Ruginienė pateikė Šakalienės atstatydinimą
Ruginienė pateikė Šakalienės atstatydinimą
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis teigia, kad premjerė Inga Ruginien...

26

Eglė Samoškaitė, LRT.lt Eglė Samoškaitė, LRT.lt 2025.10.22 09:44

Inga Ruginienė Inga Ruginienė | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

00:00 | 00:00

00:00

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis teigia, kad premjerė Inga Ruginienė pasakė praradusi pasitikėjimą krašto apsaugos ministre Dovile Šakaliene. Tai reiškia, kad ministrė neteks pareigų. 

„Kalbant apie krašto apsaugos ministrę iš premjerės mes sulaukėme nuomonės, kad pasitikėjimas yra prarastas, o kadangi nėra pasitikėjimo su ministre, bendras darbas nėra įmanomas“, – teigė D. Matulionis.

Tačiau, pasak D. Matulionio, labai svarbu greitai pateikti naują ministrą, kadangi Vyriausybė pritarė kitų metų biudžeto projektui, bet dabar jis yra svarstomas Seime. Patarėjas išreiškė viltį, kad po diskusijų Seime irgi liks tas pats finansavimas gynybai, tai yra, bus skiriama 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. D. Matulionis išsakė ir dėkingumą Vyriausybei dėl numatyto finansavimo gynybai.

„Šiandien įgarsinau, kad teikiu krašto apsaugos ministrės atstatydinimą prezidentui“, – po susitikimo su prezidentu sakė premjerė I. Ruginienė.

Pasak premjerės, su prezidentu buvo aptartos kelios kandidatūros, bet ji tiksliai neatsakė į klausimą, ar kandidatas gali būti vienas iš viceministrų. Pavyzdžiui, viceministras Karolis Aleksa neseniai įstojo į Lietuvos socialdemokratų partiją.

Tačiau I. Ruginienė pripažįsta, kad krašto apsaugos ministrą reikės paskirti greitai ir tai veikiausiai bus padaryta greičiau nei bus surastas kultūros ministras. Laikinai krašto apsaugos ministrą pavaduos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Paprašyta aiškiai įvardinti priežastis, kodėl krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė prarado pasitikėjimą, I. Ruginienės jas išvardijo.

„Pirma, tai yra melas. Visada sakiau, kad atvirumas atidarys bet kokias duris. Aš vertinu, niekada nebaudžiu už klaidas, nes visi mes esame žmonės ir darome klaidas. Bet negaliu susitaikyti su tuo, kad yra meluojama. Tai čia pirmas dalykas. Antras dalykas, man labai svarbu, kaip darbuotojai jaučiasi komandoje. Esu iš tokios srities atėjusi, girdžiu jų balsą. Trečias dalykas susideda iš įvairių smulkmenų. Tie įvykiai, kurie pastarąsias savaites vyko, buvo tik paskutinis akcentas. Bet tam tikri dalykai brendo seniau. Matyt, atėjo šis sprendimas greičiau, bet gali būti, kad jis buvo neišvengiamas“, – aiškino I. Ruginienė.

„Ir visiškas nenoras bendradarbiauti. Man atrodo, kai premjeras užduoda kausimus, pradedant nuo įsigijimų ir pinigų išleidimo iki kitų dalykų, ministerija turi atsakyti į tuos klausimus. Ir jeigu ministerija neatsako, nebendradarbiauja, tai aš neįsivaizduoju, kaip galima toliau dirbti komandoje“, – aiškino ministrė pirmininkė.

Atkreipus dėmesį, jog, remiantis koalicijos partneriu Remigijumi Žemaitaičiu, gynybai išties buvo planuojamas mažesnis finansavimas spalio 1 dieną nei kad paskelbta spalio 15 dieną, premjerė pasakojo, jog biudžeto formavimas vyksta iki paskutinės nakties ir tai normalus procesas.

„Man labai keista, kad interpretuojame juodraštinius variantus. Vienas protingas žmogus pasakė man tokią metaforą: nesvarbu, kada tu sriubą padruskini, svarbu galutinis rezultatas. Biudžetas galutiniu rezultatu išėjo toks, koks išėjo ir tai svarbiausia“, – sakė I. Ruginienė.

