Nuo Putino kalbos apie „grėsmę Rusijai“, Bučos skerdynių iki NATO piliečių aukų: Rusijos pradėtam karui Ukrainoje – 9 mėnesiai

Prasidėjus karui Ukrainoje buvo svarstoma tikimybė, kad jis baigsis greitai – toks buvo ir agresorės Rusijos planas, tam teoriškai galimybę turėjo ir užpulta Ukraina. Pasibaigus 9 karo mėnesiams, LRT.lt pateikia svarbiausius 9-inis šio konflikto įvykius.

5.40

Tokiu metu Kyjivo laiku vasario 24 dienos ryte Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kreipėsi į gyventojus, pranešdamas apie karo pradžią, nors pati ataka prasidėjo dar naktį, o apie jos galimybę pasaulis spėliojo dar nuo gruodžio. JAV žvalgyba dalijosi kaip niekada daug informacijos apie Rusijos pajėgų lokaciją ir telkimą pasienyje. Tiesa, vartoti karo terminą Rusijoje bus draudžiama, jis vadinamas „specialiąja operacija“.

Savo kalboje V. Putinas kalbėjo apie esą kilusias grėsmes Rusijos saugumui, patikino, kad Rusija neturi plano okupuoti Ukrainą, o Ukrainos gyventojai turi apsisprendimo teisę. Ekspertai atkreipė dėmesį į jo melagingus teiginius, esą Ukrainoje Donbaso regione kenčia rusakalbiai, V. Putinas kalbėjo apie „Kyjivo režimo vykdomą genocidą“ ir kad Rusija sieks Ukrainos „denacifikacijos“.

Apie ataką įspėjusios JAV prezidentas Joe Bidenas dar prieš karą skelbė apie naujas sankcijas Rusijai.

„Manome, kad Rusija žengs dar toliau“, – sakė jis karo išvakarėse, prognoizuodamas „didelę karinę ataką“.

Kyjivo stebuklas

Viena iš Rusijos karo pradžioje taikytų taktikų rėmėsi mestomis itin didelėmis pajėgomis. Vasario mėnesį pagrindinis Rusijos pajėgų tikslas buvo užimti Kyjivą ir pakeisti ten esančią valdžią, Vyriausybę, prezidentą, kariuomenės štabą, iš kur organizuojamas pasipriešinimas Rusijai.

Tačiau čia prasidėjo ir Ukrainos sėkmė: pasitikėdami kaipmat sutelkta sostinės gynyba, Ukrainos politikai, visų pirma prezidentas Volodymyras Zelenskis, filmavosi miesto gatvėse ir dėl to pelnė žiniasklaidos, socialinių tinklų ir gyventojų pagarbą.

„Vyksta kova, man reikia ginklų, o ne pavėžėjimo“, – taip, oficialiai nepatvirtintais duomenimis, JAV pareigūnui yra sakęs V. Zelenskis, kai jam buvo siūloma saugiai trauktis į Vakarus.

Pergalė, virtusi tragedija

Balandžio pradžioje, kai į išlaisvintą Bučą įžengė Ukrainos kariai, pasklido sukrečiančios nuotraukos, bylojančios apie tai, kokius Rusijos kariuomenės žiaurumus teko iškęsti šio miesto gyventojams.

Tai, kas vyko Bučoje, kai ji buvo okupuota, vadinama Bučos skerdynėmis. Iki karo šis miestas buvo vadinamas prestižine gyvenamąja vieta, čia gyveno 36 tūkst. žmonių.

Rusija, pasirodžius nuotraukoms, kuriose užfiksuoti nukankinti žmonės, gatvėse gulintys nužudytų žmonių kūnai, aiškino, kad tai klastotė, kad nuotraukose – negyvėliais apsimetantys aktoriai.

Anot BBC, Kyjivo policija paskelbė, kad Bučoje rasta 1290 civilių kūnų. Šis scenarijus, kai atsitraukus Rusijai, buvo rastos masinės kapavietės, vėliau kartosis eilėje gyvenviečių Ukrainos pietuose ir rytuose.

