Pasimetusių gyvūnų paiešką apsunkina patys šeimininkai – paženklinta tik trečdalis augintinių

Prieš 1 metus 60

Siekiant greičiau sugrąžinti pasimetusius augintinius šeimininkams – pokyčiai gyvūnų registre. Nuo šiol jame pateikiami šeimininkų kontaktiniai duomenys. Tačiau gyvūnų globėjai pastebi, kad didžioji dalis gyvūnų vis dar neženklinti, nors tai buvo privalu padaryti iki praėjusių metų gegužės.

Kaune „Nuaro“ gyvūnų prieglaudoje praėjusių metų pabaigoje Varėnos rajone rastas į svetimą sodybą atklydęs šuo. Šunelis – vidutinio ūgio, maždaug dviejų metų amžiaus, iš pažiūros sveikas.

Tokie pasimetę gyvūnai kaip šis skaičiuojami dešimtimis. Spėjama, kad vieni pabėgo išsigandę fejerverkų, kiti nesužiūrėjus šeimininkams.

„Nuo 30 – 31 dienos net 80 gyvūnų yra dingusių, pasimetusių visoje Lietuvoje. Visos organizacijos tiek mūsų, tiek kitos yra perpildytos beglobiais gyvūnais ir ypač šiuo laikotarpiu“, – LRT TELEVIZIJAI teigė veterinarijos specialistas Giedrius Survila.

Kad dingusius augintinius būtų lengviau sugrąžinti šeimininkams – pakeitimai gyvūnų augintinių registre. Nuo šiol jame skelbiami ir augintinio šeimininko kontaktiniai duomenys. Jie matomi suvedus ženklinto augintinio mikroschemos numerį.

„Mes užtikriname gyvūnui, augintiniui jo namų suradimą ir grąžinimą savininkui“, – teigė Aplinkos ministerijos atstovė Aleksandra Voicechovska.

Tačiau naują tvarką gyvūnų globėjai kritikuoja: skelbiami kontaktiniai duomenys gali pridaryti ne naudos, o žalos.

„Asmuo, radęs augintinį, sužinojęs asmens telefoną, kuris ieško augintinio, gali prašyti išpirkos. Mums kaip prieglaudos atstovams yra tekę nekartą dalyvauti gelbėjant atsiimti tuos gyvūnus“, – kalbėjo „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė.

Aplinkos ministerijos atstovė A. Voicechovska teigė, kad ir dabar žmonės rašo savo kontaktus ant gyvūnų antkaklių, o augintiniui dingus, ieškodami skelbimuose nurodo savo telefono numerius.

Kad Varėnos rajone rastas mišrūnas grįš pas tikruosius šeimininkus viltys mažos – gyvūnas neženklintas.

Tarp pas gyvūnų globėjus patekusių augintinių didžioji dalis neregistruoti ir neženklinti. O tai buvo privaloma padaryti iki praėjusių metų gegužės. Po gegužės atvestus gyvūnus privaloma paženklinti per keturis mėnesius. Tačiau kol kas paženklinta tik maždaug trečdalis visų Lietuvoje laikomų kačių, šunų ir šeškų.

Ženklinimo kontrolė pavesta savivaldybių administracijoms. Kauno viešosios tvarkos pareigūnai sako – ar gyvūnas ženklintas, tikrinama tik sulaukus skundų.

„Gauti daugiau kaip 40 pranešimų dėl galimų pažeidimų, tik dalis informacijos nurodytos pasitvirtinta. Tik šešiais atvejais nustatyta, kad šunys ir katės yra neregistruoti nustatyta tvarka ir neturi vakcinacijos pažymėjimo“, – komentavo Kauno viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis.

Neženklintų augintinių šeimininkus bausti gali ir policijos ir veterinarijos tarnybos specialistai. Už nepaženklintą gyvūną numatyta bauda nuo 30 iki 120 eurų.

Skaityti visą pranešimą