Panikos skleidėjai sukūrė naują „baubą“: kodėl neturėtumėte baimintis, jog maisto produktuose slapčia naudojami svirpliai?

Socialiniuose tinkluose masiškai plinta žinutė apie tai, esą Lietuvos maisto rinką užplūs svirplių miltai. Ja dalijosi ir anonimiškos anketos, ir politiniai judėjimai, dažniausiai – jau gerai žinomi panikos skleidėjai bei COVID-19 skeptikai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ramina, esą nerimas kilo nepagrįstai, o verslininkai sulaukė ir agresyvių sąmokslo teorijų laiškų.

Maistiniai svirpliai, žinomi dėl didelio baltymų kiekio, Lietuvoje nėra naujiena, nors kol kas maisto prekių parduotuvėse produktų iš jų lengvai nerastume. Tačiau penktadienį socialiniuose tinkluose kilo sprogimas – gyventojai ėmė masiškai dalintis žinute, esą jau netrukus produktuose atsiras svirplių miltų, be to, toks ingredientas esą bus nepažymėtas.

Baiminasi svirplių invazijos

Kai kurie baiminosi, esą toks maistas gali sukelti ligas ir įžvelgė čia sąmokslo teoriją, esą gyventojai pradės masiškai mirti.

Tokios žinutės atsirado feisbuko grupėse ir puslapiuose, susijusiose su „Lietuvos šeimų sąjūdžiu“, dešiniaisiais ir tautiniais judėjimais, taip pat puslapiuose, kur informacija dalijasi gerai jau anksčiau žinomi COVID-19 pandemijos valdymo priemonių skeptikai, sportininkas Žydrūnas Savickas. Netrukus po to žinute ėmė dalintis diskusijų apie mitybą grupės, vegetarų ir veganų bendruomenės.

Pagrindu žinutei tapo Europos Komisijos direktyva, numatanti, kad ES bus leidžiama prekyba produktais, turinčiais svirplių miltų. Tačiau socialiniuose tinkluose netruko kilti panika, esą tokie produktai bus nežymimi, taip pat, esą jie bus pavojingi bei kelia grėsmę gyvybei – tokios žinutės pasklido ir užsienio kalbomis.

„Baltyminėje invazijoje nedalyvauju“, – skelbia viena iliustracija, kurią kai kurie naudojo net kaip profilio nuotrauką.

„Gal čia reikia džiaugtis baltymais praturtinta mityba? O gal tai pretekstas dar kelti kainas, dėl tokio vertingo produkto? O gal tai pakenks mūsų visų sveikatai?“, – klausė kitas diskusijų dalyvis.

Kaip yra iš tikrųjų?

Kaip LRT.lt informavo VMVT, iš tiesų jokia nauja tvarka dėl svirplių naudojimo neįsigalioja. Lietuvoje tokie produktai gaminami ir tiekiami rinkai nuo 2020 m., iš viso registruota 11 įmonių gaminančių ir parduodančių produktus iš vabzdžių.

Panikos skleidėjai dalijosi dokumentais, esą keičiasi reguliavimas, tačiau akivaizdu, kad patys jų neskaitė.

„Š.m. sausio 3 d. Europos Komisija papildė EK reglamentą ir leido Europos Sąjungos rinkai tiekti vienos Azijos įmonės gaminamus svirplių miltus su sumažintu riebalų kiekiu“, – informavo VMVT.

Be to, VMVT atkreipė dėmesį, kad vabzdžių produkcijai galioja visi kitiems maisto produktams taikomi reikalavimai. Todėl svirplių miltai slapčia naudojami nebus – kaip ir anksčiau, gamintojai turėtų pažymėti, jei maiste naudotų svirplių miltus.

„Produkto ženklinimo etiketėje vartotojams turi būti pateikta visa informacija apie produkto sudėtines dalis, taip pat jei tai yra svirplių miltai ar kitos sudedamosios dalys, taip pat ir apie alergenus. O maisto produktų, kurių sudėtyje yra naujai patvirtinti naminių svirplių Acheta domesticus milteliai, etiketėje turi būti nurodyta „naminių svirplių Acheta domesticus milteliai, iš kurių pašalinta dalis riebalų“, – pažymi VMVT.

Socialiniuose tinkluose gyventojai taip pat nuogąstavo, esą vabzdžiuose esantis chitinas gali būti pavojingas sveikatai.

