Priesaiką sunkiai skaitęs Visagino tarybos narys: išsiverčiu be lietuvių kalbos, Krymas anksčiau priklausė Ukrainai, o kam dabar – nežinau

Keturis dešimtmečius Lietuvoje gyvenantis Visagino savivaldybės tarybos narys Aleksandras Kločanas strigo jau ketvirtą kartą tardamas priesaikos žodžius. Jis LRT.lt sakė valstybinės lietuvių kalbos nemokantis, išsiverčiantis su rusų kalba, be to, mokantis ukrainietiškai. Paklaustas, kam priklauso Krymas, jis neskubėjo atsakyti, teigė, kad tiems, kurie ten gyvena. „Anksčiau priklausė Ukrainai, o kam dabar – ir pats gerai nežinau“, – sakė visaginietis, gimęs Ukrainoje. 

Visagino savivaldybės tarybos narys A. Kločanas prisiekdamas miestui sunkiai perskaitė priesaikos tekstą, o baigęs nesuprato, kai buvo paprašytas dalį teksto perskaityti iš naujo. „Nesuprantu, prašyčiau vertėjo“, – rusiškai pasakė A. Kločanas.

Šiuo vaizdo įrašu pasidalijo žurnalistė Rita Miliūtė.

Su „Laisvės ir teisingumo“ partija į savivaldybės tarybą atėjęs A. Kločanas pabrėžė, kad ne jam vieninteliam teko priesaikos žodžius pakartoti.

„Nesuprantu sovsem (visiškai, – red. past.)“, – pokalbį lietuviškai pradėjusiai LRT.lt žurnalistei sakė A. Kločanas.

Likęs pokalbis su tarybos nariu vyko rusų kalba, kartais per pašnekesį skambėjo ir ukrainiečių kalba.

– Kas nutiko jums duodant priesaiką? Jūs visiškai nekalbate lietuviškai? – LRT.lt paklausė A. Kločano.

– Nekalbu. Tekstas buvo parašytas lietuviškai. Netinkamai kirčiavau. Ir viskas. Kai kuriuos žodžius teko perskaityti iš naujo. Ir viskas.

LRT.lt jis sakė, kad priesaikos žodžius skaityti jam teko ketvirtą kartą, mat jam tai ketvirtoji kadencija Visagino savivaldybės taryboje.

Jis patikino supratęs lietuvių kalba parašytos priesaikos tekstą.

– O jūs kalbate valstybine lietuvių kalba?

– Aš kalbu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalba. Tuomet tai buvo ukrainiečių kalba. Ją gerai moku.

Lietuvoje, kaip sakė pats, jis gyvena per 40 metų. A. Kločanas portalui LRT.lt sakė lietuviškai nekalbantis, bet skaitantis su žodynu.

„Koks tikslas 75-erių metų mokytis lietuviškai? Greitai mirsime“, – sakė A. Kločanas.

Tarybos posėdžiuose jis pasitelkdavo vertėją, tą ketina daryti ir toliau, visi dokumentai išverčiami į rusų kalbą.

„Be to, yra komitetai, ten kalbame rusiškai. Kokios pretenzijos?“ – klausė tarybos narys.

– Kodėl jūs per 40 metų neišmokote lietuvių kalbos?

– Todėl, kad, kai stojo į ES, buvo kalbama, kad bus kalba, kurią supranta, tai buvo rusų kalba. (...) Man rusų užtenka. Visi supranta, visi moka. (...) Mane rinko rusiškai kalbantys rinkėjai. Aš su jais dirbu, jie mane renka sąžininguose rinkimuose. (...) Aš išsiversdavau su rusų, ukrainiečių kalbomis. O ten, kur reikia, yra vertimas. (...) Aš kalbu daugumos miestiečių kalba, mūsų miestas kalba rusiškai.

– Bet jis yra Lietuvoje, kur valstybinė kalba – lietuvių.

– O kodėl ne dvi kalbos? Turi būti bendravimo kalba.

– Antroji – rusų kalba?

– Kodėl? Ukrainiečių. Juk sakau, aš už Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sugrąžinimą, ji klestėjo. (...)

– Jūs kalbate apie senus laikus. Šiandien valstybinė kalba – lietuvių.

– Kokie seni laikai? Tai mūsų valstybės šaknys.

– Bet šiandien valstybinė kalba – lietuvių.

– Kas ginčytųsi? O rytoj bus priimta kita. Anglų. Galiu kalbėti angliškai, vokiškai kalbėti. Mano anūkas, duktė visas kalbas moka.

