Požėla – apie Lietuvą supurčiusias rezonansines bylas, į vaikus nusitaikiusius narkotikų prekeivius ir nenoriai bendradarbiaujančius tėvus

„Kartais iš tikrųjų susiduriame su labai įdomiu fenomenu, kitaip nepavadinsi, kai tėvams tiesiog yra nepriimtinos policinės priemonės narkotikų plitimui mokyklose užkardyti“, – apie į vaikus nusitaikiusius narkotikų platintojus ir su pareigūnais nenoriai bendradarbiaujančius tėvus sako policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

Apie Lietuvos kriminalinę situaciją, šalį sudrebinusias rezonansines bylas, narkotikų plitimo problemą ir policijos organizacijos senėjimą – pokalbis su R. Požėla LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“.

– Pone Požela, šiandien pristatėte kriminogeninę situaciją Lietuvoje. Aiškėja, kad pernai šalyje registruota 3000 daugiau nusikaltimų, nusikalstamų veikų. Sakote, kad čia nieko dramatiško, situacija išlieka stabili. Ar ne per daug šviesiai piešiate paveikslą?

– Aš bandau matyti, ir mūsų specialistai, analitikai, ekspertai bando matyti bendrą vaizdą. Kalbame apie nusikalstamumo tendencijas. Jos vienareikšmiškai rodo, kad registruotas nusikalstamumas mažėja. Mums labai svarbu, kad mažėja tos eilutės, kurios kalba apie sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Tačiau taip, praėjusieji metai – šiokia tokia išimtis iš šios taisyklės.

Mes tai siejame labiau su postpandeminiu laikotarpiu, matome panašias tendencijas ir už Lietuvos ribų – irgi panašūs procesai, panašios tendencijos, kad praėjusieji metai, palyginti su 2021 metais, pasižymėjo tam tikru augimu. Bet palyginti su 2019 metais, ikipandeminiu laikotarpiu, tai tas 3000 įvykių augimas yra vis tiek minus 5000. Tai, kaip minėjau, bendros tendencijos rodo, kad šitie skaičiai mažėja.

– Viena – skaičiai, kita – bendras žmonių saugumo jausmas arba tai, ką girdime viešojoje erdvėje. Vilniuje turėjome rezonansinį atvejį, kai nepilnametė dienos metu buvo išžaginta. Paaiškėjo, kad tėvai pradėjo pirkti, nepilnamečiams dalinti dujų balionėlius, nors tai nelegalu, kiti pradėjo kalbėti apie savigynos būrelius. Laimė, policijai pavyko sulaikyti nepilnametį įtariamąjį. Ar ši operacija buvo sudėtinga?

– Manau, policija išsikėlė tinkamas versijas, kryptingai dirbo ir nustatė galimą įtariamųjų ratą. Manau, kad pakankamai operatyviai pavyko nustatyti galimą įtariamąjį. Tik šią minutę mes dar neturime galutinių atsakymų, kas ten įvyko. Taip, ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal nukentėjusiosios parodymus, kad ji buvo galimai išžaginta, tačiau tikrai dėliojamės, bandome atkurti bendrą vaizdą. Tada, kai galėsime pasakyti iki galo, kas įvyko, tą visuomenei tikrai ir pasakysime.

– Galima suprasti, kad to išžaginimo nebūta, kad buvo kitokio pobūdžio nusikaltimas?

– Aš kažkurioje laidoje labiau minėjau žodį „įvykis“. Įvykis, kuris šiuo metu kvalifikuotas pagal konkretų straipsnį. Bet sakau, palaukime, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas, tada mums tikrai bus viskas aišku ir mes tikrai visuomenei suteiksime informaciją.

– Dar viena rezonansinė byla – jau daugiau nei savaitę nerandama paauglio. Neris ieškoma nuo Vilniaus iki Jonavos, kaip jūs šiandien sakėte. Anksčiau skelbta, kad pavyko atrakinti paauglio telefoną. Ar tai kažkiek padėjo tyrimui ir iš viso, ar pavyks atsakyti į klausimus, kas čia atsitiko?

– Na, tokio pobūdžio tyrimuose kiekviena detalė, kiekviena aplinkybė yra labai svarbi, kartais – aukso vertės. Mūsų analitikai ir toliau po kruopelytę dėlioja galimą vaizdą. Tačiau, nepaisant to, kad yra mestos didžiulės pajėgos: tiek policijos, tiek mūsų partnerių ugniagesių gelbėtojų, tiek savanorių, tiek Šaulių sąjungos, tiek Raudonojo Kryžiaus, deja, mums nepavyksta rasti siūlo galo, bet nenuleidžiame rankų. Šiandien jau komentavau, kad mūsų paieškos geografija jau turbūt apima pusę Lietuvos, Jonavą, turbūt ir už Jonavos. Tačiau nieko guodžiančio šią minutę tikrai negaliu pasakyti. Darome tai, ką galime.

