Šauktinis – per 6 mėnesius: karybos ekspertai svarsto, kas svarbiau Lietuvai – didesnis rezervas ar kokybė?

Prieš 1 metus 57

Lietuvos valdžios planuojama šauktinių rengimo pertvarka specialistams kelia klausimų. Neatmetama, kad po permainų kris tokių karių parengimo lygis. Vis dėlto kai kurie pabrėžia – Rusijai vykdant karą Ukrainoje Lietuvai yra būtina didinti šauktinių skaičių, o jų rengimui skirto laiko trumpinimas leistų padidinti tokių karių skaičių.

Ketvirtadienį krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pristatė šaukimo į kariuomenę reformą, numatančią didesnį karių skaičių, bet daugiau privalomosios pradinės karo tarnybos alternatyvų.

Pagal naująją tvarką, pagrindinė tarnyba truktų pusmetį, o iš viso šauktinių skaičius nuo 2027-ųjų per metus siektų 5 tūkst. vietoj dabartinių 3,8 tūkstančio.

Pusė šešių mėnesių tarnybą atlikusių šauktinių iš karto būtų priskirti rezervui, kita pusė dar tris mėnesius toliau testų tarnybą savanoriškai, o už šį laikotarpį jiems būtų mokama profesinės karo tarnybos kario alga.

Nauju modeliu kariuomenė taip pat turėtų galimybę trims mėnesiams pašaukti studijas baigusius jaunuolius trūkstamoms specialybėms. Be to, šauktiniams atsirastų su civiliniu gyvenimu labiau deranti alternatyva trejus metus tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgose.

Kiekybė vietoje kokybės?

Dėl siūlomų permainų ekspertų nuomonės išsiskiria. Kai kurie kritikuoja numatomas pertvarkas, kai kurie akcentuoja, kad, vertinant geopolitinę situaciją, Lietuvai reikia didinti karių skaičių.

Buvęs kariuomenės vadas, generolas Jonas Vytautas Žukas LRT.lt teigė, kad kol kas apie numatomą naująją tvarką informacijos nėra daug, todėl daryti tikslias išvadas dar ankstoka.

„Kas bus tie šeši mėnesiai? Tai bus bazinis rengimas? Tai yra bendras rengimas? Iki šiol būdavo, kad bazinis rengimas – trys mėnesiai ir karinė specialybė ir po to karys pradėdavo kolektyvinį rengimą skyriaus ir būrio sudėtyje, turėdamas karinę specialybę. Tai dabar, kaip suprantu, jis tos karinės specialybės neturės. Tada jau ne trys, o šeši mėnesiai bazinis rengimas ir tik po to jis įgaus tą karinę specialybę? Negalima po šešių mėnesių išleisti kareivio be karinės specialybės. Į aktyvų rezervą be karinės specialybės negali išleisti. Turi išeiti arba ryšininkas, arba kulkosvaidininkas, ar granatsvaidininkas, ar dar kažkas. Šioje vietoje nelabai aišku“, – klausimus kėlė J. V. Žukas.

Tiesa, pašnekovas pastebėjo, kad tokio sprendimo esmė ir gali būti tiesiog siekis padidinti Lietuvos kariuomenėje tarnaujančių šauktinių skaičių.

Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis pastebėjo, kad šiuo metu šauktinių rengimo sistema veikia ir pereinant prie naujojo modelio tokių karių parengimo kokybė gali kristi.

„Į tarnybą pašaukti šauktiniai iš pradžių patenka į mokomąjį pulką, kur įgauna tą vadinamąjį individualųjį rengimą. Tai trunka apie du ar tris mėnesius. Likusią tarnybos dalį jie praleidžia jau vienetuose – batalionuose, kurie suskirstomi į kuopas, būrius. Ir ten jau yra vadinamoj ta kolektyvinio rengimo dalis. Tai jeigu jie trumpina trims mėnesiais, tai, kaip suprantu, sutrumpėja abi dalys. Jeigu kariuomenės vadovybė pasakė, kad tai yra realu ir įmanoma, man sunku komentuoti. Bet faktas, kad laikas yra svarbus rengiant karius. Sistema veikė dabar šitaip, o jeigu ji bus keičiama, tai aišku, kad iš pradžių sklandumo gali trūkti ir kokybė gali nukristi. Aš neatmetu tokių prielaidų“, – aiškino V. Malinionis.

