Politinės metamorfozės: iš prieš LGBT pasisakančio Krikščioniškosios kultūros instituto – į LSDP rinkimų sąrašą

Prieš 1 metus 59

Į Varėnos rajono savivaldybės tarybą kartu su Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) kandidatuoja buvęs aktyvus Nacionalinio susivienijimo narys, rėmęs idėją migrantus stabdyti mirtinomis priemonėmis, o Lietuvos pareigūnus lyginęs su Baltarusijos omonininkais. 27 metų Martynas Katelynas – dar ir liūdnai pagarsėjusios organizacijos Krikščioniškosios kultūros institutas, pasisakančios prieš LGBT partnerystę ir eitynes, generalinis direktorius. Paramą LGBT deklaruojančių socialdemokratų Varėnos skyriaus pirmininkas Povilas Saulevičius bėdos čia nemato. „Randam bendrą kalbą“, – sako jis. 

2019 metais į Varėnos rajono savivaldybės tarybą M. Katelynas pateko su Lietuvos centro partija, tąkart jis teigė dalyvaujantis jaunimo sambūrio „Pro Patria“ veikloje, tačiau ar priklauso kokiai nors politinei partijai, remiantis Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, nenurodė. 2020-aisiais į Seimo rinkimus M. Katelynas nesėkmingai žygiavo su Nacionaliniu susivienijimu, o šiemet vyksiančiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose antru numeriu yra įrašytas į LSDP sąrašą. Ar politinės pažiūros nekiš kojos su socialdemokratais dirbant savivaldybės taryboje?

Vadovauja liūdnai pagarsėjusiai organizacijai

Kaip nurodoma VRK svetainėje, nuo 2017 m. M. Katelynas dirbo vadybininku VšĮ Krikščioniškosios kultūros institutas (KKI), o 2020 m. rugsėjį tapo šios įstaigos generaliniu direktoriumi. „Puoselėti krikščioniškos moralės principais grįstą visuomenės bendrabūvį bei saugoti tradicinę šeimą kaip pamatinę visuomenės atramą“ – taip savo misiją įvardija organizacija. KKI ne kartą yra pasisakęs prieš LGBT bendruomenės teisę į partnerystę ir eitynes, platino prieš tai nukreiptas peticijas, o organizacijos interneto svetainėje ir dabar galima rasti informacinį leidinį „Kodėl homoseksualų sąjungos nėra santuokos“.

KKI veiklą išsamiau yra nagrinėjęs tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“. 2021 m. kovą pasirodžiusioje publikacijoje rašoma, kad KKI glaudžiai susijęs su Lenkijoje veikiančia organizacija „Tradition, Family, Property“ (TFP), kurios vedliai sukūrė didelį ir efektyvų pinigų kaupimo mechanizmą Europos šalyse. Mechanizmo varomoji ašis – katalikiška atributika, neretai pristatoma net kaip stebuklinga ir platinama organizacijų, kurios nėra Katalikų bažnyčios dalis, nurodo „Siena“.

„Sienos“ žurnalistų Šarūno Černiausko ir Miglės Krancevičiūtės tekste, parengtame bendradarbiaujant su Lenkijos žurnalistus vienijančia organizacija „Fundacja reporterów“ ir kitais užsienio partneriais, teigiama, kad lenkiškoji TFP iš prekybos religine atributika uždirbo milijonus, tačiau šie pinigai naudojami ne visai krikščioniškiems tikslams – organizacijos ideologijos plėtrai ir įvairioms iniciatyvoms, nukreiptoms prieš LGBT bendruomenę ar moterų teisę į abortą.

„Lietuvoje TFP modelis prigijo Krikščioniškosios kultūros institute, susijusiame su jaunimo sambūriu „Pro Patria“. KKI, keletą metų buvęs priklausomas nuo pinigų iš Lenkijos, sėkmingai išvystė pinigų rinkimą per katalikišką atributiką“, – rašoma „Sienos“ publikacijoje.

