Planuojamos revoliucinės permainos kolegijose, tačiau tam nėra nei pakankamai dėstytojų, nei tinkamos infrastruktūros

Seime priimtais Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimais siekiama sustiprinti kolegijas. Studijos turės būti grįstos moksline veikla, tai reiškia – dėstytojai turės daugiau dėmesio skirti mokslui, tyrimams.

Šiuo metu kolegijose apie trečdalį dėstytojų yra orientuoti į praktiką. Kauno technologijos universiteto fakulteto dekanas Ainius Lašas pasikeitimus vadina revoliuciniais. Jo teigimu, kolegijos iš esmės turės pakeisti kryptį, o tam neturi nei pakankamai dėstytojų, nei tinkamos infrastruktūros. Švietimo viceministras neatmeta, kad mažosios kolegijos gali būti priverstos arba jungtis prie didesnių arba užsidaryti.

Vilniaus kolegijoje – atostogų nuotaikos. Tačiau Seimo priimtos pataisos dėl kolegijų ateinančius mokslo metus žada itin darbingus. Kolegijos bus stiprinamos didžiausią dėmesį skiriant moksliniam potencialui.

„Iššūkių, aišku, turėsime, nes reikia pergalvoti ir savo veiklas, ir dėstytojus. Taip pat pažiūrėti, nes reikalavimas yra, kad apie 50 procentų dėstytojų būtų iš praktinio pasaulio. Tuo pačiu reikalavimas yra, kad būtų vykdomos ir mokslinės veiklos“, – iššūkius vardija Vilniaus kolegijos pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė.

Kauno technologijos fakulteto dekanas A. Lašas sako, kad kolegijų laukia tikra revoliucija.

„Pas juos turi visa paradigma keistis, tai yra tie žmonės, tas personalas, kuris dabar ten dirba, jie mokslo nedarė arba darė labai nedaug. Tai dabar jiems reikia iš esmės transformuoti visą sistemą ir pradėt daryt mokslą. Bet mes neturim tam nei žmogiškųjų resursų, nei infrastruktūrinių resursų, kad kokybiškai įgyvendintume tą reformą“, – pabrėžia KTU fakulteto dekanas A. Lašas.

„Kolegijos yra aukštosios mokyklos – tai mes dažnai pamirštame Lietuvoje, kalbėdami apie aukštąsias, paminime universitetus, bet kolegijos nėra profesinės mokyklos. Ir kas skiria nuo profesinių mokyklų yra būtent mokslinis potencialas“, – nurodo švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Pasak viceministro, pertvarka įsigalios jau nuo kitų metų. Pirmiausia bus bandomasis vertinimas, tuomet penkerius metus kolegijos vykdys mokslinę veiklą ir jau tada bus galutinis vertinimas, kuris galbūt ir nulems, ar visos jos toliau galės dirbti.

„Jeigu yra nepajėgios, tai yra klausimas, ar jos yra pajėgios vykdyti kokybiškas studijas. Kai kurios, matyt, nėra pajėgios ir kolegijų tinklo klausimas yra viena iš spręstinų problemų. Yra numatyta Vyriausybės programoje stiprinti kolegijų tinklą, sutelkti resursus, kad būtų pajėgios“, – tvirtina švietimo, mokslo ir sporto viceministras.

Kolegijų vadovai sako, kad kol kas dėl laukiamos pertvarkos daugiau klausimų nei atsakymų.

„Nežinoma, kaip ta mokslinė veikla, kokia apimtim bus vertinama. Tai toks iššūkis ir nežinia, tas labiausiai mus turbūt neramina“, – teigia Kauno kolegijos direktorius Paulius Baltrušaitis.

Direktoriaus teigimu, ilgą laiką kolegijų mokslinė veikla nė nebuvo vertinama ir toli gražu nesilygino su universitetais.

„Ir investicijų tiek į mokslą neturėjom, kiek turėjo universitetai, atitinkamai neformavom. Tai šitie penki metai iki 2028-ųjų turėtų gerokai viską keisti ir tikimės, kad investicijos atsiras ir mokslo finansavimas papildomas“, – viliasi P. Baltrušaitis.

Ateityje kolegijose turėtų atsirasti profesinės magistrantūros studijos, jų iki šiol Lietuvoje nebuvo.