– Komisare, padaugėjo, kaip kalbėjome, nusikalstamų veikų – 3000 daugiau, tačiau policijos pareigūnų nedaugėja, netgi kas penkta darbo vieta yra tuščia net didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Vilnius ar Klaipėda. Ar nebus taip ateityje, kad nebus ką prisišaukti ištikus nelaimei?

– Na, turbūt viena iš koalicijos stiprybių, kad mes nebijome kalbėti apie savo problemas. Gal todėl tam tikros problemos yra gana dažnai eskaluojamos ir žiniasklaidoje, ir visuomenėje. Kalbant apie tą vadinamąjį nekomplektą, iš tikrųjų mes turime pareigybių skaičiavimo metodiką, tai reiškia, kiek pareigybių yra įsteigta ir kiek jų yra užimta. Skirtumas šią dieną – 18 procentų. Tačiau mes perskaičiuojame šią metodiką, įtraukiame daugiau tam tikrų dedamųjų ir, matyt, skaičiai pasikeis ir vadinamasis nekomplektas bus mažesnis.

– Bet nepadidės pareigūnų skaičius.

– Taip, mes tą problemą turime. Nors vėlgi, policijos pareigūno profesija gana patraukli. Per pastaruosius dvejus metus į policiją priėmėme 650 pareigūnų. Tačiau problema yra tai, kad daugiau išeina ir policijos organizacija sensta, todėl mūsų tikslas yra sustabdyti policijos organizacijos senėjimą. Europos Sąjungos masteliais mūsų skaičius šimtui tūkstančių gyventojų atitinka Europos Sąjungos šalių vidurkį.

Galbūt mes nematytume problemų dirbdami su tokiu skaičiumi, tačiau ne kartą esu sakęs, kad problema yra procedūros, darbų apimtys. Matyt, šioje vietoje reikia ieškoti rezervo ar sprendimų, kad mūsų pareigūnas galbūt nevykdytų perteklinių darbų. Ir tada, matyt, vėlgi mums paprasčiau būtų organizuoti veiklą su tiek pareigūnų, kiek mes jų turime.

– Pone komisare, paaiškėjo, kad Vilniuje kartu su pareigūnais patruliuoja policijos rėmėjai, šauliai, nes nepavyksta sudaryti ekipažų. Ar neatrodo, kad šita situacija jau tapusi kritine?

– Na, turbūt ne visai dėl to patruliuoja mūsų kolegos kartu su mumis. Tai yra gana įprasta praktika ir Skandinavijos šalyse.

– Tačiau patys pareigūnai sako, kad trūksta kolegų, todėl tenka pasitelkti kolegas iš šaulių.

– Vėlgi pasikartosiu – gana paplitusi praktika, kad mes kartu dirbame. Žiūrėkite, ir pandemijos laikotarpiu kartu dirbome, ir lygiai taip pat policija atėjo į pagalbą kitoms institucijoms tvarkantis su nelegalia migracija. Bet siekiant užtikrinti efektyvų reagavimą į įvykius, siekiant užtikrinti prevencinį mūsų patruliavimą, bet kokia šaulių, rėmėjų, kitų institucijų pagalba mums yra tikrai labai svarbi. Viešojo saugumo tarnyba, kuri kartu su mumis pradėjo patruliuoti, irgi buvo pristatyta visuomenei kaip tam tikras rezonansas, nors tai – nieko naujo, tai sena, įprasta praktika, kai ši tarnyba ateina į pagalbą vykdyti policijos funkcijos. Tai yra užfiksuota ir šios tarnybos įstatyme.

– Pone Požela, jūs ėmėte garsiai kalbėti, kad narkotinių medžiagų vartojimas tampa vis plačiau paplitęs, daugiausia tarp jaunimo, ir kad narkotikų prekeiviai labiausiai nusitaikė į jaunimą. Kiek supratau iš jūsų, ne visi tėvai suinteresuoti, kad nusikaltimai būtų ištirti, tarsi jiems geriau gal net nežinoti, kuo jų vaikas užsiima.