Remiantis paskelbtu tyrimu, katalikų sunešti pinigai Lietuvoje taip pat naudojami akcijoms prieš seksualines mažumas ar masiniam pasipriešinimui prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą. Visą „Sienos“ tyrimą rasite ČIA.

Pasisakė už mirtinų priemonių naudojimą prieš migrantus

Buvęs aktyvus Nacionalinio susivienijimo ir sambūrio „Pro Patria“ narys M. Katelynas savo feisbuko paskyroje ne kartą pasisakė apie migrantų iš Baltarusijos krizės valdymą. Jis taip pat pritarė kolegų siūlymui „jėga, prireikus ir mirtinomis priemonėmis, stabdyti nelegalus nuo neteisėto patekimo į Lietuvą“.

Lietuvos pareigūnų veiksmus užpernai liepą šalia Rūdninkų poligono vykusiame proteste, kurį Vidaus reikalų ministerija siejo su galimai antivalstybine veikla, jaunasis politikas prilygino Baltarusijos režimui. „Kuo tarnybų veiksmai skiriasi nuo Baltarusijos OMON?“ – 2021-ųjų liepą savo feisbuke kėlė klausimą M. Katelynas.

Remiantis viešai prieinama informacija, Varėnos rajono politikas taip pat dalyvavo protestuose prieš Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos nuėmimą nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, o jai atkurti žadėjo paaukoti iki 2 tūkst. eurų. Politikas tai patvirtino, tačiau pridūrė finansiškai prisidėjęs ir prie paminklo Adolfui Ramanauskui-Vanagui pastatymo Merkinėje.

Ūkiniais klausimais bendrą kalbą randa, „esminiai“ – į darbotvarkę nepakliūva

Dėl to, kad dešiniųjų politiko pavardė atsidūrė kairiųjų pažiūrų partijos, viešai deklaruojančios paramą LGBT bendruomenei, sąrašo viršuje, LSDP Varėnos skyriaus pirmininkas P. Saulevičius problemos nemato. Anot jo, skirtingas politines pasaulėžiūras lemiantys klausimai į tarybos darbotvarkę neįeina. LRT.lt jis teigė, kad savivaldybės tarybos opozicijoje tenka dirbti ir su kitų partijų atstovais. „Visi jie kartu su M. Katelynu vienbalsiai išrinko mane būti tarybos opozicijos lyderiu“, – nurodė jis.

„Kartu su Martynu dirbdami opozicijoje randam bendrą kalbą visais Varėnos rajono ūkiniais klausimais, o esminiai, skirtingas politines pasaulėžiūras lemiantys klausimai į tarybos darbotvarkę nepakliūva. Žinoma, esam skirtingi žmonės ir turim skirtingų požiūrių į kai kuriuos gyvenimiškus klausimus, tačiau puikiai sutariame dėl Varėnos rajono savivaldybei svarbių ir neatidėliotinų darbų sąrašo“, – nurodė P. Saulevičius.

Jo teigimu, LSDP Varėnos skyriaus rinkimų sąrašas buvo formuojamas atsižvelgiant į tai, ar jame esantys žmonės nori keisti Varėnos rajono gyventojų gyvenimo kokybę, ar juos tenkina dabartinės valdžios vykdoma politika ir ar jie turi minčių, kaip ją keisti.

„Dėl rajone vyraujančios žmonių bauginimo taktikos ne visi socialdemokratų partijos nariai galėjo dalyvauti rinkimuose, tad dalis sąrašo narių yra nepartiniai, kaip ir Martynas Katelynas“, – progos įgelti Varėnos rajono valdžiai nepraleido socialdemokratas.

Į politinę kairę nenukrypo, bet nenorėjo pasitraukti iš rajono politikos

Dar vienos kadencijos Varėnos rajono savivaldybės taryboje siekiantis M. Katelynas LRT.lt sakė narystę partijoje Nacionalinis susivienijimas nutraukęs praėjusių metų pabaigoje. Tiesa, VRK jis nurodė jokiai politinei partijai šiuo metu nepriklausantis, tačiau privačių interesų deklaracijoje rašoma, kad M. Katelynas tebėra Nacionalinio susivienijimo kolegialaus valdymo organo narys.

