„Pats prisidirbai, tai ir srėbsi“: dėl apgadinto tarnybinio automobilio pareigūnas dvejus metus mynė teismų slenksčius

Beveik viso mėnesio atlyginimas – tiek Vilniuje dirbantis policijos pareigūnas Nerijus Akaveckas vadovybės sprendimu turėjo sumokėti kai persekiodamas pažeidėją apgadino tarnybinį automobilį. Pareigūnas nusprendė nesutikti su tokiu darbdavio sprendimu ir po ginčų teisme neskundžiama nutartimi yra pripažintas teisiu. Vis dėlto pastebima, kad tokių, kaip jis – vienetai, o policijos vadovybė, nusprendusi taupyti, dalį atsakomybė užkrauna ant pareigūnų pečių. 

Prieš kurį laiką LRT.lt skelbė apie problemas, su kuriomis kasdien susiduria tarnybines funkcijas vykdantys pareigūnai.

Kaip vieną iš pareigūno profesijos patrauklumą mažinančių veiksnių tuomet pareigūnai įvardijo menkas socialines garantijas ir patiems policininkams gresiančią finansinę atsakomybę dėl tarnybos metu apgadintų automobilių.

Kai kurios istorijos, kai vykdydami funkcijas pareigūnai apgadina jiems patikėtą techniką ir privalo kompensuoti nuostolius persikelia ir į teismus.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Vilniaus AVPK) vyriausiasis patrulis Nerijus Akaveckas praėjusių metų gruodį sulaukė neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi priimto jam palankaus sprendimo dėl nuostolių už apgadintą tarnybinį automobilį atlyginimo.

„Aš buvau vienas tų pirmųjų, kuris ėmiau ir pradėjau visą šitą procesą, nes neapsikenčiau. Po dvejų metų tampymosi aš laimėjau“, – dabar sako N. Akaveckas.

Istorija, įvėlusi pareigūną į teisinį ginčą su Vilniaus AVPK nutiko 2020-ųjų liepą. Tądien apie 22.15 val. N. Akaveckas su kolege patruliavo automobiliu „VW Caddy“. Pareigūnams važiuojant link Medininkų, buvo pastebėtas pavojingai manevruojantis motociklas be valstybinių numerių. N. Akaveckui su kolege kilo įtarimų, kad motociklo vairuotojas gali būti neblaivus ar dar ir neturėti teisės vairuoti, tad buvo nuspręsta transporto priemonę sustabdyti, tačiau vairuotojas nestojo ir padidinęs greitį nuvažiavo.

Tuomet pareigūnai apgręžė tarnybinį automobilį ir ėmė persekioti reikalavimams nepaklususį vairuotoją, kuris pasuko į link Belazariškių k. vedantį kelią, o jam pasibaigus nuvažiavo automobilių išvažinėtu šunkeliu. Pareigūnai, įvertinę, kad kelias yra pravažiuojamas tęsė persekiojimą, tačiau kiek pavažiavus tarnybinio automobilio dugnas kliudė kažką kieto, kaip spėjama, akmenį ir dar kiek pavažiavus policininkų automobilis sustojo, variklis užgeso.

N. Akaveckas tuomet informavo Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtoją ir Patrulių rinktinės budėtoją ir tarnybinis automobilis buvo išgabentas į remonto dirbtuves.

Vilniaus AVPK kreipėsi į uždarąją remonto darbus atliekančią bendrovę, o už atliktus remonto darbus sumokėjo kiek per 9 tūkst. eurų.

Pagal galiojančias tvarkas buvo apskaičiuota, kad iš pažeidėją persekiojusio ir tarnybinį automobilį apgadinusio N. Akavecko darbo užmokesčio bus išskaityta 900 eurų dydžio suma, o tai yra beveik visa pareigūno vieno mėnesio alga.

Apgadino karterį, bet remontavo ir automobilio slenkstį, žibintą, bamperį ir kitas dalis

Pareigūnas prisimena nemenkai nustebęs, kai sužinojo, kiek kainavo tarnybinio automobilio remontas. Paaiškėjo, jog nors įvykio metu pramušė karterį, tačiau remontuojant transporto priemonę buvo tvarkyta kur kas daugiau detalių nei tik minėtoji.

Iš automobilį remontavusios bendrovės pateiktos sąskaitos matyti, kad buvo remontuotas ir priekinis bamperis, priešrūkinis žibintas, radiatorių laikiklių rėmas, slenkstis, turbokompresorius, variklis, kondicionierius pripildytas specialiu skysčiu.