Atsižvelgiant į tai, kad tokiu sprendimu gali būti siekiama būtent didinti parengtų karių skaičių, V. Malinionis, abejoja, ar toks būdas yra racionalus, nes, jo žiniomis, ir dabar pašaukiama mažiau jaunuolių nei yra numatytas maksimalus kiekis.

„Aš tik įžiūriu tokių rizikų, kad keičiant tokias tvarkas, be abejo, visada atsiras tam tikrų nenumatytų trikdžių. Kario, kuris paprastai po trijų mėnesių eidavo į vienetus tarnauti, kokybė krinta. Tai kokią įtaką turės tam, kai daliniuose tarnauja šauktiniai? Devyni mėnesiai šiaip irgi nėra daug, o pusės metų rengimas – nežinau. Kai karas aplink vyksta, gal ir tikslinga skaičių padidinti, bet manau, kad kokybė kris. Bent jau iš pradžių. Kokybė turės nukentėti – nėra klausimų“, – neabejojo V. Malinonis.

Keliamas klausimas ir dėl to, ar iš tiesų netoliese vykstant karui yra laikas didinti karių skaičių, jų parengimo kokybės sąskaita.

Kokybė turės nukentėti – nėra klausimų.

V. Malinonis

Rusijos agresija verčia didinti šauktinių karių skaičių

Nors kai kuriems specialistams ir kelia klausimų planuojama naujoji šauktinių rengimo tvarka, atsargos majoras Darius Antanaitis neabejoja, kad, vertinant geopolitinę situaciją, didinti karių skaičių Lietuvoje yra būtina.

Pastebima, kad kol Rusija kariauja Ukrainoje, Lietuva turi laiko pasirengti galimai šios teroristinės valstybės agresijai ateityje, o užtikrinti karių rezervą yra itin svarbu, nes karo atveju mobilizuoti kariai būtų itin reikalingi ir turėtų atlikti daug užduočių.

„Mobilizacijos atveju, mums reikia kuo daugiau karių, kurie išmanytų karybą, mokėtų naudotis ginklais, mokėtų veikti sąveikoje su kolegomis, mokėtų veikti padalinyje. Be abejo, mažinant tarnybos laiką, kokybė žymiai suprastėja, tačiau tai padės mums sukurti didesnį rezervą“, – teigė D. Antanaitis.

Pasak pašnekovo, mobilizacijos atveju vis tiek vyktų papildomi mokymai, kurių metu mobilizuotieji kariai būtų iš naujo supažindinami su nauja technika ir anksčiau įgytas rengimas leistų sutrumpinti tokiam supažindinimui būtiną laiką, nes kariai jau turės tam tikrų įgūdžių.

„Nepamirškime, kad Rusijos tikslai buvo žymiai didesni. Ukraina turėjo būti tik pirma fazė, po jos turėjo būti Moldova ir Baltijos valstybės, Lenkija. Todėl tokius Rusijos pareiškimus reikia vertinti pakankamai rimtai. Tai ne vienas Putinas pasakė, kuris mirs anksčiau ar vėliau. Tai yra bendra Rusijos pozicija“, – akcentavo atsargos majoras.

D. Antanaitis taip pat pastebėjo, kad žinios po privalomosios karo tarnybos prarandamos gana greitai, tačiau atgaivinti įgūdžius yra kur kas lengviau negu juos suteikti anksčiau pasirengimo neturėjusiam žmogui.

„Todėl geriau turėti didelį kiekį karių, kurie išmano ir žino, kaip veikia, turi pagrindinius įgūdžius, negu mobilizuoti žmones, kurie apskritai per gyvenimą neturėjo nieko bendra su karyba“, – pastebėjo pašnekovas.

Skaityti visą pranešimą