Po tarptautinės konferencijos – raginimas atnaujinti įsipareigojimus visuomeninei žiniasklaidai

Atėjo laikas skaitmeniniame amžiuje atnaujinti įsipareigojimus visuomeninei žiniasklaidai, sakoma po įvykusios tarptautinės konferencijos parengtose išvadose. Taip pat pabrėžiama, kad visuomeninė žiniasklaida nuo komercinės žiniasklaidos platformų skiriasi tuo, kad ji kreipiasi į piliečius, o ne į vartotojus, o nepriklausoma visuomeninė žiniasklaida gali įgalinti visuomenę dalyvauti prasmingoje diskusijoje.

Antradienį Seime vyko tarptautinė konferencija „Visuomeninė žiniasklaida demokratijai“, kurią organizavo Europos Taryba ir Europos transliuotojų sąjunga, bendradarbiaudamos su LRT.

Konferencijos išvadose teigiama, kad atėjo laikas skaitmeniniame amžiuje atnaujinti įsipareigojimus visuomeninei žiniasklaidai. Pažymima, kad demokratija negali funkcionuoti be laisvos ir atviros diskusijos, nepriklausomų kalbėtojų bei nuomonių ir šaltinių pliuralizmo.

„Prasmingai diskusijai būtini informuoti piliečiai. Nepriklausoma visuomeninė žiniasklaida gali įgalinti visuomenę dalyvauti tokioje diskusijoje“, – akcentuota konferencijos metu.

Visuomeninė žiniasklaida nuo komercinės žiniasklaidos platformų skiriasi tuo, kad ji kreipiasi į piliečius, o ne į vartotojus, tačiau daugelyje Europos Tarybos valstybių narių visuomeninė žiniasklaida patiria spaudimą, kartais net abejojama jos būtinumu.

„Padėtis šalyse skiriasi, bet problemos yra susijusios su visuomeninės žiniasklaidos organizaciniu ir redakciniu savarankiškumu, šių organizacijų valdysena, finansavimu ir aiškaus vaidmens apsibrėžimo trūkumu“, – pastebėjo konferencijos dalyviai.

Pasaulinėje skaitmeninės žiniasklaidos platformų erdvėje visuomeninei žiniasklaidai tenka konkuruoti su vis didėjančiu turinio kūrėjų skaičiumi, o žmonės susiduria su vadinamąja „informacine netvarka“, pasižyminčia didesniu dezinformacijos kiekiu. Patikimą visuomeninės žiniasklaidos turinį nelengva aptikti naudojantis trečiųjų šalių platformomis.

Be to, žurnalistų darbo sąlygos tampa vis pavojingesnės. Jie patiria išpuolius gyvai ir internetu, yra žeminami socialiniuose tinkluose. Pandemija ir karas Ukrainoje dar labiau pablogino žurnalistų saugumo padėtį. Europos Taryba praneša, kad 2022 m. nužudyta 13 žurnalistų.

Taip pat akcentuojama, kad vis labiau susiskaldžiusiose visuomenėse, net ir brandžiose demokratinėse valstybėse, politiniai populistai rengia išpuolius prieš visuomeninę žiniasklaidą.

„Šios sunerimti verčiančios tendencijos kelia grėsmę demokratijai. Visuomeninė žiniasklaida gali priešintis skleisdama patikimas naujienas ir nuodugnias įvykių analizes, kurios nuolat yra žmonių įvertinamos patikimiausiomis. Piliečiai turi gauti prieigą prie nepriklausomo, įtraukiančio ir aktualaus visuomeninės žiniasklaidos kuriamo turinio“, – teigiama konferencijos išvadose.

Atsižvelgdami į esamą padėtį, konferencijos dalyviai sutiko su poreikiu atnaujinti įsipareigojimus žiniasklaidos laisvei, pliuralizmui ir nepriklausomai bei tvariai visuomeninei žiniasklaidai. Nenutrūkstamas ir stabilus finansavimas yra esminė visuomeninės žiniasklaidos egzistavimo ir gebėjimo kurti ilgalaikę perspektyvą sąlyga.