„Aš pramušiau tik karterį, bet prirašė man tų detalių, kur aš vėliau pateikiau nuotraukų, kad net nesu kaltas dėl jų apgadinimo. Mano tarnybinio transporto vertė buvo 11 tūkst., o remontas kainavo virš 9 tūkst. eurų. Tai tokios mašinos turėtų būti nurašomos“, – sakė N. Akaveckas.

Pašnekovas vėliau dar pageidavo susipažinti su iš jo apgadinto tarnybinio automobilio išimtomis detalėmis, tačiau tokia galimybė jam nebuvo suteikta.

Taigi, su tokiu darbdavio sprendimu pareigūnas nesutiko ir jį apskundė teismui, prašydamas, kad sprendimas atlyginti žalą būtų panaikintas. 2021-ųjų gegužę Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė N. Akaveckui nepalankų sprendimą palikdamas galioti įsakymą, kuriuo pareigūnas turėjo atlyginti padarytą žalą.

Teismas tuomet konstatavo pareigūno neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė neatsižvelgimu į kelio sąlygas, važiavimu tarnybiniam automobiliui nepritaikytu keliu, sąlygomis, kai matomumas buvo blogas, kliūties kliudymu, nesustojimu įsitikinti, kas atsitiko, važiavimu toliau.

Dabar N. Akaveckas ironiškai pastebi, jog vydamasis pažeidėją ir pajutęs smūgį turėjo stabdyti persekiojimą, apžiūrėti automobilį ir tik tuomet toliau vytis nuo jo vis tolstantį motociklininką.

Pareigūnas jam nepalankų pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė jau minėtam Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris priėmė N. Akaveckui palankų sprendimą – panaikino.

Tiesa, darbdavys po įvykio jau buvo spėjęs išskaityti kiek per 500 eurų iš pareigūno darbo užmokesčio, tad teismas įpareigojo grąžinti šiuos pinigus. Juos N. Akaveckas teigia atgavęs visai neseniai – praėjusių metų gruodžio paskutinėmis dienomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas ir Vilniaus AVPK pažeidimą nustatė neįvertinę N. Akavecko privalomų vykdyti ir vykdytų tarnybinių pareigų.

Leistis į teisinius ginčus drįsta ne visi

Taigi, nors ir aiškėja, kad gali pasitaikyti atvejų, kai iš pareigūnų siekiama išskaityti kone viso mėnesinio darbo užmokesčio dydžio sumas, nors taip būti ir neturėtų, tačiau anaiptol ne visi pareigūnai linkę leistis į teisinius ginčus su darbdaviu. Neslepiama, kad kai kurie baiminasi eiti tokiu keliu, nes mano galintys sulaukti neigiamų pasekmių profesinėje veikloje.

„Pasekmės 110 proc. garantuoju, kad būtų. Matyt, yra normalu tvarkyti mašinas už tūkstančius, nors pagal jų vertę, jos turėtų būti nurašomos“, – sakė N. Akaveckas.

Pašnekovas pasakojo, jog po jo naudai pasibaigusio teismo proceso sulaukė ir kitų kolegų, atsidūrusių panašiose situacijose, pasakojimų.

„Vienas, vykdamas į iškvietimą, kliudė stovėjimo stulpus, tai automobilio remontas kainavo virš 10 tūkst., o iš jo išskaičiavo kelis šimtus. Jis sumokėjo pinigus ir nebeieškojo teisybės. Pareigūnai baiminasi dėl savo šeimos gerovės, jeigu bandytų ieškoti teisybės. Kai imunitetas pradėjo tyrimą, jie manęs paklausė: „Kam skubėjai? Girdėjai, kad motociklo nebesigirdi“. Aš atsakiau, kad galbūt tam motociklininkui, kuris bėgo, kas nutiko, gal jis nukrito, aš turėjau įvertinti. Tai buvo pasakyta, kad pats prisidirbai, tai pats ir srėbsi“, – prisiminė pareigūnas.

Pašnekovas neslėpė, jog po šios istorijos yra atsargesnis ir pareigūnai kelia klausimus, ar iš tiesų kaskart verta visomis išgalėmis kuo skubiau vykti į pranešimą ar persekioti galimus pažeidėjus, nes vis prisimena, jog incidento atveju teks atsakyti paploninant piniginę.

„Mūsų niekas neatstovauja, mes turime save ginti patys, tai todėl kyla tokia abejonė, mintys: kam to reikia, juk jeigu kas atsitiks, būsime patys kalti“, – teigė N. Akaveckas.

KASKO atsisakyta taupymo sumetimais

Akcentuojama, kad policijos pareigūnai tarnyboje rizikuoja suteiktomis tarnybinėmis priemonėmis, savo sveikata bei gyvybe, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, visuomenės saugumą, saugų eismą.

