Po dviejų jaunuolių tragedijos Vilniuje – klausimai policijai: ar tikrai nebuvo galima įdėti daugiau pastangų?

Po tragedijos, kai Vilniuje, kaip įtariama, 2001-aisiais gimęs jaunuolis nužudė 2003-aisiais gimusią savo draugę, o po to nusižudė pats, skamba klausimai dėl pareigūnų veiksmų. Aiškėja, kad jaunuolių kaimynai policiją dėl girdimų riksmų kvietė ne vieną kartą, paskutinį – nelaimės išvakarėse. Generalinis komisaras žada vertinti, ar į situaciją buvo sureaguota tinkamai, o tuo metu profesinės sąjungos vadovė kalba apie aukščiausių vadovų atsakomybę.

Portalas LRT.lt primena, kad trečiadienį popiet Vilniuje, Architektų g. esančiame bute, rasti dviejų jaunų žmonių kūnai – 2001-aisiais gimusio vaikino ir 2003-iaisiais gimusios merginos.

Paaiškėjo, kad policija kviesta ir išvakarėse, antradienį. Tądien, sulaukus pranešimo, kad kaimynę muša vyras, į įvykio vietą išskubėjo policijos pareigūnai, tačiau jiems niekas neatidarė durų, grumtynių garsų laiptinėje nebuvo girdėti.

„Buvo pranešta, kad kaimynę muša vyras, galimai yra mažamečių“, – tokį pranešimą mums perdavė BPC. Policijos pareigūnai nurodytu adresu nuvyko per aštuonias minutes. Buvo daug kartų skambinama į duris, beldžiama. Taip pat ir prisistačius, kad tai policijos pareigūnai. Bet durų niekas neatidarė“, – ketvirtadienį LRT.lt sakė Vilniaus apskr. VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja.

Pasak policijos atstovės, pareigūnai prie durų praleido daugmaž pusvalandį.

„Buvo belstasi, bet niekas neatidarė, medžiaga buvo perduota tyrėjams, turėjo būti tikrinta. Tačiau kitą dieną sulaukėme kito pranešimo“, – paaiškino J. Samorokovskaja.

Pasigedo papildomų pareigūnų veiksmų

Kalbėdama apie pareigūnų veiksmus, Moterų informacijos centro projektų vadovė, „Ribologijos“ bendraįkūrėja, teisininkė Rugilė Butkevičiūtė pažymėjo – jau tai, kad pareigūnai už durų laukė pusvalandį, o ne pabeldę išvažiavo, yra gerai.

Visgi R. Butkevičiūtė pasigedo papildomų pareigūnų veiksmų, kurie galbūt galėjo padėti išsaugoti gyvybes.

„Galbūt šiuo konkrečiu atveju reikėjo ekstra labiau pasižiūrėti, įdėti pastangų arba bent jau apsiklausti kaimynus, kurie yra aplinkui, galbūt grįžti į tą situaciją – galbūt pusvalandį namuose nieko nebuvo, bet galima vėliau nusiųsti ką nors patikrinti – galbūt dar kelių nuvažiavimų į butą ar informacijos pasitikrinimo reikėjo“, – portalui LRT.lt sakė Moterų informacijos centro projektų vadovė.

„Tie žmonės juk negyvena kažkaip izoliuotai nuo pasaulio – jie turi artimųjų, bendradarbių, kaimynų. Būtų galima juos apklausti, pabandyti pasiaiškinti, kur tie žmonės yra“, – pridūrė R. Butkevičiūtė.

Ji taip pat pabrėžė – matyt, buvo galima imtis kokių nors „ekstra veiksmų“, tačiau, vylėsi ekspertė, norisi tikėti, kad policijos pareigūnai analizuos šį atvejį ir priims „tam tikrus sprendimus, ką padaryti, kad tokie atvejai nesikartotų“.

Rizika prarasti gyvybę – reali

R. Butkevičiūtė atkreipė dėmesį, kad, pasigirdus apie smurtą žinomų žmonių aplinkoje, tokios istorijos sulaukia itin daug dėmesio, tačiau teisininkė pasigedo dėmesio nužudymo aukoms.

„Praėjusiais metais apskritai išaugo nužudymų artimoje aplinkoje skaičius – buvo fiksuoti 25 nužudymai artimoje aplinkoje, o tai kaip mūsų mažai šaliai nėra mažas skaičius“, – LRT.lt teigė R. Butkevičiūtė.

„Ribologijos“ bendraįkūrėja pastebėjo, kad itin svarbu kalbėti apie pakartotinius smurto atvejus – jų fiksuojama apie 10–20 proc., o tai taip pat nėra maži skaičiai. Pasak R. Butkevičiūtės, iškvietimai į smurtą artimoje aplinkoje yra pavojingi, o tai dar kartą parodo, kad smurtas artimoje aplinkoje nėra kažkas, kuo manipuliuojama.

„Nėra taip, kad „kažkas susipyko, konfliktėlis šeimoje“. Tai ypač rimti atvejai, į kuriuos reikia reaguoti tikrai rimtai. Kaip matome iš šio atvejo, rizika prarasti gyvybę, ko mes visi labiausiai nenorime ir bijome, yra reali, ji visiškai reali.

Aš labai tikiuosi, kad nereikės dar tiek daug gyvybių prarasti, kiek prarandame dabar, kad pradėtume kalbėti apie pakartotinius smurto atvejus. Smurto artimoje aplinkoje atvejai labai sudėtingi“, – akcentavo teisininkė.

