Saugumui koją kiša ginčai teisme? Prie Spaudos rūmų griūvanti pakyla kelia nerimą vilniečiams, bet šeimininkai kol kas – bejėgiai

„Atrodo ir negražiai, ir pavojingai“, – laiške portalui LRT.lt rašė vilnietė Anastasija. Taip ji komentavo prie sostinėje esančių Spaudos rūmų pamatytą vaizdą – įlūžusiais ramsčiais paremtą griūvančią pakylą. UAB „Spaudos rūmų techninės tarnybos“ direktorius teigė, kad dėl vykstančio teisminio ginčo kol kas nėra galimybių vykdyti rekonstrukcijos darbus.

Kad prie Spaudos rūmų esanti pakyla yra prastos būklės, vilnietė Anastasija (pavardė redakcijai žinoma) teigė pastebėjusi jau seniai. Laiške portalui LRT.lt ji teigė, kad „šita griūvanti siena nesaugi“ ir kad sutvarkyti ją yra viso miesto interesas.

„Ir ant tos sienos [pakylos], ir šalia jos vaikšto žmonės, šalia vyksta eismas, yra dviračių takas, šaligatvis. Ten gi veikia parduotuvės, teatras. Žodžiu, vyksta gyvenimas. Jei ją jau reikia paremti, tai ji nėra saugi.

Keistai atrodo, kad šalia taip gražiai sutvarkytas šaligatvis, dviračių takas, o pati siena [pakyla] apleista, netvarkyta. Visiems turėtų rūpėti sutvarkyti, kodėl valdžia nesiima tvarkymo? Juk ir istorinę vertę šitas pastatas turi“, – rašė Anastasija ir atsiuntė nuotraukas, kuriose matyti, kaip dabar atrodo pakyla.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovai portalui LRT.lt paaiškino, kad Spaudos rūmų priklauso ne vienam savininkui, kurie yra susivieniję į Spaudos rūmų savininkų bendriją.

Kol vyksta teisminiai ginčai, rekonstrukcija negalima

Kas nutiko su pakyla ir kodėl ji nėra sutvarkyta, portalui LRT.lt paaiškino UAB „Spaudos rūmų techninės tarnybos“ direktorius Alfredas Barkus. Jis nurodė, kad pakylos irimas prasidėjo rengiant gatvių viaduką, kai į žemę buvo kalami poliai.

„Dėl žemės vibracijos atsirado mikro plyšiai, kurie kritulių veikiami, ypač žiemą šąlant, plėtėsi, kol pakyla ėmė pastebimai trūkinėti ir svirti“, – komentavo A. Barkus.

Jis nurodė, kad teismuose jau 18 metų vyksta ginčas tarp bendraturčių dėl žemės sklypo prie Spaudos rūmų, todėl žemė iki šiol priklauso valstybei.

„Norint tvarkyti pakylą reikalingas leidimas rekonstrukcijos darbams. Leidimui reikalingas žemės sklype esančių bendraturčių sutikimas, bendraturčių virš 80. Kol vyksta ginčas gauti bendraturčių sutikimus yra neįmanoma. Be sutikimo NŽT neduoda sutikimo statybos rekonstrukcijos darbams. Siekiant išvengti pakylos nugriuvimo ji paramstyta metalinėmis konstrukcijomis“, – aiškino A. Barkus.

Pasak jo, šiuo metu teisme vyksta mediacijos procesas, kuriame teismas mėgina sutaikyti Spaudos rūmų teritorijoje esančius savininkus. Jei taikos sutartis bus pasirašyta, pastato savininkai išsinuomos iš valstybės žemę ir galės sutvarkyti griūvančią pakylą.

Paskaičiuota, kad rekonstrukcijai reikės apie 100 tūkst. eurų, tačiau, anot A. Barkaus, ne visi savininkai norės mokėti, kai kurie tam tiesiog neturi galimybių.

„Praktiškai Bendrija turi pirma suremontuoti už savo lėšas, o po to išsireikalauti iš pastato savininkų. Pastato dalis, prie kurio yra griūvanti pakyla, priklauso Kultūros ministerijai. Ji sutinka duoti lėšas.

Remontuoti pakylą jos neišgriovus ir nepakeitus konstrukcijos faktiškai neįmanoma, vadinasi turi būti ne remontas, o rekonstrukcija. Pagal teisės aktus rekonstrukcijai reikalingas leidimas, bendraturčių sutikimai ir pan.“, – komentavo UAB „Spaudos rūmų techninės tarnybos“ direktorius.

A. Barkus taip pat dėstė, kad Bendrija pakylos remontui lėšų neturi, nes ji yra ne pelno siekiantis specialus juridinis subjektas, kuris tik surenka lėšas iš savininkų ir sumoka jas paslaugų teikėjams.

Šiuo metu, anot jo, pagal finansines galimybes sprendžiamas klausimas dėl dalies pakylos ties aukštuminiu pastatu ir lauko laiptų remonto.

„Jau sudaryta sąmata, vykdoma rangovų apklausa. Tikimės iki rudens suremontuoti“, – portalui LRT.lt nurodė A. Barkus.