Vis dėlto policijos vadovybė yra priėmusi sprendimą nedrausti tarnybinių automobilių KASKO draudimu, taip tam tikra prasme perkeldama dalį atsakomybės pareigūnams, kurie, vykdydami savo tiesiogines pareigas gali ne tik apgadinti tarnybinį automobilį ir taip patirti finansinių nuostolių, bet ir nukentėti patys.

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis patvirtino, jog visi eisme dalyvaujantys policijos automobiliai privalo ir yra apdrausti privalomuoju civiliniu draudimu.

Aiškinama, kad KASKO draudimo atsisakyta įvertinus tam tenkančias išlaidas, o Policijos departamentas, anot R. Matonio, atsakingai žiūri į valstybės skiriamas biudžeto lėšas.

„2018 m. labai pakilus policijos automobilių parko draudimo kainoms, buvo atlikta analizė įvertinant automobilių apdraudimo KASKO draudimu kainos ir galimų įvykių padarytos žalos kainos santykį. Po atliktos analizės nutarta transporto priemonių nedrausti KASKO draudimu. Įmoka už KASKO draudimą 2018 m. būtų buvusi apie 1 mln. 197 tūkst. eurų, o 2019 m., kadangi buvo atnaujinamas automobilių parkas, įmoka būtų buvusi apie 1 mln. 801 tūkst. eurų. Atitinkamai policijos įstaigų savo lėšomis už žalą apmokėta suma per metus buvo apie 528,2 tūkst. eurų, o tai yra ženkliai mažesnė lėšų suma, negu būtų buvusi sumokėta už KASKO draudimą“, – aiškino departamento atstovas.

Per metus – vos keletas atlyginti žalą turinčių ir su tuo nesutinkančių pareigūnų

Anot R. Matonio, atvejai, kai policijos pareigūnai iš esmės nesutinka kompensuoti tarnybiniams automobiliams padarytos žalos, yra reti.

„Su kai kuriais pareigūnais yra sudaromi susitarimai dėl nustatyto žalos atlyginimo dydžio išdėstymo dalimis, kiti pareigūnai žalą atlygina visą iš karto. Kai kuriais atvejais, kurie nėra dažni, pareigūnai nesutinka su nustatytu žalos atlyginimo dydžiu ir kreipiasi į tarnybinių ginčų komisiją. Komisija sudaroma įstaigos viduje iš vienodo darbdavio ir darbuotojų atstovų skaičiaus“, – dėstė R. Matonis.

Per praėjusius metus skirtingose policijos įstaigose iš viso buvo 5 atvejai, kai pareigūnai kreipėsi į tarnybinių ginčų komisijas.

Vienu atveju komisija nusprendė siūlyti įstaigos vadovui panaikinti sprendimą dėl materialinės atsakomybės taikymo, kitu atveju pareigūno prašymą atmetė ir pareigūnas žalą atlygino geranoriškai, likusiais 3 atvejais komisija įstaigos vadovui siūlė pakeisti sprendimą ir sumažinti reikalaujamos atlyginti žalos dydį.

„Visais šiais atvejais reikalavimas nuo 350,61 eurų, 362 eurų ir 447,50 eurų sumažintas iki 181 euro, t.y. vieno bazinio dydžio. Pareigūnai žalą atlygino, teisminių ginčų nekilo“, – aiškino R. Matonis.

Dar rečiau pasitaiko atvejų, jog pareigūnai kreiptųsi tiesiogiai į teismą. Departamento duomenimis, paskutiniai teisminiai ginčai buvo dėl dviejų vienos įstaigos 2020 m. priimtų sprendimų, jie buvo išnagrinėti 2022 metais. Vienu atveju teismas reikalaujamos atlyginti žalos dydį sumažino, kitu –sprendimą taikyti materialinę atsakomybę panaikino.

Prievolės atsisakyti smarkiai apgadinto automobilio – nėra

Nors visuomenėje neretai kalbama apie smarkiai apgadintų automobilių, kaip nebetinkamų remontuoti, nurašymą, tačiau specialistai paaiškino, jog iš tiesų prievolė atsisakyti transporto priemonės, kurios remontas gali prilygti jos vertei rinkoje – nėra.

„Jeigu remonto išlaidos viršija 75 proc. tos dienos rinkos vertės transporto priemonės, tai automobilis pripažįstamas netikslingu remontuoti. Nedraudžia niekas jo remontuoti, bet tokiu atveju privalomajame draudime draudikas išmoka rinkos vertę pinigais, nesiunčia į servisą. Bet žmogui ar juridiniam asmeniui niekas nedraudžia remontuoti, tik pagal įstatymą, jis turės susitvarkęs viską praeiti techninę ekspertizę, kad tą automobilį leidžiama naudoti kelių eisme“, – aiškino Transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas.

