Prieš 1 metus
54
Praėjo 2 savaitės po incidento, kuomet į Lenkijos pasienyje su Ukraina esantį Pševoduvo kaimą pataikė raketa. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda anksčiau informavo, jog tyrimas dėl incidento tęsiasi – šiuo metu vyksta darbas laboratorijose. LRT bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas sako, kad informacijos apie tyrimą Lenkijos spaudoje yra gana mažai.
„Laikomasi oficialios versijos – tiek žiniasklaida, tiek socialiniai tinklai yra linkę palaikyti Vyriausybę šioje veikloje ir tiesiog laukia kantriai, kada bus paskelbta kažkokia išsamesnė informacija. Jau lyg ir vis labiau priimama ta Vyriausybės pateikta informacija, kad tai buvo Ukrainos priešraketinės gynybos raketa“, – teigia L. Vaičiūnas.
Lenkijos prezidentas anksčiau taip pat teigė, jog raketos buvo dvi – viena nukrito Lenkijoje, kita – Ukrainos teritorijoje. LRT bendradarbis L. Vaičiūnas teigia, jog ši informacija jau yra patvirtinta.
„Žinoma, kol dar nepabaigtas tyrimas, visada vartojamas žodis „galimai“, bet kalbama taip, kad greičiausiai rusų raketa puolė elektrinę Dobrotviro vietovėje netoli sienos su Lenkija ir tiesiog ukrainiečių priešraketinė gynyba, siekdama numušti tą rusišką raketą, nepataikė ir viena iš jų nusileido Lenkijos teritorijoje“, – sako L. Vaičiūnas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau yra sakęs, jog nematė įrodymų, kad Lenkijoje nukritusi raketa yra ukrainietiška, ir pridūrė, kad yra būtina Ukrainą įtraukti į šio incidento tyrimą.
LRT RADIJO bendradarbis, politologas Alvydas Medalinskas teigia – ukrainiečiams kyla klausimų, kodėl jie negali pamatyti ne tik raketos nuolaužų, bet ir pačios incidento vietos, nors pati Lenkija anksčiau teigė Ukrainos įtraukimui į tyrimą neprieštaraujanti.
„Nežinau, kokia situacija yra po Lenkijos premjero vizito į Ukrainą, galbūt tie klausimai yra kaip nors išaiškinti“, – tvirtina A. Medalinskas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas LRT RADIJUI sako – reikia kantriai išlaukti tyrimo pabaigos, kuomet ir paaiškės visos incidento detalės.
„Nepaisant to, kaip tas tyrimas pasibaigtų, faktas, kad priežastis viso to, kas čia atsitiko, vis tiek yra viena ir labai aiški – Rusijos raketiniai smūgiai Ukrainai. Tą dieną, kai įvyko šis incidentas, beveik 100 raketų buvo paleista į Ukrainos teritoriją. Vakarų Ukrainoje, aplink Lvivą, buvo paleista beveik 20 raketų į civilinę infrastruktūrą.
Pagal ukrainietišką algoritmą, su tuo, ką jie turi, į tą skrendančią raketą, kurią pastebi, jie dažniausiai leidžia dvi oro gynybos raketas. (...) Tai irgi buvo paleista apie 30 raketų iš Ukrainos pusės tam, kad numuštų tas rusų raketas. Tai, matyt, galėjo atsitikti taip, kad viena iš jų, gal dėl to, kad yra sovietinė, nepataikė į taikinį ir nesusinaikino, nors turėtų susinaikinti ore“, – tvirtina L. Kasčiūnas.
NSGK pirmininko teigimu, Rusijos kaltė šioje vietoje visiems yra aiški, todėl svarbu formuoti klausimą, kas turėtų būti daroma toliau – kaip turėtų būti saugoma NATO valstybių oro erdvė nuo tokių incidentų, kuriems grėsmė pasikartoti, anot L. Kasčiūno, yra reali.
„Daug įvairių variantų gali būti. Taip, oro gynybos sistemų pastatymas, pavyzdžiui, „Patriot“ sistemų atsiradimas prie pat rytinės Lenkijos sienos iš esmės reikštų tai, kad jų veikimo laukas yra 90 km, tai jau pagal visą algoritmą raketa, kuri skrenda šalia ar į Lenkiją, jau turėtų būti numušinėjama virš Ukrainos. Tai savotiškai būtų galima uždengti ir dalį Ukrainos erdvės net veikiant iš Lenkijos“, – sako pašnekovas.
LRT RADIJUI L. Kasčiūnas teigia, jog, be abejo, būtina suteikti daugiau oro gynybos sistemų ir pačiai Ukrainai. Visgi, kaip sako politikas, tai nebūtų paprasta dėl įvairių priežasčių – „dėl to, kokius resursus valdo pačios Vakarų šalys, kiek jos jų turi, kiek jos jų gali duoti“.
Pašnekovas priduria, jog taip pat būtina stiprinti ir viso NATO rytinio flango oro gynybą.
„Tie sprendimai, kurie buvo priimti NATO viršūnių susitikime Madride, negali likti tik popieriuje ir mes jau viršūnių susitikime Vilniuje turėtume matyti kažkokius praktinius sprendimus, kaip mes stipriname oro gynybos sistemas visame NATO rytų flange“, – aiškina L. Kasčiūnas.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
English (US) ·