Prieš 2 metus
321
Pajūrio kurortuose apsistoję nuo karo Ukrainoje pabėgę žmonės jau netrukus gali atsidurti labai keblioje situacijoje. Prasidėjus vasaros sezonui nemenka dalis pabėgėlių nebegalės glaustis būstuose, kuriuos jų savininkai įprastai nuomoja poilsiautojams. Neringos valdžia neatmeta, kad, nesulaukus pagalbos iš centrinės valdžios, bent 70 pabėgėlių liks be stogo virš galvos.
Ukrainoje tebesitęsia Rusijos pradėtas karas, tai į Lietuvą ir kitas Europos šalis vis dar gena daugybę saugaus prieglobsčio ieškančių žmonių.
Netrukus po to, kai agresorė įsiveržė į Ukrainą, vieni pirmųjų pabėgėlių ėmė kurtis Juodkrantėje. Nemažai nuo karo bėgančių žmonių pasirinko ir Palangą, čia šiuo metu yra apsistoję apie 600 ukrainiečių.
Maloniai pabėgėlius priėmusių kurortų valdžia šiuo metu jau neslepia nerimo dėl karo iš tėvynės išvytų ukrainiečių ateities. Neabejojama, kad prasidėjus šiltajam metų laikui dalis pabėgėlių nebegalės likti ten, kur glaudžiasi dabar, mat laikinai jiems suteikti namai, butai ar kambariai vasarą bus nuomojami poilsiautojams.
„Kaip suprantu, valstybė leido šiems žmonėms būti tris mėnesius ir suteikė viltį, kad po trijų mėnesių jie kur nors išvyks ar važiuos namo. Pirmoji klaida buvo, kad jiems laikiną leidimą gyventi suteikė trims mėnesiams. Tai žmonės visi ir priėmė trims mėnesiams galvodami, kad reikia padėti ir kad jie išvažiuos. Problema baisiai aštri ir bus labai gėda ir miestui, ir mums“, – sako Neringos meras Darius Jasaitis.
Neringoje stogo virš galvos neteks apie 70 ukrainiečių
Politikas sako suprantantis šiltuoju metų laiku pabėgėliams būstų suteikti negalėsiančius neringiškius, mat kurorte mokesčiai yra dideli, tad neringiškiams pajamos iš poilsiautojų yra labai svarbios, o kai kuriems tai yra vienintelis uždarbis, jo turi pakakti išgyventi ir tais mėnesiais, kai poilsiautojų Neringoje nebūna.
„Mokesčiai Neringoje seniai yra aplenkę Vilnių daug kartų, nors Vilniuje 20 eurų pabrango šildymas ir pasidarė katastrofa valstybiniu mastu. Pas mus 200 eurų žmonės už šildymą senų senovėje moka, bet moka iš tų pajamų, kurias gauna iš poilsiautojų. Jeigu jie laikys ukrainiečius… Aš čia bandau pateisinti žmones, kurie juos varys į gatvę, bet taip bus. Kažkas, žinau, dantis sukandę yra pažadėję laikyti, bet kai kurie neturi tokių galimybių“, – aiškino D. Jasaitis.
Politikas įsitikinęs – prisidėti prie šios problemos sprendimo turėtų ir valstybė, leisdama apgyvendinti pabėgėlius valstybei priklausančiose patalpose.
„Baksnojame pirštais į 10 mėnesių tuščius stovinčius pastatus ir vasarą atvažiuojančius paturistauti ministerijų ar kitų įstaigų darbuotojus. Sakome, mielieji, duokite dabar metams. Neprašome patikėjimo ar nuosavybės teise. Duokite raktus, mes supirksime, ko trūksta, ir leiskime, jeigu valstybė nori, neapsimestinai padėti. Žmonės padeda, bet valstybiniai pastatai kol kas užrakinti spyna ir stovi tušti“, – dėstė D. Jasaitis.
Skaičiuojama, kad vasarą būstus teks rasti maždaug 70 karo pabėgėlių, kurie šiuo metu yra įsikūrę Neringoje, tačiau nebegalės gyventi ten, kur yra apsistoję dabar. Kai kuriems šių žmonių išsikraustyti iš laikinai juos priėmusių neringiškių valdų teks jau nuo gegužės 15 d.