– Jūs manote, kad Visagine nereikia lietuvių kalbos?

– Nesakiau, kad nereikia. Aš skaitau su žodynu, puikiai išsiverčiu. Kalbu rusiškai, galiu ukrainietiškai. Kas čia tokio?

– Jums tenka bendrauti su ukrainiečiais, pabėgėliais nuo karo?

– Yra pas mus. Apie 300 žmonių.

– Jūs juos palaikote?

– Karas yra blogis. Kad ir kur jis vyktų. Kad ir koks jis būtų. Motinos vaikus gimdo ne tam, kad jie kariautų, o kad augtų ir giminę pratęstų. O ką ten pridarė, yra kalti.

– Tai Rusijos karinė agresija ir ji dėl to kalta?

– Iš kur man žinoti, kas kaltas? O gal atvirkščiai? Aš ten buvau? Aš skaitau spaudą. Vieną, antrą, trečią, penktą. Televiziją, internetą. Visi kalba skirtingai. Tegul aiškinasi aukštesnės organizacijos, kas kaltas. Pinigai kalti. Nepasidalijo, tai ir pradėjo.

– Paklausiu jūsų, o kieno Krymas?

– Kieno Krymas? Tų žmonių, kurie ten gyvena. Gyveno ir gyvena.

– Krymas priklauso Ukrainos valstybei?

– Kaip tai juridiškai įforminta, nebuvau liudininkas.

– Bet, jūsų manymu, kokiai šaliai priklauso Krymas?

– O Vilnius kieno? Kieno jis anksčiau buvo? Kieno buvo Klaipėda?

– Vis dėlto Krymas kokiai valstybei priklauso?

– Jis priklauso tiems žmonėms, kurie ten gyvena.

– Krymas – tai Ukraina?

– Buvo Ukraina.

– O dabar?

– O dabar ir pats gerai nežinau, kieno jis. Jei kariauja, vadinasi, nerado bendros kalbos.

Paulauskas: reikalavimo mokėti lietuvių kalbą nėra

„Laisvės ir teisingumo“ partijos, su kuria į savivaldos rinkimus Visagine trečiuoju numeriu ėjo A. Kločanas, laikinasis vadovas Artūras Paulauskas pabrėžė, kad savivaldybės tarybos narys yra užsienietis.

„Lietuvoje pagal Konstituciją kiekvienas užsienietis gali dalyvauti rinkimuose. Reikalavimo, kad mokėtų lietuvių kalbą, nėra“, – sakė A. Paulauskas.

Partijos vadovas sakė asmeniškai nepažįstantis A. Kločano.

„Aišku, reikia mokytis. Aš už tai, kad žmonės, čia gyvenantys, mokytųsi lietuvių kalbos. Nėra klausimo. Bet Visaginas yra tokia aplinka, kur turbūt ne tiek daug žmonių kalba lietuviškai. Vis dėlto, aišku, reikia mokytis“, – kalbėjo A. Paulauskas.

Jis sakė 2012 ar 2013 metais buvęs Visagino savivaldybėje ir girdėjęs, kad tarybos posėdžiuose dalyvauja vertėjai. Tuomet girdėjęs, kad yra žmonių, nekalbančių ar silpnai kalbančių lietuviškai.

„Stengsimės kursus įsteigti ir mokyti Visagine“, – sakė A. Paulauskas.

Partijos vadovas nesiėmė komentuoti A. Kločano požiūrio į Rusijos karą Ukrainoje ir Krymą.

„Jei jis yra ukrainietis, neabejoju, kad jis palaiko ukrainiečių kovą, linki jiems pergalės. Net kalbos nėra. Jei klausėtės Arestovyčiaus, tai jis juk sakė, kad Krymas greitai bus ukrainiečių. Tai tik laiko klausimas“, – kalbėjo A. Paulauskas.

Jis pabrėžė, kad partija remia ukrainiečius ir prisideda prie jų pergalės.

„Mes labai aiškiai savo poziciją esame suformulavę“, – pabrėžė A. Paulauskas.

LRT.lt primena, kad prieš rinkimus į savivaldą buvo aptariama ir tai, kad viena iš kandidačių į merus nemoka valstybinės kalbos. Kaip tuomet rašyta, tapti šio miesto mere panorusi Nataliya Rukosueva sunkiai kalba lietuvių kalba. Tiesa, pagal įstatymus merui neprivalu mokėti valstybinę kalbą, nors, žmogiškai žvelgiant, jis turėtų ją mokėti, tuomet paaiškino Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininkas Audrius Valotka.