Pedagogai apie 4 tūkstančių darbuotojų stygių: švietimas Lietuvoje turėtų būti prilygintas nacionalinio saugumo klausimui

Lietuvos švietimo įstaigos ieško apie 4 tūkstančių mokytojų. Dar prieš dešimtmetį, remiantis tyrimais, teigta, kad netrukus nebus kur dėti mokytojų, nes jų prirengta mažiausiai dešimčiai metų į priekį, tad 2011-aisiais buvo tris kartus sumažintas priėmimas į pedagogikos studijas. Tačiau Lietuvos progimnazijų asociacijos vadovas ir pedagogai tikina, kad dabartinė situacija yra kardinaliai kitokia, nei prognozavo buvę švietimo ir mokslo ministrai.

Prieš daugiau nei dešimtmetį švietimo ir mokslo ministro pareigas ėjęs Gintaras Steponavičius akcentavo, kad mažiausiai tūkstantis pedagogų neteks darbo. Tą patį prieš beveik ketverius metus kartojo ir švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Ji nurodė, kad tuo metu parengtų pedagogų skaičius buvo net šešiais tūkstančiais didesnis, nei reikia, o švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius inicijavo sprendimą išleisti perteklinius mokytojus į išankstinę pensiją.

Vis dėlto elitinių mokyklų vadovai tais pačiais metais kalbėjo, kad situacija yra kitokia, nei skelbia tuomečiai švietimo politikos formuotojai. Mokyklų direktoriai akcentavo, kad jau netrukus nebus kam mokyti vaikus. Kauno rajono Neveronių gimnazijos direktorė Danguolė Marmienė sako, kad dabar viena iš pagrindinių mokymo įstaigų darbuotojų trūkumo problemų – amžius.

„Mokytojų trūkumas – labai aktuali problema. Manau, viena iš priežasčių buvo mokytojų amžius. Konkrečiai mūsų mokykloje praėjusiais metais išėjo keturi pensinio amžiaus mokytojai. Labai džiaugiamės, kad mokykloje dar dirba biologijos mokytoja, ir tikimės, kad ji dirbs ir pasibaigus privalomiems dvejiems metams“, – viliasi D. Marmienė.

Šiuo metu Vilniaus, Klaipėdos, Kauno ir juos juosiančių žiedinių savivaldybių mokyklos ieško daugiausia mokytojų. Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos direktorė Ona Sturonienė pasakoja, kad mokytojų paieškoms pasitelkiamos visos įmanomos priemonės.

„Šiuo metu ieškome lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo, rusų kalbos mokytojo ir specialiojo pedagogo. Artimoje ateityje gali atsirasti fizikos ir matematikos mokytojų poreikis, nes būtent jie artėja prie pensinio amžiaus ribos, o geriausius specialistus dirbti kviečia ir į kitas mokyklas. Mokytojų ieškome įvairiais būdais: skelbiame pranešimus mūsų internetinėje svetainėje, teko susisiekti su „Renkuosi mokyti“ komanda. Taip pat bendradarbiaujame su Užimtumo tarnyba. Bet turbūt veiksmingiausias yra sėkmingas bendradarbiavimas su švietimo centru, su Klaipėdos rajono švietimo ir sporto skyriaus specialistais, kitais direktoriais, kolegomis, jie geriausiai žino situaciją ir gali rekomenduoti vieną ar kitą žmogų“, – sako O. Sturonienė.

Statistika rodo, kad 75 proc. visų Lietuvos mokinių kaip antrąją kalbą renkasi rusų, tačiau gimnazijos direktorė apgailestauja, kad vaikams renkantis kalbas tėvai nepasidomi, ar rajonuose yra šios srities specialistų.

„Turbūt čia stabdis yra, kai mokinių tėveliai, vaikams renkantis rusų kalbą, nekreipia dėmesio į tai, kad reikėtų pasidomėti, ar rajone yra tokių mokytojų ir kokias kalbas galima pasirinkti. Tai čia matau tokią dar neišartą darbo su tėvais dirvą, kad jie irgi žinotų, kad tokios galimybės nėra“, – tikina „Vaivorykštės“ gimnazijos direktorė O. Sturonienė.

Lietuvos progimnazijų asociacijos vadovas Tomas Jankūnas pripažįsta, kad buvusių švietimo ir mokslo ministrų prognozės neišsipildė, o šiuo metu surasti specialistų, kurie norėtų dirbti ugdymo įstaigose, labai sunku.

