Po Kaliningrado tranzino klausimo kulminacijos, Grybauskaitės karti kritika politiniam elitui: matome blaškymąsi ir apgailėtiną komunikaciją

„Kinkadrebio partija politiniame balete“, – tokiu įrašu socialiniame tinkle Kaliningrado tranzito istorijos atomazgą ir Lietuvos politikų laikyseną įvertino buvusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.

Pasak D. Grybauskaitės, šalies politikams reikėjo atvirai pasakyti, kad pasitarus su partneriais ir EK buvo priimtas toks sprendimas, koks yra šiuo metu.

„Ir nereikėjo negrabiai slėptis už EK nugaros“, – rėžia D. Grybauskaitė.

Dvi kadencijas prezidentės pareigas ėjusi D. Grybauskaitė negaili karčių žodžių mūsų politikos elitui, teigia, kad jis demonstruoja negebėjimą daryti strateginius sprendimus, tai priverčia blaškytis.

„Kol kas vadovaujantis politinis elitas demonstruoja negebėjimą užsienio politikos srityje priimti strateginius sprendimus. Todėl ir matome blaškymąsi ir apgailėtiną komunikaciją“, – rašo D. Grybauskaitė.

Premjerė pripažino – blokuoti EK sprendimą galimybės taip pat nėra

LRT.lt primena, kad ketvirtadienį premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Europos Komisijos (EK) išaiškinimas apie prekių tranzitą į Kaliningradą dar nereiškia, kad absoliučiai visas prekes Rusijai bus galima gabenti į eksklavą. Ji kartu pabrėžė, jog Lietuva yra dėkinga EK už tai, kad ji konsultavosi su Lietuva, tačiau, anot I. Šimonytės, Lietuva nėra atsakinga už EK poziciją.

Europos Komisija naujomis gairėmis leido Rusijai geležinkeliais gabenti prekes, kurioms taikomos sankcijos, į Kaliningrado sritį ir iš jos per Europos Sąjungos (ES) teritoriją, tačiau tik šio eksklavo poreikiams. Šis sprendimas Lietuvoje buvo sutiktas kritiškai. Ekspertai tikino, kad Maskva tai įvertins kaip silpnumo ženklą, kiti rėžė – tai yra diplomatinė Lietuvos valdžios kapituliacija.

Per ketvirtadienį Vyriausybėje surengtą spaudos konferenciją ministrė pirmininkė pažymėjo, kad naujas EK išaiškinimas dėl Kaliningrado tranzito dar nereiškia, kad grįžtama į situaciją, kai Rusija į Kaliningradą ir iš jo galėjo gabenti visų rūšių prekes.

„Lietuva, Lietuvos institucijos sveikina ne pačias gaires, o gairių nuostatas, kurios aiškiai sako, kad nėra jokio grįžimo į situaciją, kuri buvo birželio 16 dieną, kai visos prekės galėjo būti gabenamos tranzitu per Europos Sąjungos teritoriją į Kaliningradą ir iš jo. Ir tas yra labai aiškiai paminėtina, kalbant apie dvigubos paskirties prekes, apie karinės paskirties prekes, apie technologijas, bet taip pat ir apie kitas prekes“, – atkreipė dėmesį premjerė.

Anot I. Šimonytės, EK išaiškinimai yra aktuali komisijos nuomonė apie ES reglamentų taikymą, siekiant, kad šios taisyklės būtų taikomos visoms ES narėms vienodai.

Dalis politikų jau ieško kaltų

Europos Komisija (EK) trečiadienį paskelbė naujas gaires dėl Kaliningrado tranzito, jomis sudaroma galimybė per Lietuvą geležinkeliais gabenti prekes, kurioms taikomos sankcijos. Portalo LRT.lt kalbintų politikų nuomonės skiriasi – vieni sako, kaltųjų ieškoti šiuo metu nėra prasmės, kiti pirštu bedė į užsienio reikalų ministrą.

Buvęs užsienio reikalų ministras, valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos narys Audronius Ažubalis LRT.lt sakė, kad EK išaiškinimas dėl Rusijos prekių tranzito į Kaliningradą yra daugiau nei diplomatinis Lietuvos pralaimėjimas.

Jo įsitikinimu, EK išaiškinime dėl tranzito į Kaliningradą yra užprogramuota nuolatinė galimybė Rusijai ieškoti priekabių Lietuvoje.

A. Ažubalis ragino Lietuvos valdžios atstovus dėl EK išaiškinimo kreiptis į tarptautinį arbitražą.

LRT.lt kalbintas opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Giedrius Surplys neslėpė manantis, kad dėl EK išaiškinimo apie Rusijos tranzitą į Kaliningradą, dėl susidariusios situacijos atsakomybę turėtų prisiimti užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.

Jis tikino, kad situacija dėl EK išaiškinimo tik dar kartą parodo, kad šis ministras Lietuvos diplomatijai vadovauti neturėtų.

„Mes pavargome tą atsakomybės klausimą kelti, nes nuo pat pirmų ministravimo dienų akivaizdu, kad tai yra viena silpniausiai dirbančių ministerijų. Čia kalba eina ne apie vertybinę ar pragmatinę politiką, ne apie ideologiją, o apie kompetencijas. Tikrai girdėti ir iš diplomatų vidaus, kad nėra buvę taip, kad ministras joja vienas kaip raitelis be galvos, du viceministrai bando pasivyti, o ministerija nebespėja“, – aiškino G. Surplys.