Po skambios tarybos nario priesaikos Visagine – savivaldybės pozicija: posėdžiai vyksta su vertėju, jį užtikrinti privalome pagal įstatymą

Kilus ažiotažui po to, kai naujai išrinktas Visagino savivaldybės narys Aleksandras Kločanas sunkiai tarė priesaikos žodžius ir pripažino nemokantis lietuvių kalbos, savivaldybės atstovai LRT.lt atkreipė dėmesį, kad kalbėti ne lietuvių kalba politikai turi teisę, o savivaldybė yra įpareigota užtikrinti vertimą į lietuvių kalbą.

Posėdyje A. Kločanas sunkiai skaitė priesaikos tekstą, o baigęs buvo paprašytas dalį teksto perskaityti iš naujo.

„Nesuprantu, prašyčiau vertėjo“, – rusiškai pasakė jis.

Interviu LRT.lt politikas sakė nemokantis lietuvių kalbos, Lietuvoje gyvena 40 metų, čia atvyko iš Ukrainos. Tarybos posėdžiuose jis pasitelkdavo vertėją, tą ketina daryti ir toliau, o visi reikalingi dokumentai, pasak jo, išverčiami į rusų kalbą.

„Be to, yra komitetai, ten kalbame rusiškai. Kokios pretenzijos?“ – klausė tarybos narys.

LRT.lt susisiekus su Visagino savivaldybe, jos atstovai patvirtino, kad yra ir daugiau politikų, kurie nekalba lietuviškai, posėdžių metu reikia vertėjo.

„Įstatymas, teisės aktai numato, kad posėdžiai vyksta valstybine kalba, o vertimą į valstybinę kalbą turi užtikrinti savivaldybės administracija“, – sakė Visagino savivaldybės Vidaus administravimo ir informacinių technologijų skyriaus vedėja Aušra Andrijauskienė.

Jos teigimu, tarpusavyje tarybos nariai gali kalbėti kita kalba.

„Turime žinoti, kad bus tikimybė, jog jie kalbės nevalstybine kalba ir darome vertėjo užsakymą“, – sakė ji. Vertėjo paslaugos savivaldybei kainuoja maždaug 50 eurų už valandą, jis verčia tada, kai tarybos nariai ima kalbėti nelietuviškai.

Be to, tarybos nariai gali samdytis vertėjus patys, jei jiems reikia versti dokumentus iš lietuvių kalbos.

A. Andrijauskienė sako, kad kol kas sunku pasakyti, kiek naujos tarybos narių kalbės nelietuviškai.

„Mūsų miestas yra daugiatautis, būna, kad ir tie, kurie moka valstybinę kalbą, kartais pasinaudoja galimybe ir pasisako rusų kalba, bet tuo pačiu metu išverčia pasisakymą į valstybinę kalbą. Pradėjus kalbėti nevalstybine kalba, iš karto įsijungia mikrofonas ir vertėjas daro vertimą“, – sakė savivaldybės atstovė.

Paklausta apie praėjusios kadencijos politikų valstybinės kalbos žinias, ji sakė, kad A. Kločanas visada kalbėjo tik rusų kalba, o daugeliu atvejų kalbos žinias sunku vertinti.

Valstybinės kalbos įstatymas numato, kad oficialūs valstybės ir savivaldos institucijų, valstybės įstaigų, įmonių organizuojami renginiai (sesijos, suvažiavimai, susirinkimai, posėdžiai, pasitarimai ir kiti) vyksta valstybine kalba. Tais atvejais, kai kalbėtojas vartoja kitą kalbą, turi būti verčiama į valstybinę kalbą.

Tas pats įstatymas numato, kad gyventojai savivaldos institucijose turi būti aptarnaujami lietuvių kalba, o ja mokėti privalo tokių institucijų vadovai, tarnautojai ir pareigūnai.