Premjerė: kompensacija žydams už prarastą privatų turtą leistų „išties uždaryti klausimą“

Įstatymas dėl kompensacijų žydams už prarastą privatų turtą leistų „išties uždaryti klausimą“, sako projektą dėl 37 mln. eurų kompensacijų už Holokausto metu nusavintą asmeninį žydų turtą pateikusi premjerė Ingrida Šimonytė. Seimas pirmajame žingsnyje – po pateikimo – projektui pritarė.

Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį Seime pateikė projektą, kuriuo siūlo kompensuoti 37 mln. eurų žydams už 20 a. nusavintą privatų turtą. Ji pristatė naują Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo redakciją, kuriai trečiadienį pritarė Vyriausybė.

Vyriausybės kanceliarijos rašte teigiama, jog tokia suma pasiūlyta „atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes“.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlymui skirti 37 mln. eurų kompensacijų už nusavintą asmeninį žydų turtą. Už tai balsavo 85 Seimo nariai, prieš buvo du ir susilaikė devyni parlamentarai.

Toliau projektą nagrinės Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Užsienio reikalų komitetai, jo svarstymas Seimo posėdyje numatytas gruodžio 15 dieną.

„Tai nėra jokios ministerijos klausimas. Tai – Lietuvos klausimas“, – pristatydama Seime projektą sakė ministrė pirmininkė. I. Šimonytė kalbėjo, kad Lietuva jau yra išsprendusi žydų religinių bendruomenių nekilnojamojo turto kompensavimo klausimus. Šios kompensacijos mokėjimas baigsis 2023-aisiais, ji buvo mokama 10 metų.

Tačiau ministrė pirmininkė pastebėjo, kad Terezino deklaracijoje, kurią yra pasirašiusi ir Lietuva, kalbama ir apie privatų turtą, kuris buvo nusavintas iš privačių asmenų. Anot I. Šimonytės, į tai, kad privatus turtas taip pat buvo nusavintas, turi būti atsižvelgta ir turi būti numatytos kompensavimo priemonės.

„Todėl, kai kolegos kartais sako, kad klausimas jau buvo uždarytas, jie tiesiog pamiršta ar nežino, kad klausimas uždarytas nebuvo. Dar daugiau, buvusioji Vyriausybė 2020 metų spalį sudarė darbo grupę, kuria, deja, paskyrė vadovauti nueinantį politiką, tuometį teisingumo ministrą, kas, turbūt, nėra tinkamiausias būdas tuos klausimus spręsti.

Bet, vis dėlto, vienas iš tos darbo grupės svarstytinų klausimų ir turėjo būti sprendimo ieškojimas likusiai neišspręstai kompensacijai už privatų turtą. Mūsų Vyriausybė, pradėjusi darbą, šią problemą perėmė, daug diskutavo, ieškojo sprendimo būdų ir teikia pasiūlymą, kuriuo būtų numatyta, kad už nacionalizuotą ar kitaip neteisėtai nusavintą privatų turtą, būtų numatyta kompensacija“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

I. Šimonytė dėstė, kad kompensacija būtų sudaryta iš dviejų dalių. Viena dalis būtų skirta asmenims, kurie negalėjo kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal įstatymus, bet dėl kurių įmanoma, papildomai įvertinus, fiksuoti konkrečius asmenis ir įpėdinius. Jiems būtų numatyta simbolinė finansinė kompensacija.

Antra dalis, kuri būtų didžioji, būtų skiriama bendroms žydų bendruomenės reikmėms, kadangi didelė dalis turto būtų prisikiriama prie bešeimininkio turto, nes Lietuvoje per Holokaustą žuvo absoliučiai didžioji dalis Lietuvoje gyvenusių žydų ir jų įpėdinių nustatyti neįmanoma.

Šiuo metu kompensacijos kasmet skiriamos tik už nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą – 37 mln. eurų įsipareigota išmokėti per dešimtmetį, procesas turėtų būti užbaigtas iki kitų metų kovo.

Naujas kompensacijas, kaip ir ligšiolines, numatyta skirti Geros valios fondui, kuris jas išmokėtų turto savininkams bei paveldėtojams. Prašymų bus laukiama iki 2023-iųjų pabaigos, kompensacijos būtų išmokėtos per 2024–2030 metus.

Projekte siūloma, kad simbolinės kompensacijos būtų skiriamos už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą turtą, kuris priklausė iki Antrojo pasaulinio karo ar šio karo metais Lietuvoje gyvenusiems žydų tautybės asmenims.

Numatyta, kad kompensacijos būtų skiriamos, kai šie asmenys neturėjo teisinės galimybės atkurti nuosavybės teisės į turtą ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir bešeimininkį nekilnojamąjį turtą, perimtą valstybės nuosavybėn, dėl Holokausto nelikus tokio turto savininkų ar paveldėtojų.

Nauja įstatymo redakcija taip pat leis 5–10 mln. eurų fondui skirti individualių prašymų dėl kompensacijos už nekilnojamąjį turtą tenkinimui. Vienam asmeniui išmokama piniginė suma nepriklausytų nuo nukentėjusiam priklausiusio nekilnojamojo turto vertės.

Per nacistinės Vokietijos okupaciją 1941–1944 metais išžudyta apie 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.

Lietuvos žydai ir Lietuvos žydų religinės bendruomenės patyrė kelias nekilnojamojo turto nacionalizacijas.

Ji prasidėjo pirmosios sovietų okupacijos metais 1940 metais. Vokietija, užėmusi Lietuvos teritoriją nacionalizacijos neatšaukė, o po to sekusi antroji sovietų okupacija galutinai atėmė Holokausto aukų turtą.

Palaiko muziejaus idėją

Anksčiau buvo iškelta idėja, kad Vilniuje esančiuose Sporto rūmuose būtų galima įrengti Lietuvos žydų istorijos muziejų. Premjerė patikino šią idėją palaikanti, tačiau teigė, kad procesas nėra itin paprastas.

„Tai nėra labai paprastas dalykas. Kažkuria prasme, finansiniai sprendiniai kaip kompensacijos, yra paprastesni, nes tiesiog susitarėme dėl to, kokia sumą skiriame, kokiais principais ji yra paskirstoma, ir čia maždaug yra klausimas.

Dėl Sporto rūmų projekto, procesas vyksta, bet tam, kad ten sukurtume tikrai prasmingą ir savo esmę atitinkantį Lietuvos žydų atminimo objektą, nemažai reikės padirbėti. Komisija atrinks idėjas, reikės dėl jų susitarti. Visokios tokios diskusijos dėl tokių sprendinių, kaip rodo patirtis, yra labai nelengvos“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.