„Paduoda tą dozę ir vėl klyksmai, šūkavimai“: Markučių gyventojai įsibaiminę – narkotikai vartojami net vaikams matant

„Aš norėčiau pasivaikščiodama pareiti iš darbo namo, deja, yra nesaugu“, – taip sakė viena Markučių gyventoja. Narkotikų prekyba vidury baltos dienos, jų vartojimas matant žmonėms, išmėtyti švirkštai – tokia yra Markučių rajono kasdienybė. Gyventojai neslepia – gatvėse jaučiasi nesaugiai, o susirūpinimą kelia ir tai, kad narkotikai vartojami matant vaikams.

Pasak LRT.lt kalbintų gyventojų, veiksmas dažniausiai vyksta Pakraščio g. esančioje namų teritorijoje, kur daugiausia gyvena romų tautybės žmonės. Pasak vienos gyventojos, sugriovus taborą 2021 m., čia buvo atkraustytos 4 šeimos, tada, jos teigimu, ir prasidėjo problemos su narkotikų prekyba ir vartojimu rajone.

Markučiuose gyvenančios Aldonos [vardas pakeistas, redakcijai žinomas – red.] teigimu, ten ir yra pagrindinis narkotikų perdavimo taškas. Būna, teigė ji, kad pirkėjai atvažiuoja automobiliais arba juos atveža ir išsiveža taksi.

Policija areštus vykdė, tačiau problema neišnyko

Ji pridūrė, kad narkotikai vartojami šalia namo arba Subačiaus g. bendrabučio priešgaisrinėje laiptinėje. Kita vieta – nuo Vilnelės g. į kalną kylantys laiptai.

Markučių gyventoja Aldona LRT.lt pasakojo, kad po pernai balandį policijos vykdytų areštų problema vėl sugrįžo. Anot jos, vasarą situacija buvo ramesnė, tačiau tik dėl to, kad asmenys narkotikus vartojo patalpoje, kuri yra prie buvusios „Audėjo“ gamyklos.

„Prie „Audėjo“, nuo Drujos g., buvo užkaltos kažkokios durys, tai jie ten pasikabino spyną, rinkosi į tą patalpą“, – sakė ji.

Aldona taip pat pridūrė, kad buvo ne kartą kreiptasi į kriminalinę policiją, kuri galiausiai ėmėsi veiksmų ir minėtą vietą apžiūrėjo. Vis dėlto tai problemos neišsprendė, nes asmenys pasirenka vis kitas vietas, kur vartoja narkotines medžiagas.

Vartojimo vietos – atviros

Savo patirtį papasakoja ir Lina [vardas pakeistas, redakcijai žinomas – red.]. Jos manymu, vartojančių asmenų srautas padidėjo nuo balandžio.

Ji taip pat pasidalijo vienu incidentu, kai Markučiuose esančiame darželyje vyko šventė ir jos metu, grojant muzikai, pasigirdo žmogaus klyksmas. Pasirodo, klyksmas sklido iš minėto daugiabučio priešgaisrinės laiptinės.

„Pasižiūrėjau, kad ant tų laiptų sėdi tokia porelė, kuri dešimtą valandą susileido dozę, ir tam vyriškiui <...> prasideda kažkokios konvulsijos. Nežinau, kokia ten jo ekstazė yra, bet jis rėkia, taip baubia“, – baisėjosi ji.

Policija buvo iškviesta, tačiau, kaip teigė Lina, tą pačią dieną Markučių rajone vėl girdėjosi to paties žmogaus klyksmas. Anot jos, tas žmogus buvo ant laiptų, vedančių kalno link.

„Galvojom, kad nurimo, jau tas dozes susileido. Ne, ateina 16 val., moteriškė, jo draugė, ateina, pasižiūri, paduoda jam dozę ir vėl varo, ir vėl klyksmai, šūkavimai“, – pasakojo ji.

Kaip pasakoja Lina, baisiausia, kad iš karto po dozės susileidimo švirkštai būna išmetami tiesiog ant žemės. Pasitaiko atvejų, kai kabinėjamasi ir prie praeivių.

