Pamokų tvarkaraštyje švies nauji pavadinimai: nuo astronomijos iki sunitų tikybos, mokykloje dar retos užsienio kalbos

Kartu su atnaujintomis bendrojo ugdymo programomis į mokyklas ateis ir naujų ugdymo dalykų. Nuo kitų mokslo metų mokiniai galės mokytis astronomijos, filosofijos, geografijos informacinių technologijų, musulmonų sunitų tikybos ir kt. 

Kaip sakė Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) Ugdymo departamento laikinoji direktoriaus pavaduotoja Saulė Vingelienė, laukia kelios permainos. Tarkime, atnaujinant bendrąsias ugdymo programas, dorinio ugdymo bloke atsiras musulmonų sunitų tikyba.

Musulmonų sunitų tikybos pamokos gali būti vedamos 1-12 klasėse, jei bus šį dalyką pasirinkusių mokinių. Pradedama nelyginėse klasėse nuo 2023-2024 mokslo metų.

Svarbi naujovė laukia pradinukų – pasaulio pažinimas suskilo į dvi dalis. Mažieji turės visuomeninio ugdymo pamoką ir gamtos mokslų pamoką, per socialinių mokslų pedagogams skirtą konferenciją sakė NŠA atstovė.

„Visuomeniniame ugdyme gerokai sustiprinta tiek istorijos, tiek geografijos, tiek ekonomikos dedamoji. Anksčiau šis dalykas buvo priskirtas socialinių įgūdžių ugdymui, dabar jis labiau susietas su visuomeniniais mokslais“, – pabrėžė S. Vingelienė.

Pasak jos, stiprėja ir antroji dalis – gamtos mokslų, didesnis dėmesys bus skiriamas tiriamajai veiklai.

„Reikėtų pasidžiaugti, kad didėja konkurencija ir viduriniame ugdyme. Turėsime ne tik istoriją ir geografiją, tvirta koja žengia ir filosofija – trys valandos, valstybinis brandos egzaminas. Taip pat visuomeninių mokslų blokas pasipildė ir pasirenkamuoju dalyku – geografinėmis informacinėmis sistemomis“, – aiškino S. Vingelienė.

LRT.lt primena, kad mokinys, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, privalės pasirinkti mokytis bent vieną dalyką iš dalykų grupės: istorija, geografija, ekonomika ir verslumas, filosofija. Visiems jiems bus skiriamos trys pamokos per savaitę, abiturientai galės rinktis laikyti pasirinkto dalyko valstybinį egzaminą. Šiuo metu (pagal senąsias bendrojo ugdymo programas) yra organizuojami tik istorijos ir geografijos valstybiniai brandos egzaminai.

Kalbų grupė papildoma lietuvių kalbos dalyku pagal mokėjimo lygius. Pasak S. Vingelienės, tai labai svarbu tiek iš užsienio grįžtantiems Lietuvos vaikams, tiek atvykstantiems užsienio vaikams, kad jie lengviau galėtų integruotis į mūsų šalies mokyklas. Šis dalykas ugdymo įstaigose įgyvendinamas jau ir šiais mokslo metais, nelaukiant kitų mokslo metų, kai startuos kitos BUP naujovės.

„Taip pat išskirta antroji užsienio kalba. Artimiausiu metu planuojama dar išplėsti antrųjų užsienio kalbų sąrašą jį papildant ispanų, lenkų ir ukrainiečių kalbomis“, – pridūrė S. Vingelienė.

Gamtos mokslų bloke technologijos vidurinio ugdymo grandyje suskilo į dvi dalis. Tai inžinerinės technologijos, kurios, anot S. Vingelienės, padėtų vaikams rinktis inžinerines specialybes. Numatytas ir valstybinis inžinerinių technologijų egzaminas. Taip pat ugdymo plane kaip pasirenkamasis nuo III gimnazijos klasės atsiranda astronomijos dalykas, iki šiol astronomija buvo integruota į fiziką.

Meninio ugdymo blokas pasipildė medijų menu, menų istorija ir taikomosiomis technologijomis.

Nuo kitų mokslo metų startuos ir Gyvenimo įgūdžių programa. Ši programa skirta pradiniam ir pagrindiniam ugdymui. 2023-2­024 m. m. pradiniame ugdyme Gyvenimo įgūdžių bendroji programa įgyvendinama integruojant temas į kitus dalykus ar atskira pamoka, ją skiriant iš pamokų, numatytų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti. 5 klasėje numatoma 1 pamoka, 7 kl. – 1 pamoka, 9 (I gimnazijos) – 0,5 pamokos per savaitę.

NŠA atstovė per konferenciją teigė, kad visos mokyklos turės užtikrinti, kad šios naujovės būtų pasiūlyti mokiniams.

Jei norinčiųjų mokytis siūlomą pasirenkamąjį dalyką nėra tiek, kad susidarytų grupė, ar stinga mokytojo, anot S. Vingelienės, galima mokymą organizuoti savivaldybės lygmeniu, subūrus skirtingų mokyklų mokinius, dalį laiko mokantis nuotoliniu būdu, dalį – gyvai, kontaktiniu būdu.