Prof. Landsbergis: jeigu Rusija laimi prieš laisvąjį pasaulį, tai mes būsime viena iš pirmųjų aukų po Ukrainos

„Jei ten kažkoks vadas paskelbė, kad dvi dienas žmonių nežudys, tai reiškia, kad trečią dieną vėl žudys“, – apie Rusijos laikinai paskelbtas paliaubas sako Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ jis komentavo galimus karo Ukrainoje scenarijus ir laisvojo pasaulio atsaką į jį.

– Profesoriau, metus sutikote globojamas gydytojų. Kaip šiandien jaučiatės?

– Neblogai. Aš turėjau sveikatos problemą ir dabar turiu reabilitaciją. Tikiuosi, kad labai ilgai neužtruks, būsiu vėl rikiuotėje, dirbsiu savo darbus.

– Profesoriau, metai prasidėjo, tačiau problemos tos pačios. Kalbu apie karą Ukrainoje. Vladimiras Putinas pareiškė apie tariamas paliaubas Ukrainoje, kol įvyks stačiatikių Kalėdos, tačiau pati Rusija jau šiandien pažeidė tas paliaubas. Kaip jūs iš viso vertinate tokius Putino svaičiojimus apie tariamas paliaubas?

– Dabartinis Rusijos imperijos karas prieš laisvąjį pasaulį visai nėra naujas dalykas, tai sena istorija, besitęsianti. Ir galbūt net nuo šimtmečių pradžios, bet ypač nuo Sovietų Sąjungos susidarymo ar sudarymo, kai bolševikai užgrobė valdžią ir padarė ją savo klikos teroristine totalitarinė imperija. Iš kariuomenės ir visokių saugumų valdo. Tai karas tęsiasi nuo tada. Kai kurios tautos, kurios buvo užgrobtos ir pavergtos, kaip Lietuva, mėgino, o gal net ir sėkmingai išsilaisvino.

Tačiau Rusija niekada neatsisakė savo tikslų valdyti kuo daugiau tautų ir žemių. O galbūt net, kaip jų ideologai buvo susvaičioję, ir visą pasaulį. Taigi naujienų šitoje srityje nėra. Jei dabar ten kažkoks vadas paskelbė, kad dvi dienas žmonių nežudys, tai reiškia, kad trečią dieną vėl žudys. Ir tas iš anksto pasakyta. Jokio džiaugsmo nėra. Jeigu pasakytų, kad „mes nutraukiam ir šaudymą, ir žudymą, ir bombardavimus“, na, tada būtų šis tas naujo, galbūt vilties prošvaistė. Bet apie tai dar nieko negirdėti.

­– Profesoriau, daug apžvalgininkų, istorikų bando spėlioti, kokie galimi karo scenarijai. Kaip galėtų baigtis karas, jūsų akimis?

– Karas gali baigtis tik vienu būdu – vienos iš kariaujančių pusių pergale. Arba grobikų, imperininkų pergale prieš laisvąjį pasaulį, arba laisvo pasaulio pergale prieš grobikus. Ir grobikų atmetimas iš tikrųjų turėtų būti jų panaikinimas. Kad jų daugiau nebūtų. Nes kitaip tas karas bus begalinis.

– Jūsų požiūriu, į kurią pusę dabar linksta situacija?

­– Manau, kad situacija linksta į tai, kad užpuolikai pralaimės. Jie dabar pralaimi, jie pralaimi moraliai, techniškai, ekonomiškai – visais atžvilgiais pralaimi. Bet jie sukaupę pakankamai jėgų, turi didžiulę teritoriją ir daugybę pavaldžių žmonių, kuriuos kiša kaip į mėsmalę. Tai jų faršas, tų kepėjų. Jie tikisi su tuo faršu, jo gausa prislėgti, priblokšti aplinkines tautas ir net visą laisvą pasaulį, priversti jį nusilenkti.

– Pone Landsbergi, skaičiau jūsų naujausią komentarą. Jame sakote, kad tai genocidas, tai siekis išnaikinti Ukrainos gyventojus, jų vietas. Ar teisingai suprantu, kad, jūsų vertinimu, Putinas nusitaikė į Ukrainą ir ukrainiečius kaip tautą ir nori ją sunaikinti?

– Jis ne vieną kartą yra sakęs, kad tokios tautos net nėra. Tai yra ta pati rusų tauta, tiktai kažkokie žmonės, galbūt agitatorių suklaidinti, – visokių fantazijų prikuriama. Ir juos reikia jėga sutvarkyti, priversti paklusti ir nesvajoti apie jokią savo valstybę. Tuo labiau besijungiančią arba draugaujančią su kitomis valstybėmis, o ne su Rusijos diktatūra.

