Rupšys: tranzito klausimas visą laiką yra dėmesio centre ir tikrai gali būti visokių provokacijų

„Kad gali būti karinė intervencija, invazija iš Rusijos ar Baltarusijos arba jungtinių pajėgų, tikrai nesimato. Šią minutę tikrai galime būti ramūs“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Dienos tema“ sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys. Vis dėlto jis pažymi, kad ateityje dėl Kaliningrado tranzito gali kilti įvairių, ir karinių, provokacijų, todėl šalies kariuomenė turi tikėtis geriausio, bet būti pasiruošusi blogiausiam.

– Jūs ką tik sugrįžote po kelių dienų viešnagės Vokietijoje. Bendravote ne tik formaliuose susitikimuose su Vokietijos karininkais, dalyvavote pratybose. Kokį įspūdį susidarėte, kaip vokiečiai vertina regiono saugumą ir kaip jie dabar yra pasiruošę atsakyti į galimas grėsmes?

– Aišku, mano kelionės į Vokietiją tikslas buvo visų pirma aplankyti mano karius, arba mūsų karius, Lietuvos kariuomenės „Geležinio Vilko“ karius, dalyvaujančius Vokietijos 10-os tankų divizijos organizuotose pratybose „Schneller Degen“, kur mūsų brigada yra įtraukta į šitą diviziją. Buvo džiugu pamatyti, kad mūsų kariai tikrai yra profesionalūs, geri ir gerai vertinami kariai, bet, aišku, dar labiau buvo džiugu pamatyti, kad šitos pratybos organizuotos kaip kolektyvinės gynybos viena iš treniruočių.

Šita divizija, 10-a tankų divizija, tikrai labai rimtai žiūri į NATO erdvės gynybą, bet tuo pačiu orientuojasi į mūsų regioną. Todėl kalbant tiek su divizijos vadovybe, tiek su kitais aukštais karininkais, generolais, susidaro įspūdis, kad Vokietijos karinė vadovybė yra labai orientuota į mūsų regiono gynybą.

– Ar buvo dėliojami kažkokie konkretūs planai dėl brigados Lietuvoje? Aptarėte konkrečias datas?

– Teko kalbėtis su Vokietijos sausumos pajėgų vadu generolu Maisu. Buvo nuoširdus pokalbis ir dabar aptarėme, sakykime, tai, kas yra daroma pagal šią dieną galiojančius politinius nurodymus jam arba Vokietijos kariuomenei. Visų pirma, yra jau paskirta arba skirta brigada, kuri, esant būtinybei, turėtų būti aktyvuota ir atvykti pas mus. Jau yra tokia brigada numatyta, tai yra pirmos tankų divizijos 41-oji tankų brigada.

Kad gali būti karinė intervencija, invazija iš Rusijos ar Baltarusijos arba jungtinių pajėgų, tikrai nesimato. Šią minutę galime būti ramūs.

Ir, aišku, pakalbėjome, pasvarstėme, kokių variantų yra, kaip ją galėtų perdislokuoti čia. Nutarėme, kad ir turėtume dislokuoti priešakinį brigados valdymo elementą arba dalį brigados su kažkokia brigados vadovybe, kuri būtų nuolat Lietuvoje. Mes, aišku, turime padaryti šiokius tokius namų darbus ir parengti jiems tinkamas patalpas arba štabo vietą, kad galėtume dislokuoti.

Dar kalbėjome apie mūsų tolimesnes pratybas su šitos brigados arba kitų brigadų vienetais, kada mes galėtume būti įtraukti. Sutarėme ir dėl mūsų karininkų grupių susitikimo, kad toliau planuotume, ir jau kitą savaitę tai įgyvendiname, nes atvyks grupė Vokietijos aukštų karininkų, kurie kalbėsis su mūsų Lietuvos kariuomenės štabo karininkais ir dėlios laikus, priemones ir pajėgas.

