Prieš 1 metus
80
Politinės partijos penktadienį pasirašo susitarimą dėl nacionalinio saugumo ir gynybos. Tiesa, dar prieš pasirašymą konservatoriai paskelbė teikiantys atskirąją poziciją ir siūlantys nuo 2028 metų Lietuvoje įvesti visuotinę karo prievolę. Kviečiame stebėti tiesiogiai.
Portalas LRT.lt primena, kad naująjį susitarimą dėl nacionalinio saugumo ir gynybos rengė iš skirtingų politinių jėgų sudaryta darbo grupė. Tiesa, dar gegužės mėnesį opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad susitarimo nepasirašys, nes nepritaria klausimams, kuriuos į Seimo darbotvarkę įtraukia valdantieji.
Susitarimą pasirašė konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis, socialdemokratų pirmininkės pavaduotoja, Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis, Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas, Demokratų sąjungos „Vardant Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis, laikinasis Darbo partijos pirmininkas Viktoras Fiodorovas, socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.
Kas numatoma nacionalinio saugumo ir gynybos susitarime, galite susipažinti čia – Partijų susitarimas dėl gynybos: visuotinio šaukimo nėra, tačiau Lietuvoje siūloma kurti civilines ir kibernetines pajėgas.
Pasirašytas susitarimas galios iki 2030 metų.
„Šį susitarimą pasirašome tikrai ypatingu metu, kai labai svarbu įvertinti pasikeitusią geostrateginę aplinką ir dėl jos kylančias naujas grėsmes, atnaujinti mūsų gynybos viziją ir numatyti konkrečius žingsnius, kuriais stiprinsime mūsų šalies gynybą“, – prieš pasirašymą teigė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Ji dėstė, kad susitarime numatyti punktai virs konkrečiomis priemonėmis, kurios apsaugos Lietuvos žmones, jų ateitį ir tikėjimą valstybe. Susitarimu parodoma, pasak parlamento vadovės, jog Lietuvos valia gintis auga ir stiprėja.
„Tai mato ir vertina mūsų sąjungininkai ir partneriai, su kuriais kartu Lietuvos gynyba tampa tvirtesnė. Šiandieninis mūsų susitarimas rodo valią laikytis esminių principų stiprinant Lietuvos saugumą ir gynybą nepriklausomai nuo politinių ideologijų ir koalicinių susitarimų.
Tai yra garantas, kad esminiai principai nebus keičiami, tai ir įsipareigojimas mūsų sąjungininkams, kad kaip buvome, taip esame ir būsime patikimi demokratijos sergėtojai regione“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, Rusijai vasario pabaigoje pradėjus karą Ukrainoje, Vyriausybė su visų partijų pritarimu pagreitino ankstesnio susitarimo dėl gynybos įgyvendinimą.
„Prasidėjusi invazija vasario pabaigoje ir mūsų vėliau įvykęs susitikimas ir sutarimas, kad mes siekiame reikšmingo krašto apsaugos finansavimo padidinimo jau šiais metais, kuris ir buvo įgyvendintas vieningai Seimui balsuojant, už ką esu labai dėkinga, iš esmės uždarė buvusio susitarimo siekinius“, – kalbėjo premjerė.
Ji sakė, jog sutarimas dėl kertinių principų yra svarbus, kad jų būtų laikomasi ir pasikeitus valdančiosioms jėgoms, bei dėkojo parlamentarams už vieningą darbą.
„Dėl esminių dalykų konsensuso mes turime tiek, kad kitos šalys galėtų mums jo pavydėti“, – sakė premjerė.
Atsižvelgė ne į visus prezidento pasiūlymus
Pasirašyme dalyvavęs prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys teigė, kad galima pasveikinti partijas, jog pavyko susitarti dėl svarbiausių nacionalinio saugumo ir gynybos aspektų. Jis taip pat kalbėjo, kad tai nėra tik dokumentas tolesniam planui, bet yra ir nuostatos, kurios komunikuojamos Lietuvos sąjungininkams, partneriams, visai saugumo bendruomenei.
