Prieš 1 metus
66
Jau mažiau nei po dviejų mėnesių gyventojai trauks prie balsadėžių ir spręs, kas turėtų tapti jų miesto ar rajono vadovu ketverių metų kadencijai. Jau aišku, kad Vilnius turės naują merą, tačiau kas bus didžiausiais konkurentais dėl šių pareigų? Portalo LRT.lt kalbinti ekspertai vardija tas pačias Artūro Zuoko, Mykolo Majausko ir Valdo Benkunsko pavardes.
Iš viso 17 asmenų išreiškė norą tapti sostinės vadovu ar vadove – tiek jų pateikė pareiškinius dokumentus rinkimų prievaizdams. Vėliau buvo tokių, kurie teigė dalyvauti rinkimuose nebeketinntys, tad koks bus galutinis kandidatų sąrašas, paaiškės vasario pirmosiomis dienomis, o kas galiausiai taps Vilniaus meru ar mere – kovo mėnesį.
Visgi jau dabar kelių norinčių vadovauti Vilniui pavardės linksniuojamos kaip tų, kurie turi daugiausia šansų patekti į antrąjį rinkimų turą. Dar prieš porą mėnesių kalbėta, kad rimčiausia kova galima tarp sostinei jau anksčiau vadovavusio Artūro Zuoko ir dabartinio vicemero Valdo Benkunsko.
Tačiau situaciją, panašu, sujaukė dabar jau buvusio konservatoriaus ir V. Benkunsko bendrapartiečio Mykolo Majausko apsisprendimas kandidatuoti į Vilniaus merus.
Nors portalo LRT.lt kalbinti pašnekovai teigė, kad kol kas spėlioti apie galimas kandidatų rikiuotes po pirmojo turo sudėtinga, visgi jie sutiko, kad didžiausia tikimybė, jog dėl pirmųjų pozicijų rungsis šios trys pavardės.
Tiesa, pašnekovų manymu, tikimybė, kad antrajame ture susitiks buvęs ir esamas konservatoriai – nedidelė.
Kova – su intriga
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Spinter“ vadovas Ignas Zokas paklaustas, kokio mero tikisi Vilniaus gyventojai, teigė, kad šiandien jau gana nelengva apibrėžti, kas yra tipinis vilnietis. O tai lemia, kad sudėtinga tiksliai įvardyti, kokio kandidato sostinės gyventojai ieško.
„Vilnius turi didžiausią įvairovę pagal savo socialinę ir visuomeninę struktūrą. Yra ir senųjų vilniečių, ir tų, kurie kasmet nauji atvažiuoja, ir tapusių vilniečiais per daugelį metų. Be to, miestas turi itin daug tautinių mažumų gyventojų.
Todėl apibrėžti, koks yra tipinis vilnietis ir koks yra jo lūkestis, koks meras turėtų būti, yra gana sunku. Pamatysime tai už poros mėnesių, ką išsirinks vilniečiai“, – kalbėjo I. Zokas.
Jis priminė, kad dar rinkimų kampanijos pradžioje buvo kalbama apie naujų veidų, ryškių asmenybių stygių galimų kandidatų sąraše. Dėl to susiklostė, kad kaip realiausi kandidatai patekti į antrąjį turą įvardijami tie patys trys politikai.
„Tai būtų A. Zuokas, M. Majauskas ir V. Benkunskas. Kandidatų prisiregistravo, be abejo, daug, bet, matyt, kai kuriems iš jų tai yra dar viena proga priminti apie save, kad jie yra politikoje. Jie, turbūt, patys neturi didelių vilčių tapti merais“, – vertino „Spinter“ vadovas.
Panašu, kad pirmame ture turėtų lyderiauti A. Zuokas. Remiantis tuo, kita pusė greičiausiai būtų labiau dešinioji, nes žinome, kad elektoratas A. Zuoko bus kairesnis, galbūt kiek vyresnis.
I. Zokas
Daug kas, anot I. Zoko, priklausys nuo rinkėjų aktyvumo, bet žvelgiant į kandidatų įdirbį matyti, jog ryškiausias ir daugiausia patirties turintis kandidatas yra A. Zuokas. Tačiau, kita vertus, šis kandidatas, kaip sakė pašnekovas, turi „stiklines lubas“.
„Yra daug žmonių, kuriems jis kelia antipatiją, ir jie gali balsuoti už ką nori, tik ne už jį. Lygiai taip pat jis turi ir nemažą būrį simpatikų. Dėl to antro kandidato galimybės, kas jis bebūtų, yra nemažos antrajame ture.
Pasirinkimo galbūt vienareikšmiškai neatspėsime, bet tikrai yra vietos tiek vienam, kuris greičiausiai bus A. Zuokas, tiek kitam kandidatui, kuris bus M. Majauskas arba V. Benkunskas. Kova tikrai bus paliekanti intrigą“, – komentavo I. Zokas.
Paklaustas, ar realu, jog antrajame ture susitiks pats save išsikėlęs dabar jau buvęs konservatorius M. Majauskas ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iškeltas V. Benkunskas, „Spinter“ vadovas tuo suabejojo.
