Nukritę balkonai, skylančios ir net griūvančios sienos, bet ekspertas įsitikinęs – sovietiniai daugiabučiai gali stovėti ir 100 metų

Nukritęs balkonas, skylančios ir net griūvančios sienos – tai tik keletas problemų, su kuriomis pastaraisiais metais teko susidurti sostinėje stūksančių daugiabučių gyventojams. Ne kartą kalbėta, kad sovietiniais laikais statytų daugiabučių galiojimo laikas eina į pabaigą, tačiau ekspertas pabrėžia – tinkamai prižiūrimi gali tarnauti ir 100 metų.

Sausį Vilniuje esančioje Paupio gatvėje nuvirto gyvenamojo namo siena, evakuoti gyventojai. Atliekamas tyrimas, bus nustatyta, kas lėmė sienos griūtį.

Šis įvykis ne vienam priminė anksčiau sostinės daugiabučius ištikusias bėdas. 2020-ųjų vasarą Lazdynuose iš 15-ojo aukšto nukrito balkonas. Nepraėjus nė metams, 2021-ųjų kovą, teko evakuoti Gabijos gatvėje esančio daugiabučio gyventojus – skilus namo sienoms ir atšokus grindų plytelėms nerimauta dėl pastato būklės.

Vilniaus miesto savivaldybė portalui LRT.lt teigė, kad šių namų problemos išspręstos ir gyventojai daugiau skundų neturėjo. Vis dėlto savivaldybės atstovai nurodė, kad nuo 2020-ųjų gauta apie 3,5 tūkst. gyventojų skundų, susijusių su daugiabučių namų priežiūra.

Nors ne visi skundai susiję su sovietinio projektavimo daugiabučiais, būtent jie vis dažniau tampa diskusijų objektu. Atėjus žiemai dažniausiai kalbama apie šildymo sąnaudas ir tai, kad jas geriausiai sumažinti galėtų renovacija. Tačiau portalo LRT.lt kalbinti ekspertai teigė, jog reikia mąstyti ne tik apie finansus ir estetiką, bet ir apie gyventojų saugumą.

Gyventojų iškraustyti nereikia

Nors per dvejus metus savivaldybė sulaukė 3,5 tūkst. skundų dėl daugiabučių namų priežiūros, šiuo metu Vilniaus mieste, anot savivaldybės atstovų, nėra nė vieno daugiabučio, iš kurio dėl techninės būklės reikėtų iškeldinti gyventojus.

Taip pat, pasak savivaldybės atstovų, Vilniuje nėra daugiabučių namų, kurių laikančiosios konstrukcijos būtų avarinės būklės ir galėtų sukelti pastato griūtį, o jei būtų, tokiais pastatais nebūtų galima naudotis.

„Jei gyventojams kyla įtarimas, kad jų daugiabučiu pastatu naudotis nėra saugu, jie gali apie tai pranešti savivaldybei. Tokiu atveju būtų atliekamas pastato techninės priežiūros patikrinimas“, – rašoma portalui LRT.lt atsiųstame savivaldybės atstovų komentare.

Taip pat dėstoma, kad paaiškėjus, jog statinio būklė kelia pavojų jame esančių žmonių sveikatai, savivaldybė turi teisę reikalauti, kad pastato valdytojas imtųsi atitinkamų priemonių, o jei būtina – organizuotų gyventojų evakuaciją.

Tiesa, savivaldybė patvirtino, kad yra daugiabučių, kurių atskiros konstrukcijos, pavyzdžiui, balkonų ar stogų laikančiosios konstrukcijos – avarinės būklės.

„Tokių pastatų yra Senamiesčio, Naujamiesčio, Žvėryno, Šnipiškių, Naujininkų ir Rasų seniūnijose. Šiais pastatais naudotis leidžiama, tačiau užtikrinant, kad pastato konstrukcijos nekelia pavojaus namo gyventojų ir praeivių sveikatai bei turtui“, – dėstoma savivaldybės komentare.

Kaip teigė savivaldybės atstovai, 75 proc. iš 3,5 tūkst. per dvejus metus gautų gyventojų skundų, susijusių su daugiabučių namų priežiūra, pateikti dėl nevykdomų arba netinkamai vykdomų įvairių namo konstrukcijų ir inžinerinių tinklų remonto. Dar 10 proc. skundų buvo ne dėl gyvenamosios paskirties pastatų techninės būklės.

Po maždaug 5 proc. kreipimųsi – dėl naudojimo ne pagal paskirtį ir Nekilnojamojo turto mokesčio tarifų. Likusius 5 proc. sudaro įvairūs atvejai, tarp kurių ir skundai dėl daugiabučių namų techninės būklės.