Pastebėjus, kad pati prieš gerą mėnesį teikė D. Šakalienės kandidatūrą pakartotinai į ministrus, kai buvo performuota Vyriausybė, premjerė sutiko, jog padėtis komplikuota, bet teigė, jog tam tikrų faktų tik tapusi premjere nežinojo. „Supraskite vieną dalyką, aš pati patirties ir tam tikrų faktų tikrai nežinojau. Ir čia ir yra tas momentas, kuomet tu tampi premjeru, tu daugiau sužinai, daugiau įvairių faktų ir žinių ateina, tam tikrų elementų, kurių nematei, nes dirbai savo srityje. Iš viešos erdvės atrodo vienaip, viduje yra kitaip“, – sako premjerė.

Premjerė jau anksčiau buvo pareiškusi, kad jos pasitikėjimas krašto apsaugos ministre yra stipriai susvyravęs, o pati D. Šakalienė pripažino, jog neturint pasitikėjimo Vyriausybėje dirbti sunku, bet prezidentas Gitanas Nausėda paprašė D. Šakalienės kol kas neteikti atsistatydinimo pareiškimo premjerei, kol jis pats nepakalbėjo su I. Ruginiene.

Prieš tai Seime D. Šakalienė sakė, kad nemato galimybių dirbti Vyriausybėje, jeigu neturi premjerės pasitikėjimo. Ji sakė jau turinti parašiusi atsistatydinimo prašymą, bet pažadėjo jo neteikti nepakalbėjusi su prezidentu. Pasak I. Ruginienės, iki šiol ji nematė D. Šakalienės prašymo atleisti iš pareigų, nes jai toks pateiktas nebuvo.

Kaip žinoma, nesutarimų tarp krašto apsaugos ministrės D. Šakalienės ir premjerės I. Ruginienės kilo, kai Krašto apsaugos ministerijoje spalio 14 dieną buvo surengtas neoficialus susitikimas nuomonės formuotojams, kuriems pateikta informacija, jog gynybos finansavimas 2026 metams tesieks 4,87 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.

Tą pačią dieną socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodė apžvalgininko M. Laurinavičiaus įrašas, kuriame jis teigia, kad „kremlinė valdžia suplanavo Lietuvos gynybos sabotažą“, nes esą 2026 metų biudžete nėra numatyta gynybai skirti 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, o per trejus metus Lietuvos kariuomenė esą negaus žadėtų 2 mlrd. eurų.

Socialiniame tinkle „Lietuvos gynybos blogerio“ paskyrą valdantis Aleksandras Matonis irgi nurodė, jog „socialdemokratų kontroliuojama Finansų ministerija stumia kitų metų biudžeto projektą, numatantį 2026 metų gynybos finansavimo mažinimą puse milijardo eurų, drauge siūlant, kad iki 2029 metų gynybos finansavimas sumažėtų beveik 2 milijardais eurų“.

Spalio 15 dieną premjerė I. Ruginienė paskelbė, kad gynybai kitąmet bus skiriama 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto ir tai sudarys 4,790 mlrd. eurų. Tiesa, į tai patenka 700 mln. eurų dydžio Valstybės gynimo fondas, iš kurio 25 mln. eurų turi būti skiriami civilinei saugai ir dar dalis teks kariniam mobilumui, bet kiek tai bus tiksliai, šiuo metu neaišku. Tai sukėlė svarstymus, ar tik Lietuva nesukčiauja skirdama pinigus ne tik „kietajai“ gynybai, bet ir dvigubos paskirties projektams.

I. Ruginienė krašto apsaugos ministrės D. Šakalienės elgesį pavadino sabotažu, paskui nesusipratimu. Iš esmės ji ir kiti socialdemokratų lyderiai mano, kad krašto apsaugos ministrė nutarė, pasinaudodama nuomonės formuotojais, paspausti Vyriausybę, kad gynybai būtų skiriamas didesnis finansavimas. Pati D. Šakalienė teigė nežinojusi apie Krašto apsaugos ministerijoje surengtą susitikimą, bet sakė, jog geras ministras turi ginti gynybos biudžetą.

Premjerė I. Ruginienė ir partijos lyderis M. Sinkevičius nepatikėjo krašto apsaugos ministrės pasiteisinimais. Ministrė pirmininkė pirmadienį po susitikimų su kariuomenės vadu, generolu Raimundu Vaikšnoru ir pačia D. Šakaliene pareiškė, jog pasitikėjimas ministre yra stipriai sušlubavęs, ji nusprendė perduoti gynybos pramonės klausimų kuravimą iš Krašto apsaugos ministerijos Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei Finansų ministerijai.

JŪSŲ REAKCIJA?

Comments

https://lietuvoskrastas.lt/assets/images/user-avatar-s.jpg

0 comment

Write the first comment for this!