Palaidotas signataras Aloyzas Sakalas: „tiesos jausmas jį lydėjo visą gyvenimą“

Palaidotas Nepriklausomybės Akto signataras, Socialdemokratų partijos (LSDP) garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas. Vienas garsiausių šalies politikų, eidamas 92-uosius metus, mirė pirmadienį. A. Sakalas amžinojo poilsio atgulė Antakalnio kapinėse, Signatarų kalnelyje.

Kaip politikas – atkaklus, visada padedantis ir ginantis silpnesnį. Kaip žmogus – šiltas, patikimas, draugiškas ir be galo paprastas. Taip Aloyzą Sakalą prisimena kolegos ir draugai.

„Sako, kaip pažinsi žmogų? Yra labai geros išmintys: paimk žmogų į kalnus arba paimk žmogų į žygį, paimk žmogų išbandymuose. Mudviem su Aloyzu teko ir kalnai, ir žygiai, ir išbandymai nuo 1988 metų iki šios akimirkos. Jis yra mano gyvenimo geradarys“, – sako LSDP garbės pirmininkas Vytenis Andriukaitis.

A. Sakalas yra sakęs, kad „tiesos paieška ir jos vertinimas yra bendra gija, siejanti skirtingų istorinių tarpsnių Lietuvą“. Kolegos prisimena, kad būtent tiesos paieška Sakalui buvo svarbiausia.

„Ir tas tiesos tikrumas, tiesos jausmas jį lydėjo visą gyvenimą. Jo nesutraiškė jokie gyvenimo smūgiai. Gi jaunuolis pateko į lagerį. Atrodytų, kad toks jaunas žmogus galėjo tikrai palūžti, bet tik ne A. Sakalas. Jis gi Sakalas. Jis gi tvirtas. Ji gi kaip mūras visą laiką būdavo“, – prisimena LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.

A. Sakalas aktyviai veikė atkuriant nepriklausomybę. Vėliau – kuriant jau laisvą Lietuvą. Kolegos sako, kad jis ne tik vienas iš socialdemokratų partijos įkūrėjų, bet ir šios partijos vertybinis stuburas.

„Tas dėmesys žmogui, iš kurio aš pirmiausiai mokiausi, mokėjimas išklausyti, suprasti. Mokėjimas nepakelti savęs virš kitų“, – apie velionį kalba signataras Justas Paleckis.

Atėjusieji atsisveikinti su signataru prisimena, kad jis buvo gerbiamas ne tik bendraminčių, bet ir politinių oponentų, nes pats stengėsi būti pagarbus kiekvienam šalia esančiam. Būtent tokio kaip A. Sakalas dabar politikoje esą labai trūksta.

„Yra politikoje daug emocijų, kartais pritrūksta politinės kultūros, raštingumo. Ir štai nejučia, šiomis dienomis susimąstai apie A. Sakalą – jeigu jis būtų aktyvioje politikoje, to nebūtų“, – įsitikinęs diplomatas Remigijus Motuzas.

Viename interviu A. Sakalas sakė norintis, kad kiekvieno Lietuvos žmogaus sąmonėje nuolat skambėtų paskutinė Tautinės giesmės eilutė: vardan tos Lietuvos vienybė težydi.

Kad nevadintume patriotais tik tų, kurie pritaria mūsų pozicijai ir nelaikytume priešais tų, kurių nuomonė yra kita. Mes turime išmokti vertinti ir, jeigu reikia, kritikuoti oponentų idėjas ir siūlymus, bet ne jų asmenines savybes. Sakalas norėjo to, ką pats gyvenime liudijo.