„Pastangų niekas nebededa“: dėl skirtingo požiūrio į Kiniją užsienio politikos susitarimas pakibo ant plauko?

Valdantieji kalba, kad partijų susitarimas dėl užsienio politikos galėtų būti pasirašytas pavasarį, po kovą vyksiančių savivaldos rinkimų. Visgi opozicija vilčių į tai nededa. Anot jos atstovų, šiuo metu nevyksta jokios diskusijos dėl dokumento, o nuostatų, kurioms jie nepritaria, vis dar pakankamai.

Kaip galėtų atrodyti partijų susitarimas dėl užsienio politikos, pradėjo aiškėti dar pavasarį. Tiesa, tuomet skelbtą susitarimo projektą puolė kritikuoti opozicija – jiems kliuvo nuostatos dėl Kinijos, Taivano, Baltarusijos.

Visgi praėjus daugiau nei pusmečiui susitarimą dėl užsienio politikos supa tyla. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis lapkričio pradžioje teigė, kad pasirašyti susitarimą būtų galima praėjus kovą vyksiantiems savivaldos rinkimams.

„Mano vertinimu, artėjantys savivaldos rinkimai didina partijų konkurenciją ir mažina galimybes susitarti, dėl to mano siūlymas yra prie susitarimo grįžti po savivaldos rinkimų.

Bus atitinkamas laiko langas iki dar kitų rinkimų, iki prezidento, kurie mažiau politines partijas trikdo, o iki Seimo rinkimų dar bus tikrai gražaus laiko ir bus galima skirti laiko susitarimui“, – naujienų agentūrai BNS anksčiau teigė G. Landsbergis.

Tiesa, opozicija teigia, kad toks mąstymas klaidingas, nes užsienio politika ir savivalda niekaip nesusijusios.

„Susitarimu dėl užsienio politikos negresia“, – portalui LRT.lt teigė socialdemokratas Gintautas Paluckas.

Sako, kad projektas – stalčiuje

Kaip kalbėjo G. Paluckas, susitarimas dėl užsienio politikos šiuo metu nugulęs stalčiuje, o politinės valios, kad jis būtų pasirašytas, socialdemokratas sakė nematantis. Nuomonių takoskyra, pasak G. Palucko, niekur neišnyko.

„Įveikti tą takoskyrą niekas pastangų nebededa, nes yra užsienio politika, kurią dabar įgyvendina Vyriausybė ir konservatoriai, ji jiems patinka. Mes tam prieštaraujame, turime skirtingą matymą ir viskas. Turime, galima sakyti, dvi alternatyvas“, – aiškino socialdemokratas.

Paklaustas, kur turėtų nusileisti valdantieji, kad būtų galima pasirašyti susitarimą, G. Paluckas teigė, kad į tai reikia žiūrėti konceptualiai. Pirmiausia, anot jo, reikia įvertinti, kam yra skirta ir kam tarnauja užsienio politika.

„Mes manome, kad tai yra nacionalinių interesų tąsa užsienyje, kaip ir apibrėžiam užsienio politiką. O konservatoriai mato užsienio politiką kaip savitikslę – kažkoks antraščių generavimas, garsumas, garsus pakalbėjimas ir pan. Bet kai reikia realius interesus apginti, <...> niekas nevyksta.

Antras dalykas, tai konceptualus skirstymas pasaulio į baltą ir juodą. Taip vadinkime, kad čia kažkoks demokratinis pasaulis, o čia – visi likę. Tai yra labai neproduktyvu ir pavojinga, nes visos geopolitinės jėgos, santykiai ar aljansai formuojasi dinamiškai, kinta tie dalykai ir kuo daugiau durų tu uždarai, kuo daugiau priešų prisigamini, tai tuo sunkiau paskui yra naviguoti net ir diplomatiškai ateityje“, – komentavo G. Paluckas.

Kad užsienio politikos susitarimas kol kas įsitrigęs, portalui LRT.lt teigė ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Lukas Savickas. Anot jo, pastaruoju metu nebuvo jokių siūlymų kalbėtis ar derėtis dėl susitarimo turinio.

„Tiesą pasakius, žymiai buvo pasistūmėję ir daugelį dalykų, man esant toje grupėje, pavyko susiderinti. Tikriausiai, kad čia klausimas yra dėl bendro požiūrio, nes pats susitarimas suponuoja apie derinimąsi, o ne vienašalių sprendimų priėmimą, o po to jau pakvietimą jungtis.