„Sunku pasakyti. <...> Panašu, kad pirmame ture turėtų lyderiauti A. Zuokas. Remiantis tuo, kita pusė greičiausiai būtų labiau dešinioji, nes žinome, kad elektoratas A. Zuoko bus kairesnis, galbūt kiek vyresnis. Tai tokiai progresyvesnei miesto daliai reikės kito kandidato“, – portalui LRT.lt komentavo „Spinter“ vadovas I. Zokas.
Svarbu ir turimi resursai
Kad galimi rinkimų scenarijai dar sunkiai nuspėjami, portalui LRT.lt kalbėjo ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Jeano Monnet profesorius Mindaugas Jurkynas. Pasak jo, nors ir galima atsižvelgti į visuomenės nuomonės apklausas, reikia turėti omenyje ne tik tai, kad jose atspindima nuomonė gali keistis, bet ir tai, kad nemaža dalis rinkėjų vis dar nėra apsisprendę, kurį kandidatą rinktųsi.
„Sakyčiau, kad didžiausią šansą patekti į antrąjį turą turi kandidatai ar kandidatės, kurie, pirma, neturi kokio nors neigiamo informacinio lauko ar atsakomybės už pernelyg susiaurintas gatves, pernelyg apmokestintas stovėjimo zonas ir pan.
Jei nėra neigiamo kritikos lauko, asmuo yra laisvesnis eiti į antrą turą“, – vertino M. Jurkynas.
Jis kalbėjo, kad taip pat svarbūs ir kandidatų turimi resursai, pavyzdžiui, žmonės, kurie padeda vykdyti informacinę kandidato kampaniją – vaikšto per butus, parengia ir užsako lauko reklamą ir pan. Ir, žinoma, be kita ko, svarbi finansinė parama, o ji dosnesnė partijų iškeltiems kandidatams.
„Trečias dalykas, manau, yra kandidato asmeniniai kriterijai. Nekalbu apie žmogiškas savybes, buvimą partijoje ar to stoką, bet, tarkime, administracinės patirties stoka arba buvimas. Savivaldoje nemažai klausimų yra susiję su labai žemiškais dalykais, tokiais, kaip šiukšlių išvežimas, automobilių stovėjimas, gatvių pralaidumas ir t. t.
Todėl kartais tie ideologiniai dalykai nustumiami į antrą planą, nes, tarkime, savivaldybė gali turėti poziciją dėl Smetonos įamžinimo, bet kasdien žmonės susiduria su kitais klausimais, pavyzdžiui, pabrangusiu šiukšlių išvežimu, todėl administracinė patirtis ir praktinis problemų sprendimas gali kandidatams padėti“, – kalbėjo VDU Jeano Monnet profesorius.
Įvertinus visa tai ir nuomonių apklausas, anot M. Jurkyno, galima sakyti, kad A. Zuokas būtų vienas iš tų politikų, kurie patektų į antrąjį turą. Tai, kad pastarąsias dvi kadencijas Vilniui vadovavo ne jis, pasak profesoriaus, suteikė jam tam tikrą „politinį karantiną“. O tai jam leidžia tapti tuo, kurį gali rinktis nemaža dalis sostinės rinkėjų.
„Tada kyla klausimas, kas dar bus antrame ture? Čia susiduria daugiau veiksnių. Aš nenurašyčiau Tomo Vytauto Raskevičiaus, kuris yra iš Laisvės partijos, nebuvo savivaldybėje, bet gali būti kaltinamas dėl to, ką padarė tai pačiai partijai priklausantis Remigijus Šimašius. Tačiau jis turi administracinį resursą.
Kartais tie ideologiniai dalykai nustumiami į antrą planą, nes, tarkime, savivaldybė gali turėti poziciją dėl Smetonos įamžinimo, bet kasdien žmonės susiduria su kitais klausimais, pavyzdžiui, pabrangusiu šiukšlių išvežimu.
M. Jurkynas
Nenurašyčiau ir vicemero V. Benkunsko. Jis taip pat turi administracinį resursą ir patirties savivaldybėje. Ir trečia, aš neatmesčiau naujoko <...> M. Majausko. Jis gali būti vienas iš tų, kurie patektų į antrą rinkimų turą“, – komentavo M. Jurkynas.
Tiesa, jis pridūrė, kad visuomenės vertinimas gali keistis, pavyzdžiui, M. Majausko atžvilgiu, po žinios apie jam skirtą verslininkų paramą. Primename, kad LRT RADIJAS antradienį skelbė, jog M. Majauskas dėl palaikymo ilgesnei PVM lengvatai maitinimo sektoriui buvo išmestas iš partijos, o dabar šio verslo atstovai finansuoja Vilniaus mero posto siekiančio politiko rinkimų kampaniją.
LRT RADIJUI pats M. Majauskas tvirtino, kad taip verslininkai ne siekia atsidėkoti už jiems palankius sprendimus, o tiesiog išreiškia jam pasitikėjimą.
„Gali būti suvokta, kad jis perkamas ar paveikiamas kandidatas. Jis neturi administracinės patirties, neturi politinės partijos už savęs, turi daug priešų, ypač tarp buvusių savų. Tai [klausimas], ar jis nepateks, nes žmonėms klius, kad jis neturi patirties, ar pateks, nes jis yra naujas, kitoks, neatsibodęs“, – portalui LRT.lt kalbėjo VDU Jeano Monnet profesorius M. Jurkynas.
English (US) ·