Panevėžio rajono gyventojams riečia nosis nemalonus dvokas – skundžiasi neuždengta trąšų talpykla

Į LRT GIRDI kreipėsi kelių Panevėžio rajono kaimų gyventojai, kurie piktinasi sklindančiu dvoku iš neva netoliese pastatytos talpyklos. Paaiškėjo, kad ten laikomos organinės trąšos digestatas. Tačiau gyventojų iškelta problema atskleidė, kad įstatyme palikta nemažai tokių statinių statybų spragų.

„Neįmanoma ten būt, atvažiuoja anūkai, jie bėga“, – sako vietos gyventojai.

Panevėžio rajono Daukniūnų ir aplinkinių kaimų gyventojai sunerimo, dar pernai pamatę netoliese pradėtas statybas. Jų esą apie tai niekas neinformavo, neklausė sutikimo, todėl ėmė aiškintis patys. Sužinoję, kaip patys sako, kad kaimo pašonėje esą statoma talpykla.

„Žmonės dabar namelius kažkokius bando statyti kaimo gale, tai nežinau, kaip jie bestatys ten ir toliau vykdys savo planus, jei šalia stovės atvira srutų duobė“, – sako Spirakių gyventojas Arvydas Urbelis.

„Mes siekiame, kad būtų sumažintas nors kiek tas kvapas, mes reikalaujame, kad šita duobė būtų uždengta, nes šiuo metu jų projekte to nėra numatyta“, – tvirtina Daukniūnų gyventoja Daina Zaborskienė.

Projekte statinys įvardytas kaip skystųjų organinių trąšų kauptuvas – saugykla. Ji skirta laikyti digestatą – produktą, išgaunamą iš biodujų jėgainių. Gyventojai sako, kad jei jis būtų projektuojamas prie dujų jėgainės, reikalavimai būtų kur kas griežtesni, kitaip tariant, statytojai pasinaudojo įstatymo spraga.

„Gaunasi taip, kad jeigu digestatas išvežamas nors kažkiek už biodujų jėgainės teritorijos, tai jam jokių reikalavimų nelieka, jį gali pilti kaip nori“, – mini Daukniūnų gyventoja Rasa Kubiliūtė-Fedč.

Pasak rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, yra išduoti visi leidimai, viskas vyksta pagal galiojančius teisės aktus. Tačiau valdininkas sutinka, kad tokiam objektui turėtų būti apibrėžti konkretūs reikalavimai, dėl to mažiau kiltų konfliktų su gyventojais. Savivaldybė kreipėsi į Seimą.

„Mes paprašėme, kad toks objektas teisės aktuose atsirastų ir atitinkamai jam būtų nustatyta apsaugos zona, nes šiai dienai tokio tipo objektams nėra nustatoma apsaugos zona. Ir lygiai taip pat paprašėme, kad būtų keičiamas statybos techninis reglamentas ir kad būtų tokio tipo objektams privalomas viešinimas nustatyta tvarka“, – sako Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis.

Pasak žemės ūkio bendrovės „Berčiūnai“ direktoriaus pavaduotojos, trąšos, kurios kaupiamos, atvežamos jau perdirbtos, taigi pavojaus žmonių sveikatai nėra. Taip pat, anot jos, ir kvapo gyventojai negali jausti jokio, nes čia nėra srutos, o digestatas – vadinamasis žemės gerintojas, aplinkai draugiška medžiaga.

„Tai yra ne skystas mėšlas, o organika, kuri yra susidariusi po biologinio proceso. Mažiau visokių ligų ir patogenų yra užvežama į lauką, kuriame auginami žieminiai kviečiai, tai, sakykime, reikės mažiau naudoti ir chemijos“, – mini „Berčiūnų“ direktoriaus pavaduotoja Oksana Puronaitė.

Šalia šios digestato talpyklos laukus srutomis laisto kitų žemės ūkio bendrovių technika. Neatmetama, kad gyventojus dėl sklindančios smarvės gali tai ir klaidinti. Tačiau bendrovė, nors jai tai ir neprivaloma, ateityje pažadėjo talpyklą uždengti.