Dingęs miestas

BBC teigimu, Ukrainos pietuose esantis Mariupolis istorijoje bus žinomas kaip vienas labiausiai suniokotų pasaulio miestų nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Dar iki Rusijos invazijos buvo nuogąstaujama, kad 2014 m. jau atakuotas uostamiestis, dar nespėtas atstatyti, gali būti vėl puolamas, šalia driekėsi fronto linija, todėl čia nebuvo steigiami jokie svarbūs administraciniai objektai. Karo metu Mariupolis buvo žinomas dėl „Azovstal“ gamykloje priešo apsuptyje itin ilgai besipriešinusių Ukrainos karių.

Jau balandžio mėnesį buvo sugriauti 90 proc. Mariupolio pastatų, nors šiandien Mariupolio savivaldybė kartu su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku planuoja jo atstatymą. Tiesa, miestą atstatanti tvirtina ir Rusija.

Rusijos subombarduoto Mariupolio valstybiniam universitetui vadovavęs Mykola Trofymenka LRT.lt sakė niekada neatleisiantis agresorės Rusijos vadovui V. Putinui.

„Vasario 23 dieną buvo mano sūnaus gimtadienis, jam sukako penkeri. O vasario 24-ąją nubudau, nes mus apšaudė ir prasidėjo karas. O paskui mano penkiametis sūnus tris savaites sėdėjo rūsyje. Aš nežinojau, kuo jį pamaitinti, kaip jį išgelbėti, kaip jį apsaugoti nuo viso šito“, – interviu LRT.lt kalbėjo M. Trofymenka.

Armagedono grėsmė

Karo metu Rusija ne kartą sukėlė pasaulį ant kojų dėl branduolinės grėsmės.

„Europa, pabusk – Rusija nori pakartoti Černobylį“, – tokią žinutę kovo 4-osios naktį išplatino V. Zelenskis, vaizdo įraše akivaizdžiai dar nemiegojęs arba neseniai pažadintas. Netrukus su juo susisiekė ir J. Bidenas.

Į Ukrainą įsiveržusios Rusijos pajėgos atakavo šalies pietuose esančią Zaporižios atominę elektrinę, kuri yra didžiausia Europoje. Jėgainėje kilo gaisras, situacija po kelių valandų stabilizavosi, spinduliuotės lygis nekito.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, kad Rusijos pajėgos šaudo į jėgainę „iš visų pusių“.

Karo pradžioje Rusijos pajėgos buvo įžengusios į Černobylio AE teritoriją, pasirodė pranešimai, kad kariai, važinėdami be jokios apsaugos, paskleidė radioaktyvių dulkių debesis ir greičiausiai patys nukentės nuo radiacijos.

Rusijos veiksmai pasėjo baimę dėl branduolinio ginklo panaudojimo, nors nuogąstavimų nė karto nepratvirtino žvalgyba. Tačiau V. Putino žodžiai nedviprasmiški.

„Priminsiu, kad mūsų valstybė turi daugybę naikinimo priemonių. Kai kyla grėsmė teritoriniam vientisumui, tam, kad apsaugotume Rusiją ir jos žmones, mes išnaudosime visas turimas priemones“, – vasarą yra sakęs Rusijos prezidentas.

Grūdų teroras

Nuo karo pradžios nuogąstauta, kad pakils energijos ir žaliavų kainos, o tai gali sukelti maisto krizę neturtingiausiose pasaulio valstybėse. Rusijai kontroliuojant Juodosios jūros kelius, kuriais iki karo Ukraina eksportavo 75 proc. žemės ūkio produkcijos, kilo grėsmė, kad pasaulyje kils badas.

Liepos pradžioje LRT.lt kalbintas „Code4Africa“ tyrėjas Allanas Cheboi iš Kenijos pasakojo, kad Rusija siekia įtakos Afrikoje ir lengvai pelno populiarumą.