„Remiantis Europos maisto saugos tarnybos (angl. EFSA) atliktu rizikos vertinimu, nėra pakankamai mokslinių šaltinių leidžiančių daryti prielaidą, kad chitinas į žmonių organizmą patekęs vartojant produktus su vabzdžiais, sukeltų neigiamą poveikį žmogaus sveikatai“, – sakoma VMVT atsakyme.

Verslininkus užpuolė sąmokslo teorijų skleidėjai

Dezinformacijos ir panikos skleidėjai netruko atakuoti ir Lietuvoje veikiančių vabzdžius auginančių verslų atstovus – šie socialiniuose tinkluose turėjo teisintis, kad svirplių miltų į gaminius slapčia tikrai nededa.

Laiškų sulaukė ir Kaune veikiančios maistinius svirplius auginančios įmonės UAB „Acheta“ vadovas Donatas Glušauskas – jis atkreipia dėmesį, kad dauguma paniką skleidžiančių žmonių dalijasi dezinformacija, patys neskaito informacijos, kuria dalijasi.

„Tie žmonės, kurie baiminasi, yra tie, kurie piktinasi viskuo <...> Jie ištraukė kažkokias nuotraukas, tada dar padarė savo. Jie skleidžia visišką dezinformaciją visais klausimais, tiek dėl maistinės svirplių vertės, tiek dėl priimto EK nutarimo“, – sakė jis.

Jis atkreipė dėmesį, kad svirplių miltai Lietuvoje yra gaminami jau seniai, tai yra teisėta, o įmones prižiūri veterinarijos tarnybos.

„Ten net ir parašyta, bet niekas neskaito, kas parašyta – 2019 m. viena Vietnamo įmonė paprašė, kad galėtų tiekti ES svirplių miltus su sumažintu riebalų kiekiu. ES tris metus tyrė, išsiaiškino, kad viskas gerai, leidžia jiems tiekti miltus, ten yra rekomenduojamos proporcijos, žymėjimas. Mums Europoje tai nieko nereiškia“, – kalbėjo verslininkas.

Jis su šypsena vertina teiginį, esą gyventojai bus priverstinai maitinami svirplių miltais – visuotinis svirplių miltų naudojimas maisto pramonėje būtų pernelyg brangus.

D. Glušauskas taip pat pažymėjo, kad svirplių miltų naudojimas maisto produktuose turi būti pažymėtas, nurodomi alergenai – slėpti to verslininkai negalėtų.

Jis išsklaidė abejones ir dėl tariamo vabzdžių pavojaus sveikatai – tam, kad pasireikštų šalutinis chitino poveikis, vabzdžių reikėtų suvalgyti tiek, kiek žmogui suvartoti jų neįmanoma.

„Visus metus, kiek dirbame, dirbame su Kauno technologijos universiteto mokslininkais, esame tiek tyrimų pridarę <...> Chitinas [vabzdžiuose] yra lygiai toks pat, kaip vėžiagyviuose ar grybuose“, – pažymi verslininkas. Įmonės atlikti tyrimai taip pat rodo, kad svirplių produktuose nėra sunkiųjų metalų.

Socialiniuose tinkluose vabzdžiai taip pat vadinami nešvariais, baiminamasi, kad juos vartoti nesaugu, plinta ligos. D. Glušauskas pažymi, kad maiste naudojami svirpliai apdorojami dar aukštesnėje temperatūroje, nei pirkėjams įprasti mėsos gaminiai iš jautienos, kiaulienos ir vištienos. Svirpliai apdorojami 77 laipsnių temperatūroje, palyginimui, salmoneliozės sukėlėjai žūva 70 laipsnių temperatūroje.

„Tai tikriausiai pats švariausias gyvūninės kilmės produktas, auginamas sterilioje aplinkoje, apdorojamas pagal veterinarijos taisykles <...> Žmonės negalvoja apie kiaules tvarte, kai valgo kiaulieną, ir pagalvojus, gal suprastų, kad tas vabzdys yra labai švarus“, – apie higienos sąlygas kalbėjo pašnekovas.

VMVT teigimu, svirplių naudojimo maiste taisyklės nesikeičia, todėl nereikėtų nerimauti dėl neseniai priimto naujo Europos Komisijos reglamento. VMVT taip pat paneigė teiginius, esą svirplių naudojimas maisto produktuose gali būti nepažymėtas etiketėje, tuo metu verslo atstovai atkreipia dėmesį, kad tai būtų pernelyg brangu. Atlikti tyrimai rodo, kad svirplių naudojimas maistui nėra kenksmingas sveikatai.