„Taigi nusiskundimų dėl daugiabučių pastatų techninės būklės savivaldybė sulaukia itin retai“, – teigiama savivaldybės komentare.

Daugiausia problemų – dėl neteisėtų remontų

Seni, nesaugūs, negražūs, pasibaigusio galiojimo laiko – tokie epitetai neretai parenkami sovietiniu laikotarpiu ar 1990-ųjų pradžioje statytiems daugiabučiams. Vis dėlto „Vilnius TECH“ Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros doc. dr. Arnoldas Šneideris sutikti neskuba.

Kaip portalui LRT.lt kalbėjo A. Šneideris, tinkamai prižiūrimas daugiabutis gali tarnauti ir šimtmetį. Tiesa, neretai koją tam pakiša ir patys gyventojai, imdamiesi su niekuo nesuderintų ir netaisyklingai atliekamų remonto darbų.

„Pastatas galiojimo laiko neturi, jei gerai prižiūrimas. Medžiagos, naudotos statybai – gelžbetonis, mūras, metalas – tarnauja ir 50, ir 100, ir daugiau metų. Viskas susiveda į tai, kaip pastatas prižiūrimas. Šiuo metu yra daug blogesnės būklės naujesnių pastatų, palyginti su senesnės statybos“, – komentavo „Vilnius TECH“ docentas.

Jis teigė: kalbant apie daugiabučius namus, galima išskirti du jų bruožus. Pirmiausia – pastato konstrukcijas. Dabar, pasak A. Šneiderio, projektuojant pastatus privaloma numatyti, kad tarnautų ne mažiau nei 50 metų. Anksčiau tai nebuvo griežtai apibrėžta, tačiau net ir neapibrėžus to, daugiabučiai namai statyti galvojant apie ilgaamžiškumą.

„Kitas dalykas vidaus įranga – vamzdynai, ventiliaciniai kanalai ir t. t., tai senuose daugiabučiuose iš tikro kelia problemų, nes susidėvi“, – sakė docentas.

Tiesa, A. Šneideris pastebėjo, kad didžiausia kliūtimi seniems daugiabučiams tampa vadinamasis moralinis nusidėvėjimas. Anot „Vilnius TECH“ docento, šiais laikais rinkdamiesi būstą žmonės nori kitokių erdvių, kitokių galimybių nei suteikia prieš tris ar daugiau dešimtmečių statyti daugiabučiai.

Pastatas galiojimo laiko neturi, jei gerai prižiūrimas. Medžiagos, kurios naudotos jų statybai – gelžbetonis, mūras, metalas – tarnauja ir 50, ir 100, ir daugiau metų.

A. Šneideris

„O [ką nors keisti] galimybės ribotos. Ypač kalbant apie stambiaplokščius namus, kur visos konstrukcijos laikančios. Tai nieko nepertvarkysi – nei erdvių praplėsi, nei sienų išgriausi. O kai ką nors tokio gyventojai pabando padaryti, iškart skamba spaudoje, kad namas griūva“, – aiškino A. Šneideris.

Būtent neatsakinga gyventojų veikla renovuojant senesniuose daugiabučiuose esančius butus, anot docento, neretai tampa visą namą ištinkančių problemų priežastimi.

„Jei gyventojai neišgriaus, ko nereikia, problemų nekils. <...> Didžioji dalis problemų dėl neleistinų veiksmų, po kurių kartais ir priežiūra jau nebeišgelbės. <...> Pagal įstatymą numatyta, kad gyventojas, pertvarkydamas butą, keisdamas pertvaras ar įrengdamas durų angas, turi tai derinti su savivaldybės architektu, po remonto per tris mėnesius Registrų centre reikia registruoti pakeitimus.

Kiek esame susidūrę, dauguma butų kaip nors perdirbti, bet niekada nėra jokių dokumentų. Žmogus daro remontą ir galvoja, na, pasidariau duris, na kam trukdau. Bet tas įsikišimas į konstrukciją kartais kelia rimtų problemų“, – aiškino A. Šneideris.

Kaip kalbėjo docentas, dėl to, kad kiekvienas butas daugiabučiame name turi atskirą savininką, kyla problemų vykdant butų apžiūras. Kitaip tariant, neteisėtą remontą atlikęs žmogus gali į butą neįleisti tikrintojų ir nepavyks nieko dėl to padaryti.

„Jei yra kokių problemų, tikrintojas turėtų patekti į butus, apžiūrėti pagrindinius dalykus. Bet daugiabučiams tai yra problema. Pavyzdžiui, apžiūrinėjome Lazdynų šešiolikos aukštų daugiabučius. Įsivaizduokite, ten yra 70 butų, į kuriuos turi įeiti ir apžiūrėti pagrindinius dalykus. Bet iš kitos pusės, įėjus vieną kartą ir aprašius pastabas, namo prižiūrėtojas ar bendrija žino, kaip elgtis toliau“, – komentavo docentas.

