Parlamentui ruošiantis apsispręsti dėl prezidento veto, prie Seimo mitingą surengė baltarusiai: tauta nėra režimas

Seimui ruošiantis balsuoti dėl prezidento vetuoto įstatymo, numatančio nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, aikštėje prie parlamento ketvirtadienį susirinko kelios dešimtys Lietuvoje gyvenančių baltarusių. Jų teigimu, sulyginti baltarusių tautą su Aliaksandro Lukašenkos režimu – neteisinga.

„Tauta nėra režimas“, „Baltarusija nėra Rusija“, – tokiais plakatais nešini aikštėje prie Seimo rinkosi Lietuvoje gyvenantys baltarusiai.

„Diskriminuojantis įstatymas. (Sako – ELTA), kad baltarusiai – kaip rusai. Nemaloni situacija, bet mes kovojame už savo teises“, – Eltai teigė Svetlana, viena iš protesto dalyvių.

Nepritarimą G. Nausėdos teiginiams Lietuvoje gyvenantys baltarusiai išreiškė ir elektronine peticija.

„Šiandien aukščiausiu lygiu Lietuvos politikai sako, kad tarp Rusijos ir Baltarusijos žmonių negali būti jokio skirtumo. „Baltarusija turi eiti viena greta su Rusija“, – sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui Kęstutis Budrys. Mes, Baltarusijos žmonės, šiandien dėl įvairių priežasčių gyvenantys Lietuvoje ir mylintys Lietuvą, tokius pareiškimus laikome ne tik itin nesąžiningais, bet ir žalingais visam regionui“, – skelbiama baltarusių bendruomenės Lietuvoje pranešime žiniasklaidai.

ELTA primena, kad nacionalines sankcijas įtvirtinančiame Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projekte buvo numatyta metams sugriežtinti leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus).

Teisės aktais numatyta sugriežtinti ir Rusijos piliečių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Išimtys numatytos tik tiems rusams, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi arba turtą, esantį šalyje, įgyja paveldėjimo teisėmis.

Ribojamosios priemonės įvestos ir ukrainietiškų grivinų įvežimui bei išvežimui iš šalies.

Prezidentui pasirašius įstatymą, šios ribojamosios priemonės būtų pradėtos taikyti vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos – t. y. nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. Visgi Vyriausybė turės teisę prailginti terminus, jeigu tokiems sprendimams būtų poreikis.

Dalį šių nacionalinių sankcijų Lietuva taiko ir dabar, tačiau norėta juos perkelti į atskirą įstatymą.

Visgi valdantieji prezidento sprendimą vetuoti įstatymą vertina skeptiškai ir tikisi veto atmesti. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad prezidento Gitano Nausėdos veto parlamento priimtam įstatymui dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams neturi didelių perspektyvų.