Po keliolikos metų atnaujintos Saulės mūšio memorialo statybos – šiandien projektas kainuos gerokai brangiau

Joniškio rajone dar sykį bandoma užbaigti Saulės mūšio memorialo statybas. Pasaulinės reikšmės mūšiu vadinamas kautynes norima įamžinti per ateinančius pusantrų metų. Tačiau dalį jau padarytų darbų tenka atlikti iš naujo. Projekto įgyvendinimas kainuos gerokai brangiau, nei buvo planuota prieš keliolika metų.

Rugsėjo 22 d. minimos 786-osios Saulės mūšio metinės. Nors tiksli kautynių vieta nežinoma, manoma, kad Kalavijuočių ordino ir žemaičių kovos galėjo vykti šalia Joniškio – Jauniūnuose. Istoriniai šaltiniai teigia, kad kautynėms buvo pasirinkta pelkė.

„Čia tokia vieta ir yra. Šlapia, kai Mūša patvinsta. Jeigu pažiūrėtumėte į kitą pusę – patvinsta visi laukai. Nėra tam vandeniui kur dingti. Tai yra problema“, – pasakoja memorialą kuriančios įmonės atstovas Marius Kusakas.

Pirmajam darbų etapui iš valstybės biudžeto skirtas milijonas eurų. Už juos bus įrengtos ekspozicijų patalpos, supilta kalva, apželdinta teritorija, iškloti takai.

„Dedame trinkeles, sutvarkėme prūdą, visus jo šlaitus, užsėjome žolę, tvarkysime pylimą. Laukia betonavimo darbai. Statysime tą informacinį centrą“, – sako statybininkų atstovas.

Nors pirmą kartą lėšos memorialo statybai buvo skirtos dar 2008 m., projektas keliolikai metų įstrigo. Todėl daugumą darbų, pasak Joniškio rajono mero, reikia atlikti iš naujo.

„Taip. Be jokios abejonės, yra darbų, kuriuos reikia padaryti todėl, kad 10 metų niekas nebuvo daroma. Tai natūralu, kad įrenginiai, kurie nebuvo apsaugoti nuo atmosferos poveikio dabar reikalauja papildomo darbo“, – sako Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius.

Saulės mūšio memorialo architektas, šiaulietis Algimantas Černiauskas piktinasi, kad didžiausia problema yra neūkiškumas. Dėl to buvo iššvaistyta daug lėšų. Šiandien memorialo statybos kainuos gerokai brangiau, nei būtų kainavusios prieš keliolika metų.

„Neūkiškumas, štai kur yra problema, nes jeigu mes jį būtume pastatę tuo metu, kada buvo ta banga, kada buvo tas sumanymas... Jis būtų turėjęs didelį efektą ir būtų neiššvaistomos lėšos. Dabar mes žinome, kad reikia perdaryti daugelį dalykų. Ir dėl neūkiškumo tenka daug ką atstatyti. Šitaip supuvęs yra ąžuolas, išnešiotas, išlaužytas, ąžuolo kūlgrinda arba tiltas. Aš jau nekalbu apie šlaitus, kurie nugriuvę. O svarbiausia yra sutvarkyti pagrindinį akcentą. Nes per tiek metų betonas, armatūra, kuri įdėta į betoną, sukėlė abejonių. Padarėme ekspertizę ir paaiškėjo, kad reikia sutvirtinti pamatus smailei, kuri bus beveik 30 metrų aukščio“, – pasakoja architektas.

A. Černiauskas sako, kad memorialo sakralinis laukas apima vandenį, smailę, kūlgrindą, piliakalnį, parką. Šie akcentai primins kadaise vykusį Saulės mūšį, įamžins kovotojus ir jų pergalę.

Saulės mūšis – labai svarbus Šiauliams. Jo data – 1236 m. rugsėjo 22 d. – yra laikoma miesto gimtadieniu. Istorikai šį mūšį įvardija, kaip vieną reikšmingiausių pasaulyje, lėmusių tolesnę šalių raidą.

„Atsilaikę šitose kovose sugebėjome sukurti Lietuvos valstybę, Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, kuri realiai ir buvo atsvara kryžiuočių invazijai į Lietuvą, kuri truko daugiau, kaip 200 metų“, – pasakoja Šiaulių „Aušros“ muziejaus vadovas Raimundas Balza.

Saulės mūšio įamžinimo idėja gimė prieš tris dešimtmečius. Vėliau statybos darbai ne kartą buvo pradedami ir stabdomi. Baiminamasi, kad dėl didelių užmojų ir vėl gali taip nutikti.

„Buvo užmojai mūsų pernelyg drastiški, kai mes pradėjome kalbėti apie milijonus memorialui. Juk galėjome pasistatyti normalų akcentą, paminklą, kuris galėjo kainuoti, mano galva, keliasdešimt, na, gal 100 tūkstančių eurų. Ir mes tikrai jį būtume jau turėję. O memorialus kuria žmonės savo apsilankymu, bet ne idėjų autoriai, kurie įsivaizduoja, kad tie memorialai turi būti labai reikšmingi lietuvių tautai“, – įsitikinęs Šiaulių „Aušros“ muziejaus vadovas R. Balza.

Saulės mūšio vieta įrašyta į Lietuvos istorijos paminklų sąrašą. Memorialo statybas norima baigti per ateinančius pusantrų metų.