Tokį požiūrį išlaikant, manau, kad susitarti būtų galima, bet konceptualiai kol kas jokios iniciatyvos nėra girdėti“, – kalbėjo L. Savickas.

Nesutinka su pozicija dėl Kinijos

„Valstiečių“ frakcijos atstovas Giedrius Surplys portalui LRT.lt sakė pasiūlęs partijų lyderiams ir užsienio reikalų ministrui susėsti ir toliau dirbti su susitarimo tekstu. Visgi, anot jo, ministras laikėsi pozicijos, kad prie susitarimo reikėtų grįžti po savivaldos rinkimų.

„Nes neva tai kažkaip vienaip ar kitaip atsilieps savivaldos politinėms kovoms. Mano supratimu, tai nėra visiškai teisinga, nes užsienio politika nėra savivaldos reikalas ir, plius, mes tikrai turime aktualių klausimų, dėl kurių reikėtų sutarti.

Bet, atvirai pasakius, dabar nematau didelio noro iš valdančiųjų, kad tas susitarimas būtų pasiektas. Nors nuoširdžiai tikėjau tuo projektu, dabar turiu labai didelių abejonių, ar kas nors bus daroma ir ar kas nors bus padaryta“, – svarstė Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas.

G. Surplys teigė, kad nors dokumentas buvo koreguotas, visgi paskutinis jo variantas, kuris buvo išsiųstas partijoms, grįžo į „pačią radikaliausią formą“, kurioje Kinija, jo teigimu, buvo prilyginta Rusijai ir įvardinta kaip „Maskvos ir Pekino blogio ašis“.

„Tai tiesiog tai tikrai nėra tiesa. <...> Man liūdniausia, kad kol dirbo darbo grupė, mes bent jau sutarėme, kad dedame į susitarimą tuos dalykus, dėl kurių galime susitarti. Pastaruoju metu viskas nuėjo į tai, kad pozicija ir opozicija, abi pusės, įsispyrė ir tiesiog neatsitraukė nė per žingsnį.

Esant tokioms aplinkybėms, nematau nuoširdaus noro tą susitarimą pasirašyti“, – tvirtino G. Surplys.

Požiūrį į Kiniją vadina supaprastintu

Su tokia opozicijos kritika nesutinka Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis. Konservatoriaus teigimu, pavasarį tikrai įmanoma pasirašyti susitarimą dėl užsienio politikos. Anot Ž. Pavilionio, svarbus partijų vadovų sutarimas.

„Kiek aš suprantu, būtų ramiau jį pasirašyti po savivaldos rinkimų. Tekstas, mano žiniomis, yra suderintas. Taip pat ir G. Surplys, ir kiti dalyvavę toje darbo grupėje, kurioje pats asmeniškai nedalyvavau, yra tam tekstui pritarę. Nėra tam tekstui pritarę kai kurių partijų vadovai, kurie nedalyvavo tiesiogiai profesionaliame lygyje.

Tačiau manau, kad po savivaldos rinkimų, be abejonės, dar kartą tekstą peržiūrėsime, galbūt per tą laiką bus įvykę naujų pokyčių. Bet pats tekstas, mano akimis, yra labai adekvatus. Tuo labiau, kad su juo buvo tiek daug dirbama ir ekspertai jam buvo pritarę“, – portalui LRT.lt komentavo Ž. Pavilionis.

Paklaustas apie G. Surplio svarstymus dėl Kinijos, URK pirmininkas teigė, kad tai yra supaprastintas požiūris. Jo teigimu, formuluotės, kurios numatytos susitarimo tekste, atitinka tai, kaip apie Kiniją kalba JAV bei Europos Sąjunga.

„Tikrai nėra atskiriamos tos valstybės į atskiras kategorijas. Tai yra autokratinės valstybės, jos niekaip nėra prilyginamos santykiams su demokratijomis. O šiuo metu vyksta Vakarų pasaulio demokratijų, galima sakyti, ekonominio atsijungimo nuo Kinijos procesas, kuris jau įvykdytas iš esmės santykiuose su Rusija.

Tačiau, matyt, kai kuriems lyderiams ar partijoms, kurios skatina ekonominius ryšius su komunistine Kinija, tai nėra įprastas procesas. Šiaip tas supratimas ir prablaivėjimas komunistinės Kinijos atžvilgiu Vakarų sostinėse įvyko daug seniau nei Lietuvoje. <...> Nesuprantu, iš kur čia tas bandymas atšildyti santykius, kai objektyviai visas pasaulis mato, kad situacija tik blogėja. Tai yra labai adekvačiai atspindėta dokumente“, – kalbėjo URK vadovas.