Po blogų matematikos egzaminų rezultatų – trys opozicijos siūlymai: leisti stoti dar šiemet, didinti nemokamų vietų ir pamokų skaičių

Paaiškėjus, kad valstybinio matematikos brandos egzamino neišlaikė 35 proc. jį laikiusių jaunuolių, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, atstovaujanti opozicijai, pateikė tris siūlymus, ko derėtų imtis jau dabar siekiant pagerinti padėtį. 

„Norime išsakyti pasiūlymus viešai, kad jie neliktų užmiršti, kad niekas negalėtų pasakyti, kad nesakėme“, – per konferenciją žiniasklaidai trečiadienį kalbėjo Seimo švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

Ji vylėsi iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Nacionalinės švietimo agentūros išgirsti pasiūlymus, kas bus daroma, kad ateityje matematikos egzamino rezultatai nebebūtų blogi, bet teigė neišgirdusi.

Pasak Seimo narės, dar šiemet reikėtų galvoti apie įstatymų pakeitimus.

„Galbūt galėtume antrame stojimo ture, kai kalbame apie valstybės finansuojamas aukštojo mokslo vietas, sudaryti galimybę tiems, kurie neišlaikė matematikos egzamino, bet išlaikė kitus tiksliuosius mokslus ar su kryptimis susijusius mokslus, vis dėlto dalyvauti konkurse ir bent antrame ture turėti nedidelę, bet galimybę siekti aukštojo mokslo“, – kalbėjo I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Antras siūlymas – galvojant apie šiemet neįstosiančius, kitais metais padidinti valstybės finansuojamų vietų skaičių. Seimo narė tai vadino kompensacija šiemet negalintiems pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą.

„Ir tokiu būdu bent jau padėti pagrindus galimybei įgyti aukštąjį išsilavinimą“, – sakė parlamentarė.

Trečiasis siūlymas – kol bus įdiegtos naujos bendrojo ugdymo programos, kol įsivažiuos pedagogai dirbti su ja, apsvarstyti galimybę jau naujais mokslo metais padidinti matematikos pamokų skaičių nuo penktos klasės.

Šiuo metu matematikai skiriamos keturios pamokos per savaitę.

„Jei mes norime geriausių rezultatų, (...) siūlyčiau ir ekspertams, ir ministerijai apsvarstyti galimybę padidinti pamokų skaičių bent viena savaitine pamoka ir geriau pasiruošti, kad kitais metais neturėtume tokių tragiškų skaičių“, – kalbėjo I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Ji pabrėžė, kad nuo ketvirtos klasės turėtų būti įvertinamos vaiko žinių spragos ir padedama jam jas užtaisyti. Anot I. Kačinskaitės-Urbonienės, valstybė turi parengti visus maksimaliai gerai ir tuomet leisti rinktis, ką daryti toliau – studijuoti ar mokytis profesinėse mokyklose.

ŠMK narė Vilija Targamadzė sakė, kad NŠA pateikia tik fotografiją, bet nepateikia sprendimų. Ji pasigedo tarpinių vertinimų mokykloje rezultatų, kurie galėtų iliustruoti esamą padėtį.

Pasak ŠMK nario Eugenijaus Jovaišos, matematika ištikusi bėda nė vien šio dalyko problema.

„Pagaliau reikia atsieti bendrojo ugdymo baigimą ir jo rezultatus nuo stojimo į aukštąją mokyklą. Tai yra didžiausia nesąmonė, kokią Lietuvos švietimas vysto daugybę metų“, – kalbėjo parlamentaras.