteisminiam tyrimui, kuris šiuo metu vyksta.

Kaip sakė A. Širinskienė, jei K. Bartoševičių įspėjo valstybės pareigūnas, tai yra nedovanotina.

„Niekas netrukdė atsistoti, ramiai paaiškinti situaciją, pasmerkti patį pedofilijos faktą. Nepamirškime, kad frakcijos pasisakymas arba partijos pasisakymas pasmerkiant tai, kas įvyko, atsiprašant, įvyko, jei gerai pamenu, trečiadienį po pietų. Tai iš esmės partijai prireikė trijų dienų, kad ji įvardytų, kad pedofilija yra neatleistinas, sunkus nusikaltimas prieš vaikus ir kad jį smerkia“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Politikė įžvelgė TS-LKD krizę, nesugebėjimą reaguoti adekvačiai ir bandymų apkaltinti trečiąją šalį.

„Dabar jau atsirado naujas neadekvataus elgesio modelis, kada yra kaltinami visi, neva [jie] sukėlė krizę, bet nepripažįstama, kad tai mes, kaip partija, reagavome taip, kad patys tą ugnį, kuri ir taip ruseno, labai sistemingai kurstėme papildami benzino“, – savo įžvalgomis dalijosi A. Širinskienė.