– Profesoriau, kitą savaitę minėsime Sausio 13-ąją ir 14 aukų. Ar šiandien, žvelgiant į situaciją Ukrainoje, neatrodo, kad mums vis dėlto pasisekė? Nepaisant 14 aukų, tas puolimas nesitęsė mėnesius, mes nematom situacijos, kuri yra Ukrainoje.

– Na, mums iš tikrųjų laikinai pasisekė. Tas laikinai tęsiasi jau trisdešimt su trupučiu metų, bet visą laiką yra ta pati grėsmė. Jeigu Rusija laimi prieš laisvąjį pasaulį, tuo pačiu ir prieš mus, tai mes būsim viena iš pirmųjų aukų po Ukrainos. Pirmiausiai dabar yra kariaujama prieš Ukrainą. Bet toks tik vaizdas. Iš tikrųjų tai yra tironų imperijos karas prieš laisvę, prieš laisvąjį pasaulį.

– Kitaip tariant, mūsų ateitis sprendžiasi Ukrainoje, mūšio lauke.

– Šiuo metu taip. Jeigu Ukraina būtų sunaikinta, tada jau gręžtųsi kitur. Galbūt tiesiog pačioje Lietuvoje. Ir jeigu mus gins, kaip yra įsipareigoję mūsų sąjungininkai, gins būtent tas laisvasis pasaulis, susijungęs į bendrabūvio ir savigynos organizacijas, Europos Sąjungą ir Šiaurės Atlanto sąjungą.

– Karas trunka jau 11 mėnesių. Ar esate patenkintas to laisvojo pasaulio atsaku, jo vienybe?

– Trūksta susivokimo. Tinkamas atsakas ir būtų susivokimas, kad Rusija užpuolė visus. O yra linkstama manyti, kad ji užpuolė savo kaimynę Ukrainą ir tai tartum vietinis dalykas. Tai ne vietinis, tai yra pasaulinis dalykas. Ir pasaulio ateitis dabar lemiama to karo laukuose. Tai nėra karas Ukrainoje, kaip labai mėgstama sakyti. Tartum Ukraina yra vietovė, kurioje kažkas kariauja. Tai yra nesąmonė, klaidinimas savęs ir visų, kas klausosi tokių kalbų. Tai yra karas prieš susivienijusius kurti bendrą, laisvą, demokratinį pasaulį.

– Pone Landsbergi, dar noriu paklausti apie politines aktualijas. Pastaruoju metu jūsų anūkas Gabrielius Landsbergis sulaukia kritikos, esą gadina santykius su Vokietija. Oponentai sako, kad nereikėtų nurodinėti kancleriui Scholzui ar prezidentui Nausėdai, ką pasiaiškinti dėl sutarties. Kaip jūs vertinate ministro veiksmus, kalbant apie Vokietijos brigadą Lietuvoje?

– Tai yra detalės. Iš tikrųjų ministras Gabrielius Landsbergis sulaukė nebe pirmos kritikos dėl to, kad labai aiškiai ir griežtai kai kada pasako, kad Lietuva būtų apsaugota. Kiek galima labiau apsaugota nuo to baisaus monstro, kuris čia pat, Rytuose nuo mūsų. Rusija, kartu su Baltarusija, yra didžioji grėsmė visiems. Lietuva yra pirmoji.

Dėl tos brigados yra viskas gana aišku. Tiktai galbūt išsiskiria tam tikri niuansai. Ar ta brigada, kuri atsiras Lietuvoje, ir bus čia dislokuota? Jau dabar yra tam ruošiamasi taip, kaip ir Lietuva ruošėsi, kad čia turi būti sukurtos sąlygos Vokietijai. Iš tikrųjų tai yra NATO šalis, ir mes esame NATO šalis. Mes, kaip visa Šiaurės Atlanto sąjunga, esame įsipareigoję ginti vieni kitus. Bet čia dar yra ir specialūs santykiai.

Vokietija yra įsipareigojusi pirmiausiai ginti Lietuvą, kol prie Lietuvos gynybos prisijungs kokia nors Portugalija arba Didžioji Britanija. Vokietija yra čia pat ir todėl jos įsipareigojimas yra labai svarbus ir brangintinas. Būtų gera turėti kokią nors sutartą veiksmų ir pasirengimo darbų sistemą, kuri būtų viešai matoma. Ką Lietuva per kiek laiko turi padaryti, daro ir atsiskaito viešai, sąjungininkams, ne tik Vokietijai, bet ir visai Šiaurės Atlanto sąjungai. Atėjus laikui, kai Lietuvoje jau bus sąlygos ir kareivinėms, ir visai kariuomenės išlaikymo įrangai, ir poligonai treniruotėms, kariuomenė visą laiką turi būti kovinės parengties, ji turi treniruotis ir taip toliau. Tai daug dalykų dar reikia padaryti, taip pat ir Vokietijoje. Būtų gerai, kad būtų matomas ir tam tikras Vokietijos tvarkaraštis.