„Jie kabinėjasi prie žmonių, prieina, kažko klausinėja. Aš nesuprantu, kas jiems ten darosi tuo metu, bet jie kaip pasimetę, kažką pametę būtų, prie tų žmonių trūkinėja tada. <...> Kiek aš esu girdėjusi iš savo kolegių, kurios ten gyvena arba eina iš darbo ir laukia stotelėje, tai būna jie [narkomanai – red.] eina ir seka kažkokius žmones, praeivius. Kur jie juos nuseka – neaišku, bet greičiausiai jie ir „Maximos“ parduotuvėje kažką tvarkosi, t. y. vagia kažką, nes netgi girdėjau, kaip vienas vyriškis ant tos savo moters rėkia, kad „tu nesugebėjai kažko paimti iš parduotuvės“, – pasakojo moteris.

Ji taip pat išreiškė ir baimę, kad panaudoti švirkštai gali atsidurti ir darželio teritorijoje, nes minėta Subačiaus g. bendrabučio laiptinė yra tiesiai prieš darželio langus.

Nusivylimas, pyktis ir išmėtytų švirkštų vaizdas

Markučių kasdienybę matantis Žygimantas [vardas pakeistas, redakcijai žinomas – red.] pasakojo, kad žmogus, kuris beveik visą dieną dirba, nemato narkomanų ir prekybos.

„Dienos metu pasėdėję porą valandų Vilnelės stotelėje arba Zarasų stotelėje, tikrai pamatysite po du ar po tris keistai einančius asmenis, apsvaigusius tikrai ne nuo alkoholio“, – sakė Žygimantas.

Jis taip pat pastebėjo, kad Subačiaus g. esančioje parduotuvėje sutinkama įvairaus tipo asocialių asmenų, kurie galbūt priklausomi tiek nuo alkoholio, tiek nuo narkotikų. Pasak vyriškio, šie asmenys gyvena socialiniuose būstuose arba Markučiuose netoli garsaus žaliojo namo Pakraščio gatvėje.

„Narkomanai susileidžia dozes, iš karto švirkštus palieka arba prie aplinkinių daugiabučių, kaip mano, <...> arba prie žalio namuko, einant taku „Audėjo“ link. Tas takas ten didžiausias švirkštynas“, – pasakojo gyventojas.

Žygimantas taip pat tvirtino, kad jis buvo bent du kartus aptikęs švirkštų aplink sportinę aikštelę, esančią Manufaktūrų gatvėje, tačiau tuos švirkštus kažkas greitai surenka.

„Paupys jau geras rajonas yra, o pas mus Subačiaus gatvėje gali ir mėnesius [švirkštai – red.] gulėti ir visiems nusispjauti į tai“, – nuogąstavo Žygimantas.

Nuo pernai balandžio suimta 16 asmenų

LRT.lt kreipėsi policiją, ar jiems ši situacija yra žinoma. Pareigūnų teigimu, skundai dėl Markučių rajono problemų juos pasiekia, o Pakraščio g. žinoma kaip „karštasis taškas“.

Nuo 2022 m. policija pradėjo arba vykdo 7 ikiteisminius tyrimus, kurie yra susiję su Markučių vietove. Iš viso nuo 2022 m. balandžio buvo suimta arba nustatyta 16 asmenų, kurie įtariami narkotikų platinimu arba disponavimu.

Pareigūnai pridūrė, kad yra pradėti du ikiteisminiai tyrimai, susiję su galimai narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu Pakraščio gatvėje.

„Vilniaus miesto antrojo [komisariato – red.] policijos pareigūnai yra suintensyvinę prevencijos veiksmus minėtoje vietoje, yra rengiami įvairūs prevencijos planai ir vykdomi tiek viešo, tiek neviešo pobūdžio patruliavimai, siekiant užkardyti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, nustatyti padariusius bei linkusius daryti nusikalstamas veikas ar administracinius nusižengimus asmenis. Nuolat bendradarbiaujama su gyventojais“ – rašė policija.

Policijos buvo paklausta, ar narkotikus platina tie patys asmenys. Policijos manymu, faktinės bylų aplinkybės leidžia teigti, kad taip nėra.

Policija taip pat pridūrė, kad įtarimai asmenims reiškiami tik turint konkrečių įrodymų.