Vertins pareigūnų veiksmus

Generalinis policijos komisaras Renatas Požėla komentuodamas situaciją teigė, kad dėl jos pradėtas aplinkybių patikslinimas, bus sprendžiama, ar yra pagrindas pradėti tarnybinį patikrinimą.

Aiškėja, kad policija adresu, kuriame buvo rasti jaunuolių kūnai, kviesta ne tik nelaimės išvakarėse, bet ir prieš kone du mėnesius – vasario 27 d. Tuomet pareigūnams taip pat nepavyko patekti į butą, niekas su jais nebendravo, nesimatė, kad bute kažkas būtų.

„Mūsų pareigūnai išvyko, tačiau pagal mūsų turimą algoritmą, kelių parų laikotarpyje mūsų tyrėjai susisiekė su abiem asmenimis ir nė vienas iš tų asmenų vienas kitam pretenzijų neturėjo“, – TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre“ teigė R. Požėla.

Jis kalbėjo, kad pareigūnų patekimas į privatų asmenų būstą yra labai griežtai reglamentuotas įstatymais, o prie Architektų gatvėje esančio buto atvykę pareigūnai įrodymų, kad jame vykdoma ar įvykdyta nusikalstama veika, neturėjo.

Generalinis komisaras teigė, kad kiekvienas pareigūnas ant krūtinės turi pritvirtintą kamerą, todėl visus jų veiksmus ketinama įvertinti.

„Įsivertinsime savo pareigūnų veiksmus, jei matysime, kad to reikia tarnybinio patikrinimo metu“, – TV3 televizijai kalbėjo R. Požėla.

Reikia įvertinti pareigūnų pasirengimą, o atsakomybė tenka vadovams

Visgi versti visos atsakomybės tik į iškvietimą reagavusiems pareigūnams, pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės Romos Katinienės, nereikėtų.

Ji kalbėjo, kad tokias ir panašias situacijas gali lemti aibė problemų – nuo nepakankamo pareigūnų parengimo, iki smarkiai per didelių jiems tenkančių krūvių. O už tai atsakyti turėtų, jos manymu, aukščiausia vadovybė.

„Labai sunku padaryti objektyvų vertinimą nežinant visų aplinkybių, kaip ir minėjo generalinis komisaras, kad atlikus vidinį patikrinimą bus aiškiau. <...>

<...> reikėtų klausti vadovų asmeninės atsakomybės, ypač pačių aukščiausių.

R. Katinienė

Nežinau, koks pareigūnų [reagavusių į šį iškvietimą] stažas, bet šiai dienai, ko gero, vertinant tai, kas vyksta su eismo saugumu, su nepilnamečiais, su viešąja tvarka, ypač didžiuosiuose miestuose, dabar ir su šiuo įvykiu, į kurį sureagavo pareigūnai, susidaro įspūdis, kad turime neprofesionalumo pasekmes“, – komentavo R. Katinienė.

Tiesa, jos teigimu, klausimai dėl to tenka ne pareigūnams, o policijos ir vidaus reikalų sistemos vadovams, kurie mano, kad norinčiam dirbti pareigūno darbą asmeniui užtenka šešių savaičių įvadinių kursų.

R. Katinienė tvirtino, kad bet kuris pareigūnas, tarnyboje dirbantis, pavyzdžiui, dešimtmetį pasakys, kad šešių savaičių kursų toli gražu nepakanka. Profesinės sąjungos vadovė pabrėžė, kad kiekviena pareigūnų tarnybos diena, kiekvienas įvykis yra nauja pamoka.

Jos teigimu, įgyti visų reikalingų žinių per šešias savaites trunkančius mokymus neįmanoma, o smurto artimoje aplinkoje situacijų sprendimas yra tik viena iš daugelio kursų dalių.

„Tikrai kelia abejones, ar tai yra tinkamas parengimas. Taip pat, jei žiūrėtume Vilniuje, yra krūviai didžiuliai reagavimo valdyboje. Mes, profesinė sąjunga, akcentavome didmiesčių reformą, kur išryškėjo didžiulės klaidos.

Yra labai daug aplinkybių, kur labiau norėčiau, kad įvertinus pareigūnų veiksmus, pasižiūrėjus, kokį jie turi stažą, kokie jiems tenka krūviai ir kas teikė jiems konsultaciją tuo metu, kaip sudirbo reagavimo pajėgoms vadovaujantys pareigūnai, <...> reikėtų klausti vadovų asmeninės atsakomybės, ypač pačių aukščiausių“, – vertino profesinės sąjungos pirmininkė.

R. Katinienės teigimu, pareigūnų bendruomenė ne kartą įspėjo aukščiausios grandies vadovus, palaiminusius reformas, kad problemų bus gausu.

„Žinote, problemos problemomis, bet mes turime įvykį, kurį galbūt buvo galima užkardyti, nežinau aplinkybių, mes turime du lavonus.

Taip vertinant sunku pasakyti, bet faktas, Vilniuje trūksta pajėgumų, policijos pareigūnai Vilniuje susiduria su didžiuliu perdegimu ir persitempimu, tokie krūviai visiškai yra nenormalūs, nesuprantami ir paleisti vien tik reklamą, kad norime pritraukti pareigūnus, nepakanka. Reikalingi kardinalūs žingsniai“, – komentavo R. Katinienė.

Profsąjungos vadovė kritikavo policijos vadovybę ir Vidaus reikalų ministeriją, laiminančią „visokias nesąmones“ dėl reformų ir tvirtino, kad tai ant jų, o ne ant eilinių pareigūnų pečių turėti kristi atsakomybė.