Tuo, kad vasarą Neringoje sunku rasti laisvų būstų, kurorto valdžia įsitikina kasmet, kai prireikia rasti gyvenamąjį plotą čia atvykstantiems dirbti gelbėtojams, medikams, kopų sargams ir pan., tad neabejojama, kad pabėgėliams rasti naujus laikinus namus nėra jokių vilčių.
„Čia neįmanoma surasti. Nebent jie mokėtų tą vasaros poilsio rinkos kainą, kuri yra protu nesuvokiama. Tai jie galėtų tada gyventi bet kuriame Lietuvos viešbutyje ir tai bus pigiau. Bet ne tie žmonės atvažiavę ir taip nebus“, – neabejoja Neringos meras.
Įtampa – ir Palangoje, Klaipėdos rajone
D. Jasaičiui antrina ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus – daliai viename populiariausių Lietuvos kurortų dabar apsistojusių ukrainiečių vasarą teks ieškotis kito būsto.
„Kai kurie būstai yra suteikiami iki gegužės mėnesio, kai kurie – iki birželio. Tai yra didelė problema“, – sakė Š. Vaitkus.
Mero teigimu, nemažai atvykusių karo pabėgėlių jau įsilieja į bendruomenę, vaikai pradeda mokytis mokyklose, kai kurie ukrainiečiai jau rado ir darbą, tačiau laikinų būstų netekusiems žmonėms išsinuomoti gyvenamąjį plotą vasarą Palangoje nebus lengva, nes kainos kurorte būna aukštos. Jeigu sprendžiant apgyvendinimo klausimą neįsikiš valdžios institucijos, ukrainiečiams teks kraustytis į kitus miestus ir ten bandyti įsitvirtinti iš naujo.
Palanga jau kalbėjo su poros ministerijų atstovais ir siūlo, kad būtų leista bent dalį Palangoje esančių valstybei priklausančių pastatų skirti pabėgėliams apgyvendinti. Manoma, kad tam galėtų būti naudojama dalis poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“, vaikų sanatorijos „Palangos gintaras“ patalpų.
„Aišku, žmonės turi suprasti, kad turi ieškotis vietos apylinkėse, ir ieškosi Klaipėdos rajone ir Klaipėdoje, bet tai yra 600 žmonių – nemažas kiekis“, – sakė Š. Vaitkus.
Su analogiška problema susidurs ir Klaipėdos rajono savivaldybė, kuriai priklauso vasarą poilsiautojų gausiai lankoma Karklė.
„Yra žmonių, kurie priėmė savo poilsiavietėse, jie taip pat kalba. Aišku, šiek tiek liūdna, nes žmonės turėjo įsivertinti ir suprasti, kad tai ne vienai–dviem savaitėms ar mėnesiui. Šiandien sunku pasakyti, kada jie galės išvažiuoti“, – kalbėjo Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.
Klaipėdos rajone šiuo metu yra apsistoję maždaug 1 tūkst. nuo karo pabėgusių ukrainiečių.
Kaimyninės savivaldybės išgelbėti nepajėgs, todėl tikimasi centrinės valdžios įsitraukimo
Regiono merai jau aptarė situaciją dėl karo pabėgėlių pajūrio kurortuose, tačiau aiškėja, kad vargu, ar Palanga ir Neringa gali tikėtis svarios kaimyninių savivaldybių pagalbos.
„Jau dabar mes kalbame, kad Lietuvos miestuose nėra kur apsigyventi. Klaipėdos meras, girdžiu, tą patį kalba. Mes jau bandėme susisiekti dėl to, kur mums būtų galima juos atvežti, tai jis už galvos susiėmęs ir visi kiti. Ir tai dar nesibaigė, nes mes matome, kad dar vyksta veiksmai ir žmonių atvyksta. Tai ir bus liūdniausia, kad atvyko lyg ir pirmieji, pasirinko Neringą ar panašiai, o dabar nieko nebegaus. Geriausiu atveju – kažkur kaime, kur negaus darbo“, – kalbėjo Neringos meras D. Jasaitis.
