Praėjus beveik metams nuo karo pradžios, pusė Lietuvos gyventojų jaučiasi saugūs: pasitiki institucijomis ir sąjungininkais

Praėjus beveik metams nuo Rusijos sukelto karo Ukrainoje pradžios, kiek daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų jaučiasi saugūs, rodo LRT užsakymu atlikta apklausa. Pasak ekspertų, prie saugumo jausmo prisideda Ukrainos pergalės, kartu su sąjungininkais priimami sprendimai dėl regiono saugumo ir nuovargis – žmonės pavargsta ilgą laiką jaustis nesaugūs.

LRT užsakymu sausio 19–31 dienomis Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Gyventojų buvo klausta, ar, praėjus beveik metams nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios, šiuo metu Lietuvoje jie jaučiasi saugūs. Tyrimas vyko 114 atrankos taškų, jo metu buvo apklausti 1023 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni). Tyrimo paklaida – ne didesnė nei 3,1 proc.

Kiek daugiau nei pusė (54 proc.) apklaustų gyventojų atsakė, kad šiuo metu Lietuvoje jaučiasi saugūs (10 proc. atsakė, kad jaučiasi visiškai saugūs, 44 proc. greičiau saugūs nei nesaugūs), o keturi iš dešimties (42 proc.) šalies gyventojų šiuo metu nesijaučia saugiai (7 proc. visiškai ne ir 35 proc. greičiau ne nei taip). 4 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.

Saugumo vertinimą mato kaip pozityvų

Jei toks klausimas būtų užduotas prieš metus, ypač pirmosiomis karo dienomis, saugumo pojūtis Lietuvoje būtų daug mažesnis, portalui LRT.lt sakė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politologas prof. dr. Giedrius Česnakas.

Pasak jo, 54 proc. gyventojų, kurie Lietuvoje jaučiasi saugiai, rodo gana aukštą saugumo lygį, tačiau, pridūrė politologas, saugumo jausmas gyventojams gali asocijuotis ne tik su kariniu saugumu, bet ir socialiniu, ekonominiu ar politiniu.

„Šie duomenys rodo, kad visuomenė iš esmės jaučiasi saugi, rodo labiau pozityvesnius poslinkius, o ne negatyvius. Nepaisant vykstančio karo Ukrainoje, yra tam tikras pasitikėjimas valstybės institucijomis, o galbūt ir sąjungininkais – NATO“, – pažymėjo profesorius.

Jis pridūrė, kad Lietuvos gyventojai nėra linkę pasitikėti politinėmis institucijomis. Kita vertus, sakė jis, gyventojai pasitiki kariuomene, o tai suteikia tam tikrą saugumo jausmą, argumentavo G. Česnakas.

Su tokia nuomone sutinka ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė prof. dr. Margarita Šešelgytė. Anot jos, tai, kad didesnė visuomenės dalis jaučiasi saugi, yra pozityvu.

M. Šešelgytė LRT.lt taip pat pridūrė, kad saugumas yra subjektyvus jausmas, o kiekvienas žmogus jį gali suprasti kitaip, paprastai žmonės į saugumo situaciją žiūri per savo prizmę ir emocijas: „Vertinimai dažnai būna praskiesti kitų iššūkių ir problemų, susijusių su tuo, kaip žmogus jaučiasi.“

Padeda geros žinios iš Ukrainos

Pasak TSPMI direktorės, saugumo jausmą šalyje veikia daug aspektų, o geros žinios iš Ukrainos taip pat padidina saugumo jausmą.

„Kai ateina žinios apie tai, kad vienoje ar kitoje vietoje pasiekta Ukrainos pergalė, ko gero, ir saugumo jausmas sustiprėja, ir pasitikėjimas. Kai pasitiki galimybe apsiginti ir galimybe laisvai nuspręsti, kokia bus tavo ateitis, ir saugumo jausmas padidėja.

Ir Lietuvoje emocija gal pasidaro pozityvesnė, kad taip pat, kaip ukrainiečiai ginasi, ir mes galime apsiginti“, – komentavo profesorė.

Kaip pažymėjo M. Šešelgytė, priimami sprendimai apie regiono stiprinimą su NATO ar kitais partneriais bei mūsų pačių karinių pajėgų stiprinimas taip pat yra ta žinia, kuri skatina pasitikėjimą, kad galime apsiginti, o kartu – ir saugumo jausmą.

Nemano, kad Rusija pajėgi įveikti Ukrainą

Tam antrina ir Lietuvos karo akademijos profesorius G. Česnakas – jo teigimu, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, nerimas jautėsi ir Lietuvoje. Tuomet, pasak G. Česnako, gyventojai pirko konservų, vandenį ir taip kaupė maisto atsargas. Tokia situacija rodė, kad žmonės imasi veiksmų, kurie karo atveju padėtų išgyventi, pasakojo politologas.

„Tai signalizavo apie didelį nesaugumą. Dabar visuomenė mato, kad karinis konfliktas už Ukrainos ribų neišplito, kad NATO šalys teikia žymią paramą, o Lietuvos valstybės institucijos, galima sakyti, gana neblogai komunikuoja saugumo klausimais. Pasitikėjimas atsiranda“, – LRT.lt komentavo G. Česnakas.

Profesoriaus vertinimu, didesnis saugumo jausmas atsirado ir dėl Rusijos pajėgumų – šalis agresorė nedemonstruoja labai gerų rezultatų, o žmonės nemano, kad Rusija pajėgi įveikti Ukrainą ir užkariauti teritorijas.

