Per mokslo metus vaikus atostogauti išsivežantiems tėvams gali grėsti baudos: ar griebtis bizūno – geriausia išeitis?

Mokinių atostogos prasidėjo šį pirmadienį, tačiau dalis vaikų pamokų nelankė jau praėjusią savaitę – tėvai savo atžalas per mokslo metus išsivežė pailsėti. LRT RADIJO kalbintas Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas Dainius Žvirdauskas sako, kad ši problema Lietuvoje kelia didžiulį susirūpinimą, tačiau idėjos baudomis sudrausminti visus taip darančius tėvus jis nepalaikytų. 

Anot LMVA prezidento, pamokos, praleidžiamos dėl vaikų išsivežimo atostogauti, šiuo metu išskiriamos kaip vienas didžiausių iššūkių mokykloms. Mokyklų vadovų sutarimu, opiausių problemų sąraše jos rikiuojasi po biurokratinių klausimų, įtraukiojo švietimo ir ugdymo turinio atnaujinimo.

Lietuvos įstatymai iš tiesų numato baudas tėvams, kurie neleido savo vaiko į mokyklą, nors turėjo. Baudų dydžiai – ne patys mažiausi: pirmą kartą nubaustiems tėvams gali būti skiriama bauda nuo 140 iki 300 eurų, o pakartotinai nubaustiems – 600 eurų. Visgi, LMVA prezidento žiniomis, nei vienas tėtis ar mama baudos iki šiol nėra sulaukęs.

„Mokykla turi tas galias, galėtų kreiptis, surašyti raštus, pranešti Vaiko teisėms, savivaldybės Vaiko gerovės komisijai, galima pagal poreikį informuoti ir kitas institucijas. Tačiau, mano žiniomis, mokyklos vengia tą daryti.

Bet tokių atvejų gali būti, jeigu jie ypatingai sudėtingi, kuomet matoma, kad vaiko pasiekimai gan prasti, kad piktybiškai ir taip nelanko. Yra mokyklos įsivedusios tam tikras tvarkas, tam tikrus skaičius, tarkime, per semestrą 30 praleistų pamokų be pateisinamos priežasties. Mokyklos gali kaip pirmą priemonę naudoti papeikimą, kuris dedamas vaikui į bylą, (...) bet ir daugiau gali būti priemonių“, – aiškina D. Žvirdauskas.

LRT RADIJO klausytojų nuomonė dėl to, ar reikėtų bausti tėvus už tai, kad per mokslo metus jie išsiveža savo vaikus atostogauti, išsiskiria.

„Nesąmonė. Kiek dienų tas vaikas būna išvežtas – dieną, dvi. Beje, juk visi mokam kalbeles, kad mokomasi ne mokyklai, bet sau, tai dėl savęs šeima ir nusprendžia. Jei iš tiesų nelanko, tuomet reikia pažiūrėti, kokios problemos, o jei vaiką tėvai pasiėmė į kelionę dviem dienom anksčiau, nei atostogos prasideda, lai vežasi, išmoks jis, ką reikia“, – įsitikinusi Laima.

„Mano šeimos nariai yra pedagogai, dirbantys su vaikais, todėl tikrai žinome, kad yra skirtingų tėvų ir skirtingų vaikų, todėl teigti radikaliai, kad kelionės ir išvykos gadina vaikus, perfrazuojant vyraujančią nuomonę, manau, yra per drąsu“, – antrina kita klausytoja.

„Ar suaugę drįstų bet kada išeiti iš darbo, nes panoro atostogų? Turėtų net nekilti minčių vaikus išimti iš ugdymo proceso, jei tai būtų sureguliuota ne tik mokyklos, bet ministerijos lygmeniu. Juk tai teisinis reglamentas, kuris, deja, pažeidžiamas ne tik mokinių, bet ir mokytojų. Žinau mokytojų, ypač vadovų, kurie mokslo metų dienomis lekia į kalnus“, – oponuoja Irma.

Su tokia pozicija sutinka ir klausytojas Rimvydas, pridurdamas, kad reikėtų vengti subjektyvumo ir baudas skirti nepaisant mokinio rezultatų: „Čia nepriklausomai, ar penketukais mokosi, ar dešimtukais – svarbi yra tvarka, kad liga yra vienintelė pateisinama priežastis, kuri leidžia mokiniui į mokyklą neiti. (...) Ir reikia vengti visokių įspėjimų ir papeikimų – konkreti bauda kiekvienu atveju“.

„Pagal dabartinę sistemą, sergant vaikui, [praleistas pamokas] pateisina tėvai, nes gydytojai neberašo pažymų. Tai realiai dabar bet kada galima pateisinti bet kurias pamokas ir nebus nepateisintų pamokų“, – pabrėžia Egidijus.

LMVA prezidentas D. Žvirdauskas sako, kad naująja tvarka, kai, norint pateisinti praleistas pamokas, mediko pažymos tapo nebeprivalomos, tėvai kartais ir papiktnaudžiauja. Visgi pašnekovas nemano, kad taikyti vienodai griežtas priemones visiems tėvams būtų tikslinga.

„Kiek man teko domėtis įvairių šalių švietimo sistemomis, tarkime, JAV, jeigu tai įvyktų vieną kartą, tėvai būtų įspėti, o antrą kartą pas juos į namus pasibelstų pareigūnas. Ar mums šito reikia Lietuvai, nežinau. Manau, tai turėtų būti vėlgi tam tikras politinis sprendimas, o dabar staiga versti vadovus bausti tuos tėvus, pranešinėti Vaiko teisėms, išrašinėti baudas – aš nežinau, ar tai būtų kelias.

(...) Visiems universalių priemonių nebūna. Tai šeimai, kuriai išties reikia pagalbos, gal viena kita tokia priemonė ir būtų naudinga, šiek tiek sudrausmintų. Bet jeigu taip dabar visiems iš eilės, nežinau, ar tai būtų gerai, tikrai nežinau“, – akcentuoja D. Žvirdauskas.

Specialisto teigimu, esamą problemą geriausia spręsti „diskursu, diskusijomis ir kalbėjimusi“.

„Jeigu būtų toks sprendimas, kad mes privalome tai daryti (skirti baudas – LRT.lt), tai [būtų] aiškus algoritmas: vaikas neateina, pasidomima, jeigu turi daug pamokų be pateisinamos priežasties, informuojama, skiriama bauda. Būtų mokykloms santykinai labai paprasta.

Bet reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad tėvai dažnai išgyvena su vaikais įvairius sudėtingus paauglystės etapus, po COVID-19 mes, mokyklų vadovai, mokytojai, jaučiame tam tikras pasekmes emocinei sveikatai. Jeigu mes vėl imsimės kažkokio vėzdo, bizūno... (...) Aš esu labiau šalininkas tokių minkštų priemonių, ugdymo priemonių, ne baudžiamųjų priemonių. Nežinau, kaip tai reikėtų iki galo daryti, skirti tiesiog galbūt laiko, galbūt reikėtų aptarimo su šeimomis, su tėvais“, – sako mokyklų vadovų atstovas.

Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.