„Nacionalinio susivienijimo sąrašo Varėnos rajone nesudarėme ir, nenorint tiesiog pasitraukti iš Varėnos rajono politinio gyvenimo, beliko dalyvauti su kitu sąrašu, tačiau kaip nepartiniam kandidatui. Nutraukęs narystę atitinkamai nesu ir jokių partijos valdymo organų narys“, – komentare LRT.lt nurodė politikas.

Paklaustas apie politines pažiūras jis sakė, kad buvo ir yra „tradicinių moralinių ir nuosaikių centro ekonominių pažiūrų, kokios ir būdingos Nacionaliniam susivienijimui“.

„Su LSDP sąrašu dalyvauju rinkimuose dėl Varėnos rajono politinio lauko specifikos“, – sakė M. Katelynas ir teigė, kad kartu su LSDP savivaldybės tarybos opozicijoje iki šiol jie dirbo sėkmingai.

„Suprantu, kad su LSDP kaip su nacionalinės partijos programa ir vadovybe nesutartume dėl labai daug dalykų. Tačiau dauguma tų pasaulėžiūrinių klausimų nekyla Varėnos rajono savivaldybėje. Čia lemia daugiau asmeninės ir moralinės politikų savybės. Be to, LSDP partijoje Varėnoje yra ir vieno didžiausių mano autoritetų, valstybės kūrėjo Romualdo Ozolo buvusios Centro partijos dalis, žmonės, perėję čia po Ozolo pasitraukimo. Pagaliau LSDP sąrašas, žinoma, yra šios partijos, bet dauguma kandidatų jame yra nepartiniai, nepriklausantys jokiai partijai, įskaitant LSDP. Patys laikome jį tiesiog opozicijos sąrašu, taip mus supranta ir daug rajono žmonių. Spręsdamas, su kuo būtų priimtina dalyvauti šiuose rinkimuose, LSDP mačiau kaip labiausiai priimtiną sąrašą, bet tai niekaip nekeičia mano pažiūrų“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie savo požiūrį į LGBT bendruomenės teises su LSDP partija savivaldos rinkimuose dalyvaujantis M. Katelynas teigė, kad „seksualinės mažumos turi turėti visas tas pačias teises kaip ir visi kiti piliečiai ir Lietuvoje jas tikrai turi“.

„Dar daugiau, įstatymai, kaip vadinamieji „neapykantos kalbos“ straipsniai Baudžiamajame kodekse numato šioms visuomenės grupėms net didesnę teisinę apsaugą nei visiems likusiems žmonėms, kurie mažumoms nepriskiriami. Vienintelės teisės, kurių neva trūksta, yra kylančios iš šeimos santykių, tačiau vienalytės poros nėra šeima, todėl ir tokių teisių suteikti nėra pagrindo. Esu prieš partnerystės įteisinimą Lietuvoje, nes tai vienareikšmiškai reikštų šeimos statuso homoseksualų poroms suteikimą. Praktines tokių porų problemas, kaip paveldėjimą, informacijos apie sugyventinį suteikimą ir panašias, galima išspręsti per Seime dar ankstesnėje kadencijoje užregistruotą, bet vilkinamą bendro gyvenimo instituto projektą, kuris šeimos statuso nesuteikia“, – poziciją išdėstė politikas.

Paklaustas apie prieš kelerius metus išsakytą mintį, kad Lietuvos pareigūnai proteste šalia Rūdninkų poligono elgėsi kaip Baltarusijos omonininkai, M. Katelynas kalbėjo, kad panaudota jėga buvo neproporcinga ir perteklinė, o susirinkusi bendruomenė turėjo teisę protestuoti.

„Kiek man žinoma, valdžia dėl to iki šiol neatsiprašė. Tokioje situacijoje palyginimas su arčiausiai Lietuvos esančiu autoritariniu ir savo piliečius prievarta tildančiu režimu atrodė tinkamas. Taikūs protestuotojai buvo represuoti jėga“, – teigė jis.

Skaityti visą pranešimą