– Lietuvoje dabar jautriausias klausimas yra Europos Komisijos išaiškinimas dėl tranzito į Kaliningradą. Ar sankcionuojamų prekių tranzitas per Lietuvą, Jūsų manymu, kelia papildomų grėsmių mūsų šalies saugumui?

– Tai yra iššūkis. Pasakyčiau, kad tiesioginės grėsmės dabar nėra, žvalgybos institucijos man tikrai nesignalizuoja, kad yra. Kad gali būti karinė intervencija, invazija iš Rusijos ar Baltarusijos arba jungtinių pajėgų, tikrai nesimato. Šią minutę galime būti ramūs.

Bet, aišku, faktas, kad žiūrint į perspektyvą ir žiūrint strategiškai, tranzito klausimas visą laiką yra dėmesio centre ir tikrai gali būti juo pasinaudota, gali būti visokių provokacijų ir taip toliau.

Nes kibernetinės atakos, informacinės atakos, propaganda Rusijoje apie mus nereiškia, kad tai nėra susiję su kažkokiomis kinetinėmis priemonėmis. Dabar tokių duomenų nėra, bet turime būti pasiruošę blogiausiam, o tikėtis geriausio.

– Jūs sakote, kad galimos, tikėtinos provokacijos ne tik vežant prekes, bet ir galimos karinės provokacijos?

– Ne, sakau, kad niekas nėra apsaugotas dabar, nes mes tikrai nežinome, kokie yra Rusijos planai ir sumanymai. Nes kibernetinės atakos, informacinės atakos, propaganda Rusijoje apie mus nereiškia, kad tai nėra susiję su kažkokiomis kinetinėmis priemonėmis. Dabar tokių duomenų nėra, bet turime būti pasiruošę blogiausiam, o tikėtis geriausio. Toks jau yra kariuomenės principas.

– Kas yra blogiausia?

– Blogiausia, kad gali būti kažkokia provokacija. Atmetu konvencinės invazijos arba konvencijos atakos galimybę, dabar tokios galimybės nėra dėl paprasčiausiai fizinio Rusijos neįgalumo, nes ji labai stipriai įsitraukusi į karą su Ukraina. Bet provokuoti bet kada gali, o tos priemonės gali būti ir oro erdvės pažeidimai, aišku, karo oro policija turi reaguoti. Įvairiausias priemones gali panaudoti.

– Kaliningrado grėsmę šalies saugumui mes su Jumis vertiname ne pirmą kartą, ko gero, ypač karui prasidėjus Ukrainoje. Ne vieną kartą Jūsų klausėme, kaip Jūs vertinate grėsmę iš Kaliningrado. Dabar ji padidėjusi, sumažėjusi, kokie yra Lietuvos kariuomenės vertinimai?

– Mes negalime išskirti Kaliningrado kažkokią (grėsmę – LRT.lt). Vykdant karinę agresiją, Kaliningradas nebus izoliuotas ir jis taip pat vykdys agresiją. Tai yra Rusijos kontroliuojama teritorija ir tai bus susiję, jeigu būtų kažkoks sprendimas, su kompleksiniu sprendimu.

Bet dabar Kaliningrado konvencinių puolamųjų pajėgų, sausumos pajėgų yra labai stipriai sumažėję, nes jų daug yra perdislokuota į Ukrainą. Antras dalykas, jų parengtis yra ne tokia, kokia turėtų būti. Todėl sakyčiau, kad tiesioginės (grėsmės – LRT.lt) ar rūpesčio nekelia.

Vykdant karinę agresiją, Kaliningradas nebus izoliuotas ir jis taip pat vykdys agresiją.

– Jeigu vertintume procentais, kiek yra išvežta dabar iš Kaliningrado tiek karinės technikos, tiek karinės jėgos į tą pačią Ukrainą ir kiek yra likę?