„Neseniai Kenijos valdžia gavo įspėjimą iš JAV valstybės departamento, kad atkeliaujančiame krovinyje iš Rusijos yra grūdų, kurie pavogti iš Ukrainos. Žmonės apie tai sakė: „Jei kyla kainos, o kažkas plukdo mums maistą, kodėl jo turime nepriimti? Mes gi negalime mirti badu.“ <...> Ką jūs darytumėte, būdami Afrikos politikų vietose?“, – sakė pašnekovas.

Įsikišus Turkijai ir Jungtinėms Tautoms, tarp Ukrainos ir Rusijos pasiektas svarbus susitarimas. Vadinamoji Juodosios jūros grūdų iniciatyva numato, kad kariniai laivai ir orlaiviai negali artintis prie grūdus gabenančių laivų, jie nuolat tikrinami.

Kontrpuolimas

Sėkmingų Ukrainos kontratakų simboliu tapo Chersono miesto išlaisvinimas. Mieste, kuriame pensijos jau buvo pradėtos mokėti rubliais ir išdavinėti rusiški pasai, Rusijos karių nėra jau antra savaitė. Ukrainos kariuomenė lėtai stumia Rusijos karius link Rytų.

Tačiau Kremlius tvirtino, kad Chersonas vis tiek yra Rusijos dalis.

„Tai yra Rusijos Federacijai pavaldi teritorija. Jokių pokyčių čia nėra ir negali būti“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Reporterių paklaustas, ar Rusija dabar gailisi aneksavusi Chersoną, D. Peskovas atsakė, kad Kremlius to nesigaili.

Mobilizacija

Senkant Rusijos ištekliams, rugsėjo 21 d. prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė „dalinę“ mobilizaciją. Karas atėjo ir į Rusiją – taip tvirtino apžvalgininkai, prognozavę, jog kariauti Ukrainoje verčiami Rusijos piliečiai pasipiktins ir kils masiniai protestai. Išsklaidžius pavienes akcijas, buvo fiksuojami iš Rusijos bėgančių vyrų srautai.

Dalis valstybių, taip pat ir Lietuva, sugriežtino patekimą iš Rusijos arba sustabdė vizų išdavimą Rusijos piliečiams, išskyrus humanitarines priežastis.

Rusijos Vyriausybė skelbia, kad buvo mobilizuoti 50 tūkst. vyrų, tačiau analitikai pastebi, kad rezultatai dėl prasto karių pasirengimo nerodo Rusijos sėkmės. Kremliaus teigimu, apie antrą mobilizacijos bangą nesvarstoma.

Pirmosios aukos NATO šalyse

Rusijai itin smarkiai atakuojant Ukrainą raketomis, vienu aštriausių karo Ukrainoje momentų tapo lapkričio 15 d., kai karas pareikalavo pirmųjų civilių ne ukrainiečių aukų.

Netoli sienos su Ukraina esančiame Lenkijos Pševoduvo kaime nukrito dvi raketos, žuvo du žmonės. Iš pradžių buvo klaidingai pranešta, esą tai Rusijos paleista raketa, iš nuolaužų sprendžiama, kad tai greičiausiai yra sovietinio zenitinių komplekso S-300 raketa ir ją paleido Ukrainos pajėgos.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teigė, kad Aljansas neturi duomenų, kad tai buvo tyčinė ataka, taip pat nėra duomenų, kad Rusija rengtųsi pulti NATO.

„Mūsų preliminari analizė rodo, kad incidentą tikriausiai sukėlė Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketa, kuri buvo paleista siekiant apginti Ukrainos teritoriją prieš Rusijos masines raketų atakas“, – tikino J. Stoltenbergas.

Jis pridūrė, kad nepaisant turimų duomenų, dėl įvykio Kyjivas nėra kaltas, o kaltę turėtų prisiimti Rusija, kuri tęsia neteisėtą karą prieš Ukrainą. NATO narės išreiškė užuojautą dviejų mirusiųjų Lenkijoje šeimoms ir patvirtino, kad ir toliau rems Ukrainos pastangas apginti savo šalį nuo neteisėto karo.