– Deja, ši problema plinta, ji yra globali, ji neturi sienų. Mes anksčiau kalbėdavome, kad tai yra didmiesčių problemos, deja, o dabar tai yra ir regionų problemos. Kadangi problema – globali, ji turi būti sprendžiama globaliai. Policija šioje vietoje yra tik vienas iš karių lauke, bet jokiu būdu ne vienintelis. Iš tiesų, kiekvienais metais didėja ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto narkotinių priemonių platinimo.

Mūsų tikslas, deja, kaip ir narkodilerių, yra mokyklos, kur taikinys yra vaikai. Ten, kur yra nuoširdus, geras bendradarbiavimas su mokyklos administracija, su tėvais, su tais pačiais vaikais, mes tikrai gebame pasiekti geresnių rezultatų. Deja, ne visur tokia situacija yra ir ten, kur mes esame palikti vieni, turime visai kitą situaciją. Ir kaip jūs minėjote, kartais iš tikrųjų susiduriame su labai įdomiu fenomenu, kitaip nepavadinsi, kai tėvams tiesiog yra nepriimtinos policinės priemonės narkotikų plitimui mokyklose užkardyti.

– Pone Požela, dar viena problema, kurią kelia patys pareigūnai, – policijos automobiliai nebėra draudžiami kasko. Jeigu pareigūnas skuba į įvykį, jeigu pakliūva į eismo įvykį, vėliau gali būti iš jo išieškota tariama žala, kad štai, pats sugadinai automobilį, nes atsitrenkei kažkur. Ar jums tai atrodo normalu ir ar čia viskas iš skurdo, iš finansavimo trūkumo?

– Ne, ne iš trūkumo, tiesiog mes esame pasiskaičiavę, įvertinę, kiek tokių įvykių įvyksta, ir tikrai kiekvienas atvejis yra sprendžiamas individualiai, bet galbūt tokia baimė tarp pareigūnų yra paplitusi...

– Čia tarsi perspėjimas: neskubėk, kam tu leki į įvykio vietą, jei kažkas atsitiks, sumokėsi pats.

– Nors ir vairuoji transporto priemonę su švyturėliais, vis tiek privalai tai daryti atsakingai. Kai pasižiūrime atvejus, kada pareigūnai apgadina tarnybinį transportą, tai labai dažnai būna atvejai, niekaip nesusiję su vykimu į įvykio vietas. Tai būna įvažiavimas ir išvažiavimas iš garažo, kažkokių vartų apgadinimai, kartais tai yra dėmesio praradimas prie vairo. Aš nemanau, kad apskritai egzistuoja didelė problema ir pareigūnai jaučiasi nesaugūs, kai automobiliai nėra drausti kasko draudimu.

– Prokurore, dar vienas klausimas dėl Bartoševičiaus pedofilijos istorijos. Seimas bando aiškintis, kas nutekino informaciją, prokurorai netirs, generalinė prokurorė sakė, kad tikrai nutekėjo ne iš prokuratūros, Seimo pirmininkė tvirtina, kad ne iš jos kabineto. Kita vertus, policija vykdo ikiteisminį tyrimą, prokurorai kontroliuoja. Galbūt jūs žinote, kas nutekino, galbūt reikėtų ieškoti tų galimų įtariamųjų policijoje, galbūt ten yra daug žmonių, žinojusių, kad toks tyrimas vyksta?

– Na, šiuo klausimu vakar kalbėjo Generalinė prokuratūra. Dėl ikiteisminio tyrimo, matyt, tam tikra prasme klausimas galbūt pridarytas. Aišku, aš suprantu, kad šitas sprendimas gali būti skundžiamas ir aukštesnės instancijos gali šitą klausimą vėl iš naujo nagrinėti ir grįžti. Kas dėl policijos, jau esu minėjęs, kad mes šiek tiek įsivertinome savo situaciją. Šią dieną tokių prielaidų ar duomenų, kad galimai kažkas iš policijos pareigūnų pasielgė neteisėtai, neturiu.

– Gal turite versiją, iš kur nutekėjo?

– Neatsakysiu. Klausimai – Generalinei prokuratūrai, kuri į tuos klausimus pabandė atsakyti vakar.

– Pone komisare, kokie jūsų santykiai su buvusiu bendražygiu Sauliumi Skverneliu, kuris, tapęs politiku, vis dažniau jus kritikuoja?

– Mes visada vertiname kritiką, kritika yra judėjimo į priekį impulsas. Na, kolega Saulius Skvernelis yra politikas, politikai sprendžia savus klausimus. Aš esu teisėsaugos atstovas, tai natūralu, kad kartais yra pastebėjimų, pastabų, kritikos. Aš į tai žiūriu labai normaliai.