„Kažkada buvo manyta ir pradėta net mokyklų tinklo pertvarka, ruoštos mokytojų įdarbinimo programos, galvota, kad jiems reikės išeitinių išmokų. O šiandien turime tokią situaciją, kad mokytojų tikrai trūksta. Tai nulėmė daug faktorių. Vienas iš jų – galbūt per vėlyva reforma su mokytojų darbo užmokesčiu. Tačiau esu tikras, kad lemiamas apsisprendimas dirbti šitą sudėtingą darbą yra žavus tuo, kad suteikia tam tikrų galimybių, pavyzdžiui, ilgas kasmetines apmokamas atostogas. Bet esminis dalykas yra mokytojams mokamas valandinis įkainis. Aš esu tikras, kad jis dabar nors šiek tiek yra pakeltas, tačiau ir toliau turi būti keliamas visiems. Iš tiesų yra daug faktorių, dėl ko šiandien mokytojų nėra. Sudėtingas, menkai apmokamas darbas, dideli darbo krūviai, galbūt darbdaviai ne visada visiems įtinka ir gaila, bet nebeturime Edukologijos universiteto. Šio universiteto panaikinimas, manau, taip pat prisidėjo prie to, kad nukrito prestižas ir Lietuvai lyg ir nereikia tų mokytojų“, – sako T. Jankūnas.

Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos ir informacinių technologijų mokytojas metodininkas Andrius Storta pasakoja, kad dar jo studijų metais buvo aišku, kad mokytojų trūks, o neatsakingas valdžios požiūris į ugdymą kelia grėsmę visam Lietuvos švietimui.

„Šiais metais aš gavau ne vieną perviliojimo pasiūlymą, bet turbūt esu pusiau konservatorius ir lojalus tai įstaigai, į kurią atėjau. Tačiau apie tokią situaciją, kuri yra dabar, aš dar studijuodamas sakiau. 2007 metais, kai stojau, iš 150 žmonių įstojo vos 25 fizikai. Čia jau buvo signalas, kad kažkas ne taip. Visi sakė: mūsų yra šeši tūkstančiai viršaus ir viskas bus gerai. Dabar irgi girdime skaičių – mūsų trūksta 4 tūkst. Švietimas taikos metais turėtų būti prilygintas nacionalinio saugumo klausimui. Per karą yra kariuomenė – tegul jie kariauja kulkomis, o mes kariausime tušinukais. Mes esame visuomenės pamatas. Viskas prasideda net ne nuo pradinės mokyklos, o nuo darželio ir tęsiasi, kol išleidžiame iš universiteto su diplomu. Kokią visuomenę užauginsime, priklauso nuo mokyklos, nuo švietimo“, – sako fizikas A. Storta.

Mokyklų direktoriai juokauja, kad prasidėjo mokytojų viliotinis. Girdima vis daugiau kalbų, kai privačių mokyklų direktoriams pasiūlius didesnius atlyginimus mokytojai išeina dirbti į kitas įstaigas. Ši tendencija pastebima daugiausia didmiesčiuose ir vadinamosiose žiedinėse savivaldybėse, išsidėsčiusiose apie didmiesčius.

„Jeigu kalbėtume apie atlyginimą, tai tikrai mes negalime konkuruoti su didžiulėmis mokyklomis, kurių biudžetas yra didesnis. Kalbant konkrečiai apie mūsų gimnaziją, fizinės erdvės tikrai nėra labai didelės ir mūsų klasės taip pat nėra maksimaliai didelės, todėl mūsų biudžetas yra ribotas. Dėl to konkuruoti su didelėmis ir šalia esančiomis mokyklomis tikrai nelengva“, – tikina Kauno rajono Neveronių gimnazijos direktorė D. Marmienė.

Vyriausybės strateginės analizės centras prieš pusantrų metų pateikė analizę, ten matoma, kad ateinančiais 2022–2023 mokslo metais bus fiksuojamas didžiausias mokytojų stygius. Tačiau įžvalgos buvo padarytos dar iki priimant sprendimą dėl įtraukiojo ugdymo įvedimo. Paklausta, ar įvedus tokį sprendimą surasti mokytojų bus lengviau, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos direktorė O. Sturonienė sako, kad prošvaisčių šioje situacijoje nematyti.

„Matydama dabartines tendencijas, nemanau, kad būtų lengviau, nes, kalbėdami su pedagoginės psichologinės tarnybos darbuotojais ar universitetų atsakingais žmonėmis, suprantame, kad tokių specialistų yra rengiama per mažai ir tai turėtų būti sprendžiama valstybės lygmeniu. O antrinant kolegoms apie mokytojo prestižą, tai jis turi būti didesnis, kad žmogus turėtų galimybę ne tik dirbti, bet ir užsidirbti. Tai aktualu ir specialiajam pedagogui, ir bet kurio dalyko mokytojui, nes mokytojas turėtų jaustis orus tiek dirbdamas, tiek išėjęs į pensiją“, – aiškina O. Sturonienė.

Daugiau klausykitės radijo laidos įraše.

Parengė Miglė Valionytė.