Lietuviškos ginkluotės gamintojai prašo valstybės užsakymų, tačiau valdžia renkasi Vakarus

24

Marius Jokūbaitis, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt 2025.10.20 18:41

Dronas. Asociatyvi nuotr. | E. Genio / LRT nuotr.

00:00 | 00:00

00:00

Lietuviškų ginklų ir amunicijos gamintojai beldžiasi į valdžios duris ir prašo daugiau užsakymų, tačiau valstybė labiau žvalgosi į Vakarų kompanijas. 

Verslininkai prašo naikinti biurokratines kliūtis

Lietuviškos ginkluotės gamintojai vėl mina valdžios slenksčius. Jie prašo Vyriausybės įsipareigoti pirkti tam tikrą dalį šalyje pagamintos ginkluotės. Valdininkai sako, kad lietuviški ginklai perkami Ukrainai ir ten išbandomi, tačiau labiau bandoma susitarti su Vakarų kompanijomis, kad gamyklas statytų čia. Verslininkai prašo bent jau panaikinti biurokratines kliūtis.

Gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos narys Robertas Juodka praėjusią savaitę Seimo Ekonomikos komitete kalbėjo, kad Lietuvos dronų gamintojai nori kovinius dronus parduoti Didžiosios Britanijos kariuomenei, jie būtų naudojami su iš Lenkijos įsigytais sprogmenimis, tačiau pagal Lietuvos įstatymus tai yra draudžiama, nes sprogmuo gamintas ne drono gamintojo.

„Parduoti naudoti Britanijos kariuomenei yra draudžiama, nes tai yra labai pavojinga. Tai yra žiauriai pavojinga, tai yra „teroristų finansavimas“ ir „teroristų ginklavimas“. Italai, estai, bet kas kitas gali, mes negalim. Kodėl?“ – klausė R. Juodka.

Pramonės lobistas, buvęs Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis piktinosi, kad neperkama iš savų.

„Jeigu tai yra nacionaliniam saugumui svarbūs pirkimai, galima pirkti iš vietinių gamintojų. Ir gana retai tą procedūrą taikome. Pats bendradarbiavimas tarp krašto apsaugos sistemos ir pramonės yra fragmentiškas. Tarsi padaroma kokia nors programa, išvystomas koks nors produktas, netgi girdim labai pozityvų atsiliepimą apie to produkto padarymą, jį jau perka ir ukrainiečiai savo poreikiams. Bet mes to savo produkto net dešimties bandomųjų vienetų pratyboms krašto apsaugos sistemai nenusiperkam. Tai nėra tokio uždaro ciklo“, – aiškina V. Jurgutis.

Buvęs krašto apsaugos ministras, Seimo Ekonomikos komiteto narys Arvydas Anušauskas pripažįsta – valstybė pernelyg mažai perka lietuviškos ginkluotės.

„Kai kurias įmones aplankius, kur valstybė skyrė inovacijoms lėšų, matyti, kad produktai sukurti, bet mūsų KAM pirkimai neinicijuojami, matant dideles ateinančias ir skolintas lėšas, kurios bus skiriamos, kad ir Lietuvos gynybos pramonei gera dalis atitektų, ir vystymosi ir mūsų gynybiniams pajėgumams stiprinti“, – sako A. Anušauskas.

V. Jurgučio nuomone, valstybė galėtų pirkti bent 10 proc. Lietuvoje pagamintos ginkluotės.

„Jeigu mes turėtume siekiamybę, kad 5–10 proc. gynybos įsigijimų būtų iš Lietuvos gamintojų, galbūt šiandien tas skaičius atrodo didelis, bet mes ir nesiūlome, kad tie įsipareigojimai būtų tokie su atsakomybe ir kad ką nors reikia nubausti, jeigu būtų neįgyvendinti. Bet tai būtų proga susiskaičiuoti objektyvius skaičius, kiek turime dabar, ir turėti tam tikrą tikslą siekti per pirkimus“, – teigia V. Jurgutis.

Siekia privilioti užsienio gamintojus

Lietuviškų šovinių gamintojas ir eksportuotojas Valdas Žala įsitikinęs, kad valstybės pirkėjai galėtų rodyti daugiau dėmesio vietos produkcijai.

„Išteklių agentūra vykdo šaudmenų pirkimą 5 mln. šovinių. Reikalavimuose nėra jokio reikalavimo ar net noro, kad tai būtų Lietuvos gamintojas. Mums, kaip gamintojui, tai būtų labai didelė paspirtis, nes esame nedidelė įmonė, dirba 15 žmonių. Tokiuose pirkimuose tikrai galėtume dalyvauti ir dalyvaujame. Tokius produktus tikrai galėtume gaminti“, – tikina V. Žala.

Valdžios atstovai apie įsipareigojimus nekalba, tačiau sako, kad lietuviškos ginkluotės perkama vis daugiau ir ji dažnai siunčiama išbandyti į Ukrainą, į fronto linijas. Dalį amunicijos perka ir Lietuvos kariuomenė, Seime teigė KAM kancleris Dainius Ivoškis. Tačiau ir to nepakanka.

„Tam, kad skatintume gynybos pramonę čia, Lietuvoje, mes vykdome būtent tuos pirkimus iš Lietuvos gamintojų, kur įsigyta produkcija būna perduota Ukrainai, mūšio lauke ji būna ir testuojama, išryškėja tam tikri trūkumai, privalumai, galimybės tobulinti tą produkciją“, – aiškina D. Ivoškis.

Jis neslėpė, kad didesni lūkesčiai siejami su pasaulyje garsiais vardais, iš kurių perkama ginkluotė. Siekiama juos privilioti perkelti gamybą čia. O tokių pavyzdžių Lietuvoje jau yra.

„Sudarant įvairias sutartis dėl įsigijimo, nepriklausomai nuo to, kas tai būtų, ar pėstininkų kovos mašinos, ar pan., mes siekiame, kad tam tikra gamyba būtų perkelta ir į Lietuvą [...]. Tai išlieka įvairių derybų dalimi. Tikimės, kad ateity tos derybos duos rezultatų, kurie virs tam tikromis įmonėmis“, – pažymi D. Ivoškis.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Povilas Petrauskas mini 12 investicinių projektų kartu su Vakarų kompanijomis.

„Šiuo metu turime arba planuojame 12 naujų investicinių projektų, kurių bendra vertė yra 1,357 mlrd. Pagrindinės kryptys yra dronai, cheminiai elementai, sprogmenys, amunicija. Pagrindiniai investuotojai yra Ukrainos, Vokietijos, Prancūzijos, Kanados įmonės“, – teigia P. Petrauskas.

Lietuvoje veikia per du šimtus įmonių, susijusių su karinės pramonės gamyba. 23 iš jų eksportuoja visą pagamintą produkciją.

Plačiau – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.