Taigi, sąvoka „netikslingas remontuoti“ nėra privalomas nurodymas savininkui atsikratyti automobiliu, o nuoroda draudikui pinigus išmokėti transporto priemonės savininkui.

„Jeigu žmogus nori, jeigu jis myli tą automobilį, jeigu jis negaili pinigų, tai jis, gavęs tą išmoką, tvarkosi, jeigu trūksta – prideda, jeigu lieka – jam lieka. Praėjus techninę ekspertizę gali toliau važinėti“, – aiškino A. Križinauskas.

Tarnybinių automobilių draudimas KASKO – lyg karinio transporto, bet jo atsisakymą vadina nesusipratimu

Draudikai neigiamai vertina sprendimą atsisakyti KASKO draudimo policijos automobiliams. Pastebima, kad toks policijos vadovybės sprendimas yra sistemai tenkančios finansinės naštos perkėlimas ant darbuotojų pečių.

Lietuvos draudikų asociacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad tarnybinių automobilių KASKO draudimas yra brangus, tačiau jo atsisakymą vertina kaip nesusipratimą.

„Atrodo, kad čia yra nesusipratimas. Visi draudžia, policija nedraudžia ir vienintelis argumentas, kiek pamenu, toje diskusijoje buvo tai, kad brangiai kainavo. Šiaip policijos automobilius KASKO draudimu ne visi draudikai norėtų drausti, nes čia yra kaip karo technikos draudimas. Tai yra padidintos rizikos objektas. Kai draudikai vertina rizikas, tai yra gyventojų automobiliai, verslo automobiliai, tai policijos automobilis priklauso specifinei kategorijai, kurioje gali nukentėti dėl įvairių dalykų. Jeigu rizika yra didesnė, tai draudikas ją vertina per įmokos mokėjimą“, – aiškino A. Romanovskis ir pridūrė, jog policijos tarnybiniams automobiliams tenkantis žalų dažnis yra itin didelis.

Asociacijos prezidentas taip pat akcentavo, kad vien tai, jog dalis draudikų nė nenorėjo imtis drausti policijos automobilių KASKO draudimu, parodo, kokia tai rizikinga sritis.

„Nemanau, kad Lietuva yra išimtis, kitose šalyse policijos automobiliai taip pat nukenčia, nes jie persekioja ir pan. Jų transporto draudimo sąlygos, net neabejoju, yra specifinės“, – dėstė A. Romanovskis.

Pasak pašnekovo, draudimo rūšies pasirinkimas siunčia tam tikrą signalą apie tai, kaip policija prižiūri jai priklausantį turtą bei valdo savo finansus.

„Keistas, bet čia jau yra jų apsisprendimo klausimas, kaip jie valdo tas finansines rizikas. Jeigu jie valdo finansines rizikas jas perkeldami darbuotojams, tai klausimas ar tai yra sąžininga. Bet čia jau ne mano, kaip draudiko, reikalas. Ir verslai, ir kiti draudžia automobilius KASKO draudimu, kai kuriuo atveju, net lizingu automobilio nepasiimsi jo neapdraudęs KASKO pagal taisykles“, – aiškino A. Romanovskis.

Pašnekovas teigė, jog valstybės turtas turėtų būti apsaugotas, todėl, pavyzdžiui, nekilnojamą turtą valstybė draudžia ir taip suvaldo jam gresiančias rizikas.

„Absoliuti dauguma valstybinių institucijų, įmonių supranta draudimo naudą ir kad draudimas jiems padeda valdyti rizikas. Aišku, kuo didesnės yra rizikos, tuo reikalingesnis yra draudimas, nes tavo žalos gali būti gerokai – dešimtimis kartų – didesnės nei įmokos. Pavyzdžiui, jeigu imtume sunkiasvorių krovininių automobilių sektorių, kuriame visi draudžiasi savo automobilius dėl to, kad žalos yra iš tiesų didelės ir įmokos didelės. Ten galbūt vyksta diskusijos dėl įmokų ir ar jos yra didelės, ar ne, bet vis tiek visi draudžiasi, nes supranta, kad taip tu valdai savo rizikas. Čia yra klausimas, kaip institucijos valdo savo rizikas“, – pabrėžė asociacijos prezidentas.

Šioje situacijoje, anot A. Romanovskio, reikėtų atkreipti dėmesį ir kaip tokį vadovybės sprendimą priima patys pareigūnai – ar jie jaučiasi saugūs, ar nesibaimina, jog tarnybos metu gali tapti kalti dėl vieno ar kito incidento, o tai jiems lems finansinius nemalonumus.