„Pusė lietuvių nežino, ką daryti ištikus ekstremaliai situacijai“: Bilotaitė pristatė krepšinio motyvais apipintą kampaniją

Gaudžiančios pavojaus sirenos ir skambantis perspėjimas – Agnės Bilotaitės vadovaujama Vidaus reikalų ministerija (VRM) antradienį pristatė krepšinio motyvų pripildytą pasiruošimo ekstremalioms situacijoms kampaniją „Esame komanda. Turime planą“.

Ministrės atstovė Daiva Ulbinaitė, pristatydama kampaniją, pabrėžė, kad joks pavojus šiuo metu nekyla, tačiau reikia būti pasiruošus visiems galimiems iššūkiams.

„Dėkojame, kad atsiliepėte į mūsų kvietimą ekstremaliai minutės pertraukėlei. <...> Viliamės, kad niekada realiame gyvenime viso šito neprireiks, bet jei prireiktų, turime žinoti, turime būti pasiruošę. Jokio tiesioginio pavojaus šiuo metu nėra, norime užtikrinti, bet turime žinoti, kaip elgtis, jei jis atsitiktų“, – dėstė D. Ulbinaitė.

Pati VRM vadovė A. Bilotaitė antradienį surengtame kampanijos pristatyme kalbėjo, kad pastarųjų metų iššūkiai ir įtemptas laikotarpis privertė visai kitaip pažiūrėti į civilinę saugą. Anot ministrės, civilinė sauga buvo apleista.

„Iki šiol mums atrodė, kad visa tai yra toli, kad gyvename taikos sąlygomis, bet šiandien reikia pasakyti, kad tos grėsmės yra šalia mūsų, o gal net ir mūsų kieme.

Kovido pandemija, neteisėta migracija, Rusijos karas prieš Ukrainą, nenuspėjama Baltarusijos kaimynystė, Vilniaus pašonėje esanti Astravo AE – tai yra vienas po kito mūsų šaliai tenkantys išbandymai“, – vardijo A. Bilotaitė.

Ji sakė prisimenanti, kad dar prieš porą metų civilinės saugos paskaitos kėlė nuobodulį ir tai buvo daroma tik dėl vadinamojo „paukščiuko“. Ministrė tikino, kad dabar situacija yra visiškai kitokia, o civilinės saugos specialistai yra laukiami mokyklose, kolektyvuose ir t.t.

„Dabar žmonės domisi ir klausia, o kur šalia manęs yra priedanga. Domisi, kaip susikrauti išgyvenimo krepšį ir kokio plano reikia imtis, kad apsaugotų save ir savo šeimą.

Reikia pasakyti labai aiškiai, kad šiandien grėsmių, kurios būtų šalia mūsų, nėra. Nereikia gąsdintis. Bet žinojimas ir buvimas pasirengus skirtingiems scenarijams, yra labai svarbu. Todėl mes šiandien startuojame su ilgalaike kampanija „Esame komanda. Turime planą“, – aiškino ministrė.

Planuojama, kad informacinė kampanija pasieks milijoną šalies gyventojų.

Kaip spaudos konferencijoje susirinkusiems žurnalistams teigė VRM Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Bajarūnas, kampanija turėtų pasiekti apie 1 mln. Lietuvos gyventojų.

„Tikimės, kad pasieksime tokią auditoriją ir pats kampanijos komunikacijos poveikis keis šitas minėtas visuomenės nuostatas ir žmonių informuotumas pagerės nuo 50 proc. bent jau 5 procentais. Jeigu padidės 10 proc., manytume, kad tai būtų tikrai fantastiškas rezultatas“, – pažymėjo M. Bajarūnas.

Tik pusė gyventojų turi atsargų

Pasak A. Bilotaitės, kuo daugiau žmonių žinos, ką turi daryti, kokių veiksmų turi imtis, žinos, kaip apsaugoti save ir savo artimuosius, tuo geriau būsime pasirengę įvairiems scenarijams ir grėsmėms.

Labiau žino tie žmonės, kurių amžius yra nuo 30 iki 50 metų, aukštesnio išsilavinimo, gaunantys aukštesnes pajamas negu vidutines, didmiesčių gyventojai.

E. Vileikienė

Tačiau dabar, pasak A. Bilotaitės, žinių, kaip elgtis, gyventojams trūksta. Ji kalbėjo apie VRM atliktus tyrimus, kurie parodė, kad pusė Lietuvos gyventojų tik daugmaž žino, kaip reikia elgtis ekstremalioje situacijoje.

Kita pusė gyventojų gyventojų nežino ir neturi supratimo, kaip elgtis ištikus ekstremaliai situacijai.

„Pusė gyventojų turi būtiniausių atsargų 72 valandoms, tačiau tik penktadalis yra pasiruošę išgyvenimo krepšius ir tik dešimtadalis mūsų visuomenės turi šeimos planą, žinotų kaip elgtis ekstremalios situacijos metu“, – sakė ministrė.

