Seimo kontrolierė apie nelegalių migrantų padėtį: anksčiau buvo saugumo krizė, dabar – žmogaus teisių

Seimo kontrolierės ataskaitoje teigiama, kad migrantų gyvenimas Medininkų centre prilygsta orumą žeminančiam elgesiui. Pasieniečiai sako, kad ši stovykla laikina ir jau metų pabaigoje jos nebeliks, nes mažėja migrantų. Vis daugiau jų gauna teisę išeiti iš centrų, ir vis daugiau jų išvyksta iš Lietuvos.

Savanoriai ir žmogaus teisių gynėjai sako, kad migrantai bėga, nes jiems sąlygų likti nesudaro valdžia. Seimo kontrolierės teigimu, prieš metus tai buvo saugumo krizė, dabar tai tapo žmogaus teisių krize.

Stovyklos gyventojas Mustafa iš Irako per pusmetį internetu išmoko lietuvių kalbą. Jau du mėnesius jis gali išeiti ir į Vilnių.

Iš kone 2 tūkst. dar Lietuvoje likusių migrantų, judėti po Lietuvą gali kone pusė.

„Buvau nelaimingas, dabar laimingas, turiu laisvę“, – neslepia Mustafa.

Tačiau laisvė judėti, vadinamoji žalioji korta, lemia ir mažėjantį migrantų skaičių Lietuvoje.

„Vaikai mažamečiai, net tėvai su kūdikiais išėjo ir negrįžo“, – sako Pabėgėlių priėmimo centro direktorė Beatričė Bernotienė.

Iš Lietuvos jau pabėgo daugiau nei 700 migrantų. Tai yra beveik pusė gavusių teisę išeiti iš stovyklų. LRT susisiekė su viena migrante, neseniai atvykusia į Vokietiją. Anonimiškai kalbėjusi mergina sako, kad ten visi jos giminės ir draugai.

„Daug kas buvo sunku. Man davė tik žaliąją kortą, privalėjau būti tik Lietuvoje. Negalėjau važiuoti į Vokietiją ar kitą Europos šalį. Dėl to buvo sudėtinga“, – neslepia migrantė.

Gauti leidimus legaliai gyventi Vokietijoje jai gali būti sudėtinga. Pusšimtis išvykusių, jau grąžinti.

„Yra nustatyti ES mechanizmai, pagal kuriuos tie užsieniečiai anksčiau ar vėliau bus gražinti į Lietuvą“, – sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Ranonis.

Tačiau savanoriai sako, kad dėl migrantų pabėgimų kalta pati valdžios politika.

„Iš esmės tu nieko negali daryti, išskyrus pabėgti“, – sako savanorė Rita.

Nei dirbti nei studijuoti migrantai dabar negali. Tačiau tris vaikus turintis Mustafa turi viltį.

Artimiausiu metu turėtų įsigalioti leidimas įsidarbinti galintiems išeiti iš centrų migrantams. Žmogaus teisių gynėjai sako, kad migrantams trūksta informacijos.

„Stovyklos vartai atsidaro, yra galimybė išeiti, bet kas toliau? Kur kreiptis? Tai žmonės, metus laikyti tomis prastomis sąlygomis“, – sako Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė.

Ir be integracijos programų. Apie iššūkius kalba ir už pabėgėlius atsakingi pareigūnai.

„Žmonės buvo tikrai išsigandę ir niekas net nenorėjo bendradarbiauti ar priimant į darbą pabėgėlius, ar išnuomojant jiems butus“, – neslepia B. Bernotienė.

Su tuo susiduria ir kelios dešimtys migrantų,i gavusių leidimą ir gyventi ne centruose. O pasak savanorių, pasieniečiai spaudžia tokius migrantus išsikraustyti.

„Jiems sako: tu gausi laisvę, bet tu duok adresą. Ką tada žmonės daro, desperatiškai išsigandę? Mums rašo, ką daryti“, – sako viena iš „Sienos grupės“ kūrėjų Rita Škriadaitė.

Pasieniečiai sako, kad patys migrantai nori palikti centrus, o sprendimus dėl to priima teismai.

„Man yra keista, kad užsieniečiai gavę teismo sprendimus, dar neturi kur gyventi“, – stebisi G. Ranonis.

Pareigūnas neigia, kad migrantai spaudžiami išsikraustyti per dieną ar kelias valandas.

„VSAT neturi pagrindo kaip viešbutyje jų laikyti, apgyvendinti“, – įsitikinęs VSAT atstovas.

Pasak pasieniečių, po daugiau nei mėnesio, laisvę judėti Lietuvoje gaus dauguma migrantų. Tačiau savanoriai jų išleidimą vertina nevienareikšmiškai.

„Chaosas ta situacija. Chaosas yra tas žodis, kuris labiausiai situaciją apibūdina“, – sako R. Škriadaitė.

Seimo kontrolierė šiuo klausimu griežtesnė griežtesnė.

„Dabar yra gal labiau žmogaus teisių krizė, o ne saugumo krizė, kaip buvo pozicionuojama iš pradžių“, – įsitikinusi E. Leonaitė.

Pasak jos, valdžia nepasirengė tam, kas buvo neišvengiama, kad migrantus teks išleisti ir integruoti į visuomenę.