– Manau, jog procentus gal geriausiai pasakytų patys Rusijos atstovai. Bet galiu pasakyti, kad tikrai yra išvežta daugiau kaip 5 kovinių batalionų grupės. Mano giliu įsitikinimu, sausumos puolamosios galios, kuri galėtų būti panaudota, kuri turėtų tinkamą parengtį, tikrai arti 50 proc. jie yra panaudoję iš ten.

– Karas Ukrainoje. Daug buvo kalbama, kad Rusija po užimtų miestų Donbase darys kažkokią taktinę pertrauką, ilsėsis, bet matome, kad bombardavimai nesilpnėja, atvirkščiai, dar ir stiprėja. Ukrainos gynybos ministras sako, kad Ukraina planuoja milijoninę armiją, aprūpintą naujausia ginkluote, kuri pirmiausia atkovos šalies pietus. Kiek tai realu?

– Turbūt ministras, teigdamas, sako atsakingai ir turbūt reikia tikėti ministru, kad jie, Ukraina, gali ir geba padaryti tai: apginkluoti, parengti ir atitinkamai operacijas vykdyti atsiimant atitinkamas teritorijas. Reikia tikėti ministru.

Dabar galime tik daryti išvadas, kad dabartinė situacija yra labai statiška. Rusija atakuoja labai siauruose ruožuose, siaurose kryptyse ir naudoja tokią išdeginimo taktiką. Panaudoja labai daug artilerijos ir tik įsitikinę, kad ten jau nieko nėra arba nušluota, leidžia pėstininkus įeiti ir po trupučiuką kažkokias vietovės atkovoja.

Bet, aišku, reikia vėl įvertinti tai, kad ukrainiečiai kai kuriose vietose arba kai kuriose kryptyse labai sėkmingai ginasi arba kontratakuoja. Toks operatyvinis bendras paveikslas tikrai yra labai nusistovėjęs ir kinta labai negreitai, palengva.

– Kas laimi šitam kare?

– Vien tai, kad pirminis Rusijos sumanymas nebuvo įgyvendintas, tai, ką jie buvo sumanę prieš invaziją vasario 24 dieną, – jau Ukraina laimi. Pergalės kriterijus yra politikų nustatomas ir Ukraina aiškiai yra nusistačiusi savo kriterijų, kad turi atkovoti visas okupuotas žemes. Dabar galime patys daryti išvadą, kiek dar reikia ir kokių priemonių reikia, kad (būtų galima – LRT.lt) įvykdyti tą politinį nustatytą kriterijų.

Manau, grynai iš karinės perspektyvos, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos, Ukrainos kariuomenė šiandien kariauja labai gerai.

Manau, grynai iš karinės perspektyvos, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos, Ukrainos kariuomenė šiandien kariauja labai gerai.

– Jūs sutiktumėte su ta mintimi, ir Ukrainos gynybos štabas dabar prognozuoja, kad greitai numatytas persilaužimas, t. y. liepos pabaigoje, rugpjūčio pradžioje. Tos datos nuolat kinta, bet iš esmės, ko gero, reikia sutikti, kad prasideda naujas aktyvumo etapas, nauja fazė, abi pusės tam ruošiasi. Kokia bus nauja karo fazė?

– Turbūt Ukrainos generalinis štabas geriausiai atsakytų, ką jie yra suplanavę, kokios puolimo kryptys ir kokie objektai turėtų būti užimti arba kokie turi būti išvaduoti. Bet peršasi išvada, kad ukrainiečiai deklaruoja, jog pereis į plataus masto kontrpuolimą.

Aišku, kad tą (galėtų – LRT.lt) padaryti, turi sutelkti pajėgas, turi atitinkamai dislokuoti jas, turi parengti tas pajėgas, aišku, atitinkamai turi būti jos apginkluotos ir sukaupta amunicija. Tikrai daug darbų turi būti atlikta. Manau, kad jie tam ruošiasi. Ar tai įvyks, reikia stebėti ir žiūrėti.