Rusijos karo Ukrainoje pamokos diktuoja poreikius ir Lietuvai – perkama nauja „Vilkų“ gauja kariuomenei

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas patvirtina, kad Lietuva įsigys dar per šimtą pėstininkų kovos mašinų „Boxer“, tačiau pabrėžia – naujųjų pirkinių modifikacijos kiek skirsis nuo jau turimų „Vilkų“. Esą atsižvelgiama į besikeičiančius poreikius ir tai, kokių pamokų duoda karas Ukrainoje. Ko galima tikėtis?

Planas – per 200 „Boxer“

Greitis. Mobilumas. Universalumas. Tarsi mantra, kurią turi žinoti kiekvienas karys. Ir ne tik. Lietuvos kariuomenė ir Krašto apsaugos ministerija šias gaires brėžia renkantis naująsias pėstininkų kovos mašinas. Kariuomenės vadas ne kartą viešai ir neviešai yra sakęs – ir tęstinumas. Iki šių metų pabaigos „Boxer“, Lietuvoje pramintų „Vilkais“, kovos mašinų sulauksiantys kariai turės paruošti vietos dar vienai „vilkų gaujai“. Pirmasis pirkimų etapas bus baigtas.

„Bus pradėtas antras pėstininkų kovos mašinų įsigijimų etapas. Šiek tiek kitokios negu dabar, nes matosi, kad reikia vertinti ir tas pamokas, kurios yra matomos Ukrainos kare“, – sako krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.

Kaip rodo praktika Rusijos kare Ukrainoje, tiek šarvuočiai, tiek tankai greitai ir gausiai krinta nuo prieštankinių sistemų, todėl krašto apsaugos struktūrose netyla diskusijos, kyla abejonių ar verta investuoti į storus šarvus. Lietuvos pasirinkimams sąlygas diktuoja reikiamybė būti ne tokiems šarvuotiems, bet lengviems, greitiems, tačiau ir vis dar apsaugotiems nuo didesnio kalibro ginkluotės ir skeveldrų.

„Šios kovinės mašinos yra labiau skirtos atgabenti karius iki mūšio lauko ir ten juos paremti ugnimi pagal galimybes. Kad ir kokie geri būtų šarvuotos mašinos šarvai, ši mašina mūšio lauke netampa tanku. Jai yra pavojingos tiek įvairios antžeminės prieštankinės priemonės, tiek aviacija, tiek vis dažniau pasirodantys dronai“, – pasakoja karybos apžvalgininkas Egidijus Papečkys.

Lietuvos kariuomenės pasirinkimą toliau ginkluotis „Vilkais“ lemia ir tai, kad kariai jau pažįsta techniką, sukurta jų aptarnavimo infrastruktūra. Alternatyvų visada yra, tačiau čia atsiranda skaičiavimai: ar verta pradėti vėl nuo pradžių? Kiek kainuotų nauji mokymai, naujos aptarnavimo infrastruktūros? Dabar kariuomenei į rankas atitektų tai, kas yra labai gerai pažįstama. Belieka apsispręsti dėl tikslių modifikacijų, o toliau – sėdi ir važiuoji.

„Pagaliau mūsų kariuomenė taps ne tik mobili, ji įgis daug didesnę ugnies galią ir, svarbiausia, ji bus ne tik mobili, bet ir apsaugota. Labai dideli pažeidimai vyksta būtent žygyje. Ir tie pažeidimai nuo artilerijos skeveldrų, nuo apšaudymo paprastais šaulių ginklais. Ką ir, beje, matome Ukrainoje“, – teigia apžvalgininkas E. Papečkys.

„Vilkai“ – dar ne viskas

Lietuva su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) derasi ir dėl itin „plėšrių paukščių“ – „Switchblade“ dronų, kurie gali nuskristi ne vieną dešimtį kilometrų ir ore praleisti užtektinai, kol sulaukę tinkamiausios akimirkos rėšis į taikinį. Tuo pasirūpinti padeda integruotos kameros ir dronų pilotai. Linkstama pasirinkti didesnius, ilgiau ore išbūnančius ir tiesiog pavojingesnius „Switchblade 600“ dronus, tačiau derybos su JAV, bent oficialiai, vis dar tęsiasi. Kaip ir dar dėl dalies ginkluotės, kuri kaip reikiant pridės ugnies kariuomenei. Ir tai bus ne vien amerikietiška technika. Bėda, pasak krašto apsaugos ministro, amunicijos sandėliai visur aptuštėję. Nemažai ginkluotės perduodama Ukrainai, gamybinės galimybės labiau primena taikos metą.

„Daug šalių atsiremia į gamybos pajėgumus kompanijų, kurios gamina šią produkciją. Ir tai liečia ir „Javelin“, liečia kovinius dronus, liečia daugelį pozicijų“, – sako A. Anušauskas.

O apsipirkti nori ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba – senus kalašnikovus reikia keisti NATO standartus atitinkančiais automatais, trūksta liemenių, šalmų. Poreikiai vertinami 20 mln. eurų.