„Prezidentas ragino partijas susitarti ne tik dėl nacionalinio saugumo ir gynybos, bet ir dėl užsienio politikos, buvo susitikęs su partijų vadovais ir atstovais, išsakė lūkesčius, kas galėtų ir turėtų būti tokiame dokumente. <...>
Žinoma, ne į visus iš prezidento pusės pateiktus pasiūlymus buvo atsižvelgta ir ties tuo reikės toliau dirbti. Tai dėl visuotinės privalomos pradinės karo tarnybos, prezidentas kvietė visas politines partijas sutarti dėl šios nuostatos ir taip pat dėl gynybos biudžeto didinimo, įsipareigojimo į ateitį. Reikia šiek tiek apgailestauti, kad partijos nerado sutarimo, koks tas dydis turėtų būti“, – komentavo šalies vadovo patarėjas.
Pasirašė, bet teiks atskirą poziciją
Dar prieš susitarimo pasirašymą valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) išplatino pranešimą spaudai, kuriame teigė, kad nors jų lyderio parašas ant dokumento nuguls, jie teiks atskirą poziciją ir siūlys šalyje įvesti visuotinę privalomą karinę tarnybą.
Konservatoriai teigia, kad susitarimą pasirašys pridėdami išlygą bei atskirąją poziciją, siūlydami dar vieną gynybos bei kariuomenės stiprinimo priemonę – visuotinę karo prievolę Lietuvoje nuo 2028 m.
Pasak TS-LKD, tinkamai įgyvendintas ir efektyviai finansuojamas visuotinis šaukimas, nuosekliai auginantis pradinį karinį parengtumą įgijusių piliečių skaičių, leistų didinti kariuomenės rezervą, reikšmingai prisidėtų įgyvendinant visuotinės gynybos principą.
Taip pat, kaip teigiama konservatorių pranešime, visuotinės karo prievolės įvedimas papildomai stiprintų ir siųstų žinią mūsų gynybos ir užsienio politikos sąjungininkams, kad Lietuva pasirengusi maksimaliai ir visuotinai prisidėti prie savo valstybės, regiono, o kartu ir viso transatlantinio aljanso saugumo užtikrinimo.
„Privaloma karinė tarnyba ir toliau lieka mūsų strateginiu prioritetu, tikslas yra 2028 metai. Ruošime tiek idėjinį pagrindą, tiek sprendimus, kurie galėtų būti svarstomi, bent diskutuojami. Svarstymai gali būti įvairūs, gali būti ir jaunuoliams, ir jaunuolėms, čia dar diskusijų objektas“, – teigė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
V. Mitalas: svarbiausia, kad vizija taptų veiksmais
Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas išplatintame pranešime spaudai tvirtino, kad susitarimo reikšmė itin didelė – partijoms pagaliau pavyko suderinti principus dėl visuotinės gynybos ir investavimo į krašto apsaugą didinimo nepaisant politinių vėjų. Anot jo, dabar svarbiausia pasiekti, kad suguldyta saugumo vizija taptų veiksmais.
„Mums esminiai momentai yra šie: neatšaukiamai suplanuotas visapusiškas Lietuvos kariuomenės pajėgumų stiprinimas, Šaulių sąjungos plėtra pereinant prie šaulių, kaip civilinių pajėgų, modelio. Užsibrėžėme tikslą pasiekti 50 tūkst. dydžio šaulių civilines pajėgas per aštuonerius metus.
Kitas, Laisvės partijai esminis, yra visuotinės gynybos principas – kad visi galėtų įsitraukti į krašto gynybą, tačiau nebūtinai konvenciniu būdu. Plėsime alternatyvią karo tarnybą, kad visi turėtų galimybę ginti tėvynę kaip geriausiai tai gali“, – teigė Seimo vicepirmininkas V. Mitalas.
Jis pabrėžė, kad platus sąjungininkų karių buvimas ant žemės Lietuvoje yra svarbiausias Rusiją atgrasantis veiksnys. Anot jo, suplanuoti darbai reikšmingai padidinti NATO pajėgumus Lietuvoje – pirmieji, neatidėliotini uždaviniai.