VRM vyresnioji patarėja dr. Eglė Vileikienė antradienį vykusioje spaudos konferencijoje pristatė gyventojų apklausos duomenis, kurie parodė, kad tik 9 proc. gyventojų tiksliai žino, ką reikėtų daryti ištikus ekstremaliai situacija. 41 proc. gyventojų mano, kad žino.

„Yra keletas žmonių grupių, kurios labiau žino, kaip elgtis, ir jų tas įsivaizdavimas yra pagrįstas patirtimi. Labiau žino tie žmonės, kurių amžius yra nuo 30 iki 50 metų, aukštesnio išsilavinimo, gaunantys aukštesnes pajamas negu vidutines, didmiesčių gyventojai.

Mažiau informacijos turi vyresnio amžiaus žmonės, tarp jų gerokai mažiau tų, kurie žino. Taip pat mažų miestelių ir kaimų gyventojai. Tai – pažeidžiama grupė, kurioje tos informacijos trūksta“, – vardijo E. Vileikienė.

Vos 21 proc. gyventojų nurodė, kad jie dalyvavo kokiuose nors mokymuose, skirtuose sužinoti, kaip elgtis ekstremalios situacijos metu. Tie, kurie tokiuose mokymuose dalyvavo, nurodė, kad dažniausiai jie vyko darbovietėse ar mokymo įstaigose.

„Kai mes žmonių paklausėme, ar jūs ką nors padarėte, kad apsaugotumėte savo artimuosius ir savo turtą ekstremalių situacijų metu, tai jei žiūrėtume visai nebloga situacija yra tomis tradicinėmis nelaimėmis – gaisro atveju, stipraus vėjo ar potvynio metu.

Kaip elgtis gaisro atveju, žinotų 71 proc., stipraus vėjo atveju – 63 proc., potvynio atveju – 51 proc. gyventojų. <...> Kaip elgtis evakuacijos atveju, žinotų 44 proc., karo atveju, jei išgirstų šaudymus, sprogimą – 40 proc. Ir 37 proc. nurodė, kad žinotų kaip elgtis Astravo AE atveju“, – dėstė E. Vileikienė.

„Akivaizdu, kad to žinojimo mums tikrai trūksta. Kiekvienais metais Vidaus reikalų ministerija atlieka tyrimus. Mes matome, kokia yra situacija. Ji yra tokia, kad pusė Lietuvos gyventojų daugiau mažiau žino, kaip reikia elgtis iškilus ekstremaliai situacijai. Bet kita pusė Lietuvos visuomenės nežino ir neturi supratimo, ką reikėtų daryti“, – konstatavo ministrė.

Stiprins savisaugos kultūrą

Naujoji kampanija, ministrės žodžiais, yra civilinės saugos atgimimo dalis. Šis atgimimas jau prasidėjo: įkurtas Nacionalinis krizių valdymo centras, parengtas naujas krizių valdymo modelis ir civilinės saugos stiprinimo koncepcija. Vyksta reguliarios nacionalinės civilinės saugos pratybos, planuojamos ir regioninės, įtraukiant partnerius iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos.

Taip pat atnaujinta informacinė svetainė Lt72.lt, modernizuojama gyventojų perspėjimo į mobiliuosius telefonus ir sirenų sistema. Kartu su savivaldybėmis paženklintos priedangos ir numatyta prievolė jas įrengti naujai statomuose statiniuose. Šiemet savivaldybėse ir kitose institucijose darbą pradės parengties pareigūnai.

Ypatingas dėmesys skiriamas su nesaugia Astravo atomine elektrine susijusioms galimoms grėsmėms. Pasirengimui joms ateinančių penkerių metų laikotarpiui Vyriausybė numatė 91,5 mln. eurų finansavimą.

„Viena svarbiausių investicijų yra žmonių švietimas, informuotumas ir tinkama parengtis. Turime stiprinti žmonių sąmoningumą ir savisaugos kultūrą. Tik taip būsime stipri, bet kokiomis aplinkybėmis gebanti veikti, o tai reiškia – nenugalima komanda“, – sakė A. Bilotaitė.

Svarbiausia minutės pertraukėlė

Informacinėje kampanijoje pasiruošimas ekstremaliosioms situacijoms sugretinamas su krepšiniu, kadangi abiem atvejais laimi tie, kurie veikia kaip komanda ir turi aiškų veiksmų planą. Kampanijai parengtame TV klipe vaizduojamos krepšinio rungtynės, kurių metu suskamba sirena, kviečianti komandas į minutės pertraukėlę. Tai bus bene svarbiausia minutė visame TV reklamų sraute, nes ji gali padėti išgelbėti žmonių gyvybes.

Aktuali, naudinga informacija gyventojams kampanijos laikotarpiu taip pat bus skelbiama kitais kanalais: internete, regioniniuose laikraščiuose, per radiją ir kt. VRM primena, kad visą informaciją, kaip pasiruošti nelaimėms ir kaip elgtis jų metu, galima rasti internete adresu Lt72.lt.