„Žmonės ir žiniasklaidoje mato, kad akcentuojama, jog Rusija lėtina puolimus, yra išsekusi, senus tankus naudoja. Akivaizdu, tai rodo, kad Rusija potencialiai negali pulti Baltijos šalių ar šiuo atveju Lietuvos, kad nepajėgtų susidoroti. Tai prisideda prie tam tikro saugumo suvokimo“, – teigė G. Česnakas.

Žmonės pavargo ir priprato prie situacijos

Kaip argumentavo TSPMI direktorė M. Šešelgytė, saugumo suvokimo situaciją gali veikti ir žmonių patiriamas nuovargis. Profesorės vertinimu, žmonės pavargsta ilgą laiką būti nesaugūs ir pripranta prie tam tikros situacijos.

„Pavyzdžiui, Lietuvoje nėra stiprios diskusijos apie branduolinio karo ar branduolinio ginklo panaudojimo pavojų. Mes ne taip bijome, kad branduolinis ginklas bus panaudotas, kaip vokiečiai. Vokietijoje beveik kiekvienas su gynybos klausimais susijęs sprendimas matuojamas visuomenės nuomone, ar bus branduolinė eskalacija, ar ne.

Jiems tai labai baisus klausimas. Ar čia mums pavojus, objektyviai žiūrint kyla, ar jiems? Ko gero, mums, bet mūsų visuomenė jau šiek tiek kitaip reaguoja – pavargome, gal nelabai tikime“, – LRT.lt komentavo M. Šešelgytė.

Saugiau jaučiasi jaunimas, didmiesčių gyventojai

Tyrimas parodė, kad šiuo metu Lietuvoje saugiai kiek dažniau jaučiasi vyrai (58 proc. jaučiasi saugiai ir 37 proc. nesaugiai) nei moterys (51 proc. jaučiasi saugiai ir 46 proc. nesaugiai). Saugiau taip pat jaučiasi jaunesni nei 50 metų žmonės, didmiesčių gyventojai (63 proc. jaučiasi saugiai), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (63 proc.) bei su didžiausiomis (daugiau kaip 1 tūkst. 800 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (62 proc.), vadovai (67 proc.) bei besimokantis jaunimas (64 proc.).

Dažniau nesaugiai jaučiasi moterys, vyresni nei 50 metų žmonės, kaimo gyventojai (51 proc. jaučiasi nesaugiai), respondentai, baigę kolegiją / technikumą (48 proc.) bei su mažiausiomis (iki 1000 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (53 proc.) ir pensininkai (55 proc.).

Tyrimas taip pat parodė, kad šiuo metu Lietuvoje labiau už kitus nesaugiai jaučiasi finansiškai ir socialiai pažeidžiamos gyventojų grupės (vyresni gyventojai, su mažiausiomis šeimos pajamomis bei pensininkai), o saugiausiai jaučiasi tie respondentai, kurie tikisi, kad jų šeimos finansinė padėtis per ateinančius 12 mėnesių pagerės (69 proc. iš jų Lietuvoje jaučiasi saugiai ir 31 proc. atsakė, kad jaučiasi nesaugiai).

Pasiturintys žmonės labiau pasitiki savimi

Kaip atkreipė dėmesį Lietuvos karo akademijos profesorius G. Česnakas, tradiciškai įvairiose valstybėse vyrai labiau linkę jaustis saugūs, kadangi yra mažiau pažeidžiama grupė nei moterys.

„Dar gyvename su tam tikromis patriarchalinės sistemos apraiškomis – vyrai jaučia atsakomybę rūpintis savo vaikais ar antrosiomis pusėmis, turi demonstruoti pasitikėjimą ir prisiimti tam tikrą atsakomybę“, – sakė politologas.

Anot jo, moterys yra pažeidžiamesnė grupė, o, iškilus kokioms nors problemoms, moterys turi mažesnes galimybes užsitikrinti socialinę pagalbą, ant jų pečių dažniausiai krenta ir vaikų ateities našta, todėl tradiciškai moterys jaučiasi ne tokios saugios.

Kaip tvirtino G. Česnakas, didesnes pajamas gaunantys žmonės taip pat linkę jaustis saugesni – kilus potencialiai krizei ar jai bręstant, labiau pasiturintys žmonės jaučiasi galintys išsiųsti vaikus ar kitus brangius asmenis į užsienį, o mažesnes pajamas gaunantys asmenys negali pasitraukti.

„Žmonės, kurių pajamos aukštesnės, labiau suvokia, kad sprendimai yra jų rankose, jie dažnai labiau pasitiki savimi. Dažnai veikia ir psichologiniai aspektai – kadangi labiau pasiturintys žmonės savimi pasitiki, supranta, kad galės kažko imtis, kažką sugalvos“, – svarstė G. Česnakas.

Jam antrino TSPMI direktorė M. Šešelgytė, kuri pabrėžė, kad dažniau pozityvesni būna jaunesni, didmiesčių gyventojai, žmonės su didesniu išsilavinimu, jie taip pat jaučiasi saugesni.

„Apskritai šios visuomenės grupės savo ateitį vertina optimistiškiau, tad ir saugumo jausmas su tuo susijęs. Antra, net esant tam tikram nesaugumui, jie labiau pasitiki savo laisve ir galimybėmis ką nors pakeisti – ar išvykti, kovoti, apsiginti“, – teigė TSPMI direktorė.