Konferencijos dalyviai taip pat ragino valstybes nares ir visuomeninės žiniasklaidos organizacijas vadovautis esamais standartais ir vertybėmis savo veikloje ir sveikino Europos žiniasklaidos laisvės akto projektą, paremtą Europos Tarybos siūlomais standartais, ir skirtą žiniasklaidos pliuralizmui ir visuomeninei žiniasklaidai apsaugoti.

Iš valstybių narių tikimasi, kad jos:

• dar kartą patvirtins savo įsipareigojimą saviraiškos ir informacijos laisvei, žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui;
• sudarys laisvai ir saugiai žurnalistinei veiklai palankią aplinką bei užmegs konstruktyvų bendradarbiavimą su suinteresuotaisiais asmenimis;
• sudarys tinkamas sąlygas, įskaitant įstatymus, atitinkamiems Europos Tarybos visuomeninei žiniasklaidai keliamiems standartams, išdėstytiems konferencijoje dalijamoje santraukoje, skaitmeniniame amžiuje įgyvendinti, skirs dėmesį standartams, reikalaujantiems iš valstybių narių.

Standartai, kurių reikalaujama:

• užtikrinti plačią ir patvarią, nuo platformų nepriklausančią veikimo sritį, leisiančią visuomeninei žiniasklaidai pateikti kokybišką ir nešališką turinį plačiausiai auditorijai, įgyvendinti novatoriškas idėjas, prisitaikyti prie kintančios žiniasklaidos aplinkos ir neatsilikti nuo skaitmeninės transformacijos;
• suteikti deramą ir stabilų finansavimą, kuris būtų sąžiningas ir pagrįstas, skaidrus ir atskaitingas bei nesusijęs su politiniu užnugariu;
• užtikrinti visuomeninės žiniasklaidos redakcinį savarankiškumą ir institucinę autonomiją, apsaugant ją nuo politinio ar ekonominio kišimosi;
• įvesti visuomeninės žiniasklaidos valdysenos sistemą, užtikrinančią pliuralistinę priežiūros organų narių sudėtį, kad bendrai būtų atstovaujami visuomenės interesai, o patys nariai būtų nepriklausomi, kompetentingi ir turėtų galių iš visuomeninės žiniasklaidos reikalauti atsiskaityti už savo veiklą ir užtikrinti, kad visuomeninė žiniasklaida atlieka viešųjų paslaugų užduotis;
• užtikrinti nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumą;
• užtikrinti, kad visuomeninės žiniasklaidos turinys būtų prieinamas, randamas, pasiekiamas ir matomas internete, įskaitant socialinę žiniasklaidą.

Tikimasi, kad visuomeninė žiniasklaida:

• vadovausis pamatinėmis universalumo, nepriklausomumo, meistriškumo, įvairovės, atskaitingumo ir novatoriškumo vertybėmis;
• gins savo redakcinį ir institucinį savarankiškumą;
• tarnaus visoms visuomenės grupėms ir atsiskaitys bei atsakys visuomenei, turės skaidrią sprendimų priėmimo tvarką ir visuomenės dalyvavimo procedūras;
• sieks įgyvendinti profesionalumo ir etikos standartus, kurdama kokybišką ir patikimą turinį;
• bus atskaitinga ir atsakys visuomeninės žiniasklaidos priežiūros organams;
• bus novatoriška ir stovės skaitmeninės transformacijos procesų priekyje;
• palaikys diskusiją su savo publika ir atlieps jų poreikius bei lūkesčius;
• palaikys arba užmegs diskusiją su pilietine visuomene, įskaitant ir žurnalistų asociacijas.

Teigiama, kad reguliariai diskusijai palaikyti turi būti sukurta platforma, kurioje dalyvautų visuomeninė žiniasklaida, nacionalinės institucijos ir susijusios pilietinės visuomenės organizacijos, įskaitant žurnalistų asociacijas, tokia platforma siekiant palengvinti ir paskatinti visuomeninei žiniasklaidai keliamų standartų įgyvendinimą ir puoselėti patirčių mainus, taip pat ir ministrų lygiu.

Taip pat tvirtinama, kad reikia užmegzti bei stiprinti Europos Tarybos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą, siekiant įgyvendinti bendrus Europos standartus, gerinti žiniasklaidos laisvės ir visuomeninės žiniasklaidos sąlygas valstybėse narėse.