„Turime pasiekti, kad infrastruktūrinių projektų plėtra būtų greita, sudarysime aljanso sąjungininkams kuo geresnes sąlygas būti čia, treniruotis ir tobulinti bendrą pajėgų veikimą – to iki galo nebuvome padarę.
Artimiausioje ateityje turėsime būti pajėgūs priimti ne mažiau kaip 20 tūkstančių sąjungininkų karių su įranga, technika, atsargomis, taip pat užtikrinti nuolatinių JAV kovinių pajėgų buvimą su išankstiniu įrangos dislokavimu“, – pranešime cituojamas V. Mitalas.
Socialdemokratų vedlė: gynyba – tai ne tik ginklai ir lėktuvai
Susitarimą socialdemokratų vardu Seime pasirašiusi partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė padėkojo susitarimą rengusioje darbo grupėje partijai atstovavusiai savo pavaduotojai Dovilei Šakalienei ir akcentavo aktualiausius uždavinius.
„Rengiant susitarimą, socialdemokratai reikalavo dėmesio infrastruktūros plėtros, ginkluotės įsigijimo ir sąjungininkų pajėgų priėmimo klausimams.
Tam, kad šalis būtų pajėgi sklandžiai priimti dešimtis tūkstančių sąjungininkų karių, turime pasirūpinti daugeliu aspektų. Be to, privalome nešykštėti išteklių, laiko ir sumanumo stiprindami civilinės saugos sistemą – delsimas šioje srityje būtų nedovanotinas.
Gynyba – tai ne tik ginklai ir lėktuvai. Socialdemokratai akcentuoja žmogiškuosius išteklius visose su gynyba susijusiose frontuose: strategijos, kibernetinio saugumo, žvalgybos, diplomatijos – būtina užtikrinti, kad valstybei dirbs patys iškiliausi protai, talentai, ekspertai“, – pabrėžė V. Blinkevičiūtė.
Pasak socialdemokratų lyderės, pasirengimas gynybai neįsivaizduojamas be informuotos, išprususios, atakoms atsparios visuomenės, todėl svarbu stiprinti žmonių švietimą, ugdymą ir praktinį lavinimą, ypač solidaraus pilietinio veikimo, tarpusavio pagalbos, dezinformacijos atpažinimo ir panašiose srityse.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė, socialdemokratų partijos vicepirmininkė Dovilė Šakalienė pabrėžė protingo resursų panaudojimo svarbą.
„Daug kalbama apie kiekybinį pajėgumų didinimą, bet plėtra negali vykti kokybės sąskaita. Jei norime kuo greičiau turėti NATO brigadą – turime padaryti priimančiosios šalies namų darbus, nuo biurokratizmo įveikimo iki infrastruktūros įrengimo. Jei norime tvirtai remtis ir savo kariuomene – turime atliepti jos poreikius, nuo papildomų poligonų iki pažangiausios ginkluotės, nuo socialinių garantijų iki sveikatos priežiūros.
Taip pat privalome į visuotinės gynybos sistemą integruoti jau turimus žmones, kone 100 000 parengtojo rezervo, ir gebėti apjungti karinius ir civilinius resursus, valstybės institucijas, verslą ir piliečius“, – vardijo D. Šakalienė.
„Karo metu gynyba turi vienyti, o ne skaldyti. Visoje Europoje socialdemokratams mūsų apginamumas ir piliečių saugumas tapo prioritetiniu uždaviniu. Švedai su suomiais jungiasi į NATO, danai ir portugalai siunčia papildomas pajėgas. Vokiečiai ne tik formuoja brigadą Lietuvoje, bet ir skyrė gynybai beprecedentį papildomą 100 mlrd. eurų fondą, kurio svari dalis bus skirta sąjungininkų, taip pat ir mūsų gynybos stiprinimui. Kasdien dirbame su kairiųjų vyriausybėmis Europoje, nes saugumo situacija pasikeitė negrįžtamai, o kur sustos karo mašina – priklausys nuo mūsų visų“, – pažymėjo Seimo narė socialdemokratė D. Šakalienė.
English (US) ·