Savivaldybės tikisi, kad galbūt dalis karo pabėgėlių galėtų apsistoti Kretingos rajone, čia laikiną prieglobstį jau yra radę daugiau nei 200 pabėgėlių. Šios savivaldybės meras Antanas Kalnius sako, kad dabar aiškėjančią problemą turės spręsti visos regiono savivaldybės kartu.
„Galbūt ne tik Kretinga, gal ir Skuodas, Klaipėdos rajonas ar Šilutė gelbės. Draugiškai turėsime padėti“, – sakė A. Kalnius.
Meras neabejoja, kad vien ant gyventojų pečių ukrainiečių priėmimo ir apgyvendinimo palikti nebus galima, į procesą turės įsitraukti ir savivaldybė.
„Savivaldybė yra numačiusi apie 50 vietų, bet mes jas laikome rezervui, jeigu įvyktų kardinalus pokytis ir prireiktų labai greitai apgyvendinti žmones. Turime Verslo ir technologijų mokyklos bendrabutį. Tai tikrai ne saldainis ir tos patalpos tikrai nėra idealiai įrengtos“, – dėstė Kretingos rajono meras.
Pasak pašnekovo, netoli Palangos ir Klaipėdos esančioje Kretingoje laisvų būstų stygius jaučiamas nuolat ir su iššūkiais ieškant būsto šiame krašte lietuviai susidurdavo ir anksčiau, mat ir nekilnojamojo turto kainos čia yra nemažos, beveik prilygsta Klaipėdai.
Neatmeta, kad savivaldybėms gali būti paskirstytos pabėgėlių kvotos
Klaipėdos rajono meras B. Markauskas sako, kad tokios situacijos buvo galima tikėtis.
„Iš pradžių buvo didžiulis entuziazmas ir buvo pasiūlyta tikrai daug butų. Ir mes patys raginome siūlyti ne per savivaldybę, o per platformą („Stiprūs kartu“ – LRT.lt), bet buvo tam tikras nerimas, kad tas entuziazmas po truputį mažės, o žmonių atvažiuos vis daugiau, o jų tikrai dar daugės ir turėsime problemą“, – teigė B. Markauskas.
Vakarų Lietuvą pasiekus karo pabėgėlių bangai, daugiausia žmonių norėjo apsistoti Klaipėdoje, tačiau pastarąsias porą savaičių auga norinčiųjų įsikurti Klaipėdos rajone skaičius, nes uostamiestyje jau ima stigti gyvenamojo ploto.
Pripažįstama, kad šiltuoju metų laiku didžiausios problemos gresia Palangai ir Neringai, tačiau, anot B. Markausko, Klaipėdos rajonas kaimynams šįkart pagelbėti negalės, nes vietos, kurias gali pasiūlyti ši savivaldybė, yra tinkamos apsistoti tik trumpam – savaitei ar dviem, kol atsiras būstas ilgesniam laikui.
„Dabar iš Palangos priimti į kokius bendruomenės namus ir vėl ieškoti, kur toliau tie žmonės turėtų eiti... Manau, kad dabar reikėtų ieškoti, ir mes ieškome, kur žmonės galėtų ilgiau apsigyventi, nes negalima jų taip siuntinėti. Kad ir labai norėtume, bet tokios pagalbos sunkiai galėtume suteikti, nes matome, kad ir pas mus gana sparčiai daugėja žmonių ir daugės“, – sakė B. Markauskas.
Meras neatmeta, kad ateis laikas, kai savivaldybėms bus paskirstytos kvotos, kiek pabėgėlių jos turės priimti. Tikėtina, kad apgyvendinimą gali tekti organizuoti ir įvairiose įstaigose, tokiose kaip kultūros centrai ar pan.
„Gali ateiti toks momentas, kad Vyriausybė padalins kvotas kiekvienai savivaldybei ir nori nenori turėsime rasti, kur apgyvendinti“, – kalbėjo B. Markauskas.
English (US) ·