A. Šneideris taip pat akcentavo namų renovaciją – ji, pasak docento, būtina, tačiau atliekant reikia orientuotis ne tik estetinę ar šildymo išlaidų pusę, bet ir skirti dėmesį ir šildymo tinklams, vandentiekiui ir vedinimo įrangai.

„Anksčiau pasidariusiems renovacijas kilo problemų dėl neužtikrintos ventiliacijos. Girdėjome ne kartą, kai žmonės sakė: štai, susidėjome naujus langus ir namuose pradėjo rinktis drėgmė, pelėsis. Bet tai ne lango, o pastato, kuriame neužtenka vedinimo, problema, nes senuose daugiabučiuose yra tik du vedinimo kanalai – virtuvėje ir vonios kambaryje“, – kalbėjo docentas.

Reikėtų renovuoti kelis šimtus daugiabučių kasmet

Tačiau Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros organizacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius kalbėdamas su portalu LRT.lt teigė, kad būsto fondas Lietuvos miestuose yra senėjantis, o atsinaujina gana lėtai.

Pavyzdžiui, Vilniuje yra daugiau nei 4 tūkst. daugiabučių pastatų, tad norint, kad per 10 metų būsto fondas būtų sutvarkytas, reikėtų renovuoti po kelis šimtus namų kasmet. Anot M. Statulevičiaus, nors tokie renovacijos tempai ir yra siekiamybė, vis dėlto tai įgyvendinti nėra labai realu.

„Tai svarbu, nes nemažai daliai pastatų, statytai sovietmečiu, artėja 60 ar 70 metų laikotarpis. Iš užsienio šalių, tarkime Suomijos, žinome, kad nustatomas tam tikras pastatų gyvavimo ciklas – pastatas, inžinerinės sistemos, energetiniai sprendimai, šildymo sistemos, stogo dangos ir pan. tarnauja tam tikrą laikotarpį – apie 50 ar 60 metų.

Paskui reikia priimti sprendimus. Galbūt tą pastatą reikia demontuoti, kitaip sakant, griauti ir perstatyti iš naujo visą arba jo dalis, o bendruomenė, kuri gyvena tame name, apie tai informuojama. Lietuvoje, aišku, sunku apie tai kalbėti, nes Konstitucija gina nuosavybę ir apie pastatų griovimą žmonės net iš toli kalbėti nenori“, – dėstė M. Statulevičius.

Anot jo, kol renovacija, be to, ne visada tikslinė, juda tokiais lėtais tempais, politikai turėtų priimti sprendimus, kaip valdyti Lietuvos būsto fondą. Priešingu atveju, pasak M. Statulevičiaus, tokios nelaimės, kaip nukritęs balkonas ar griūvančios sienos, gali kartotis. O norint užbėgti nelaimėms už akių, būtini pastatų auditai.

„Kiekvienas namas turėtų laikytis saugumo klausimų, turėti administratorių, detaliai visą namą pereinantį, įvertinantį, įvertinantį kritinius taškus – balkonus, stogą, rūsį, inžinerines sistemas, šildymo sistemas – ir tik tada priimti sprendimą.

Visi namai kaupia lėšas, turi privalomuosius fondus ir planus, kaip tas lėšas naudoti, kad jos ne sąskaitoje gulėtų, o palaikytų pastato kokybę. Tai susiję ne tik su žmonių saugumu, komfortu, bet ir su jų turto verte. Nes jei kažkada norėsi parduoti tokį turtą, jis bus mažiau vertingas, jei bus labai nugyventas“, – komentavo LNTPA prezidentas.

Pastatas, inžinerinės sistemos, energetiniai sprendimai, šildymo sistemos, stogo dangos ir pan. tarnauja tam tikrą laikotarpį – apie 50 ar 60 metų

M. Statulevičius

Kaip kalbėjo M. Statulevičius, daugiabučiuose namuose esančių butų savininkai turėtų būti suinteresuoti, kad būtų prižiūrimi ne tik jiems priklausantys objektai, bet ir bendros namo dalys – stogas, sienos, pamatai ir pan.

„Jos būtinos, kad kiekvieno buto gyventojai jaustųsi komfortiškai, nes gali atsirasti įtrūkimai ir panašiai. Reikia labai kruopščiai tai sužiūrėti. Naujiems namams tai mažiau aktualu, bet senesnių namų gyventojai turi iš pastatų prižiūrėtojų reikalauti, kad pagal taisykles, kaip priklauso, peržiūrėtų ne mažiau kaip du kartus per metus, o gal ir dažniau“, – tvirtino LNTPA prezidentas M. Statulevičius.