„Prielaidos ir pareigūnų ar kitų asmenų „žinojimas“, kad kažkas kažką daro negero, kai nėra jokių konkrečių įrodymų, nėra pagrindas įtarimui įteikti. Pavyzdžiui, jeigu su įkalčiais sulaikomas narkotinių medžiagų platintojas yra pardavėjas, o duomenų apie jo bendrininkus nėra, o pats sulaikytas šių duomenų neteikia (tvirtina, kad veikė vienas ar atsisako duoti parodymus ir pan.), laikoma, kad jokių bendrininkų, organizatorių, „pagrindinių žaidėjų“ nėra“, – teigė policija.

Kriminologas Lankauskas: vietoj „didelio platinimo burbulo“ dabar susidarė „daug mažų burbuliukų“

Teisininkas ir kriminologas Mindaugas Lankauskas Markučių istoriją vertina kaip romų taboro, ilgus dešimtmečius gyvavusio miesto pakraštyje, nugriovimo pasekmę. Pašnekovo teigimu, taboras, nors ir nebuvo vienintelis vartojančiųjų traukos centras, dažniausiai ir sulaukdavo žmonių srauto, o jį sugriovus, vartojantys asmenys patraukė paskui platintojus.

Jis pridūrė, kad nugriovus taborą intraveninių narkotikų rinka neišsiplėtė, ji daugmaž išliko tokia pati, tik užuot egzistavus „dideliam burbului“, dabar susidarė „daug mažų burbuliukų“.

„Tarkime, jeigu yra 10 žmonių, kurie platina, tada tų 10 [platintojų – red.] vienoje vietoje neliko, atsirado po du, po vieną visuose dešimtyje rajonų. Tai kas pasikeitė tada? Rinkos požiūriu turbūt nelabai kas pasikeitė, bet žmonių įsivaizdavimu gali atrodyti, kad padaugėjo, nes tiesiog ir viename rajone kažkas susiduria, ir kitame rajone susiduria, kur anksčiau nesusidurdavo ir nematydavo to vartojimo“, – pasakojo jis.

Kad žmogus vartoja intraveninius narkotikus viešojoje vietoje ir nekreipia dėmesio į aplinkinius, pašnekovas aiškina kaip vartojimą esant abstinencinės būsenos.

„Tai reiškia, kad jiems vienodai, kur vartoti ir kas mato ar nemato, jam tuo momentu nelabai tai rūpi. Jis dažniausiai bus linkęs suvartoti medžiagas kuo greičiau po įsigijimo. Tai jeigu ten yra kažkoks miškelis, rūsys ar požeminė slėptuvė, jis tą padarys. Jeigu nebus tos galimybės, jis gali tą ir stotelėje padaryti. <...> Bet iš esmės bus vartojama netoli vietos, kur įsigyta“, – pasakojo kriminologas.

Pasak M. Lankausko, ir kitose Europos valstybėse romai figūruoja narkotikų platinimo istorijose. Anot pašnekovo, romai yra sunkiai integruojama mažuma ir jie pasižymi prastesniais ekonominiais ir išsilavinimo rodikliais, o tai gali nulemti polinkį griebtis nelegalių būdų užsidirbti.

„Socialinė grupė, ar tai būtų tauta, ar religinė mažuma, ar kažkur gyvenantys žmonės, kuri pasižymi blogesniais gyvenimo rodikliais, t. y. pajamomis, išsilavinimu, savo ekonominiams tikslams siekti renkasi ne visai legalius būdus. <...> Ne visi, tai priklauso ir nuo bendruomenės, nuo paties individo, kas jam atrodys priimtina“, – teigė kriminologas.

Kalbėdamas apie pačius vartojančius asmenis, M. Lankauskas tvirtino, kad tokius narkotikus vartojantys asmenys dažniau griebiasi vagysčių parduotuvėse negu smurto.

Policijos areštai ir patruliavimas, sakė M. Lankauskas, yra trumpalaikis efektyvumas, nes platintojai ir vartojantys asmenys tiesiog randa kitas vietas.

„Nežinau, kaip turėtų veikti policija, kad šita problema būtų visiškai nematoma. Aš nežinau sėkmės pavyzdžių bent jau Vakarų valstybėse ar tose pačiose JAV. Niekas turbūt nepasakytų, kad JAV policija silpna ar kad nemoka dirbti, bet, nepaisant to, jie turi milžinišką vartojimo problemą, kuri net nelygintina su Lietuvos. Manau, kad čia nereikia [sakyti – red.], jog policija kažko nepadaro, kas jiems priklauso, nes ne viskas yra jų jėgoms“, – tvirtino kriminologas.