Ruginienė: pareigas paliekanti ministrė sąmoningai diskredituoja gynybos biudžetą

7

AS AL Augustas Stankevičius, BNS, Augustė Lyberytė, ELTA 2025.10.22 15:22

Dovilė Šakalienė ir Raimundas Vaikšnoras | V. Raupelio / LRT nuotr.

00:00 | 00:00

00:00

Premjerė Inga Ruginienė sako, kad pareigas paliekančios krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės sprendimas viešinti negalutinius gynybos biudžeto skaičius tik pagrindžia sprendimą ją atleisti iš pareigų.

„Nežinau, kaip pavadinti tą veiksmą, kai tu sąmoningai nori diskredituoti gynybos finansavimą. Tai yra nepateisinama ir tai tik įrodo, kad galbūt šiandien ryte priimtas sprendimas buvo teisingas“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė pirmininkė.

Kiek anksčiau trečiadienį susitikusi su prezidentu premjerė pareiškė nebepasitikinti gynybos ministre ir atleidžianti ją iš pareigų.

Pastaruoju metu daugiausia klausimų sulaukė praėjusią savaitę Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) surengtas susitikimas su apžvalgininkais ir nuomonės formuotojais, kurie po jo viešai paskelbė turintys duomenų, jog Vyriausybė neketina laikytis įsipareigojimo kitais metais gynybai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Paviešinus kitų metų valstybės biudžeto projektą paaiškėjo, kad krašto apsaugai ruošiamasi skirti 5,38 proc. BVP.

Pati Dovilė Šakalienė tikina, kitų metų gynybos biudžetas negali būti mažesnis kaip 5,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Jos teigimu, pirminiame projekte lėšos krašto apsaugai nesiekė 4 proc. BVP, o spalio 1 dieną Vyriausybės pasitarime buvo pristatytas projektas, kuriame numatyta 4,87 proc. BVP.

D. Šakalienės duomenimis, gynybos biudžetas iki 5,38 proc. BVP skubiai padidintas tik spalio 14 dieną.

„Operuoti skaičiais, kurie yra pateikti liepos ar birželio mėnesiais ar anksčiau, kai yra pirmi biudžeto planavimo etapai, yra net nesąžininga. Antra, reikia šiek tiek įsigilinti, kaip biudžetas yra formuojamas. (...) Tai pirmiausiai, kuomet skirstai biudžetą ir dėlioji, visiems sektoriams išdėlioji tą bazę, kuri neišvengiamai turi būti, tada tau lieka tas prieaugis, kuris prognozuojamas dėl ekonomikos augimo“, – aiškino premjerė.

Pasak jos, Vyriausybės formuojamas biudžetas iki jo pateikimo Seimui nuolat keičiasi ir tai yra normali praktika.

Dėl „Embraer“ lėktuvų įsigijimo Ruginienė nori sulaukti STT tyrimo išvadų

Prieš priimant bet kokius sprendimus dėl Krašto apsaugos ministerijos (KAM) planų įsigyti tris braziliškus transportinius lėktuvus, premjerė Inga Ruginienė nori sulaukti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamo ikiteisminio tyrimo išvadų. Nors pripažįsta nežinanti visų priežasčių dėl pastarojo įsigijimo, socialdemokratė akcentuoja, kad nori išgirsti argumentus, kodėl lėktuvų pirkimas buvo traktuojamas kaip prioritetinis.

„Mano pozicija nesikeičia – noriu sulaukti STT tyrimo išvadų, galutinių išvadų, ir tik tada spręsti ir priimti sprendimą dėl lėktuvų įsigijimo“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė I. Ruginienė, paklausta, ar atleidus iš pareigų krašto apsaugos ministrę Dovilę Šakalienę keisis sprendimai dėl „Embraer“ gamintojo lėktuvų.

„To sprendimo dėl lėktuvų aš nepriėmiau ir jame nedalyvavau, tikrai negirdėjau argumentų ir juos norėčiau išgirsti. Pirmiausiai turbūt reikia pradėti nuo to. Galbūt tai yra ypatingos svarbos dalykas, tai tą norėčiau išgirsti. Bet šiai dienai aš pati matau ir Europos Komisijos prioritetai sutampa – mes matome, kad oro gynyba yra prioritetas numeris vienas“, – kalbėjo ji.

Ministrė pirmininkė akcentavo, kad pagrindiniai Lietuvos nacionalinio saugumo prioritetai – gynybos stiprinimas, įsipareigojimai sąjungininkams, siekis suformuoti Lietuvos kariuomenės diviziją, išlaikyti šalyje esančius amerikiečių karius.

„Tai tie dalykai, kurie privalo būti padaryti, nepaisant aplinkybių, kurias turime“, – aiškino Vyriausybės vadovė.

„O orlaivius, bent jau aš, priskirčiau tam trečiam arba ketvirtam prioritetui. Bet norėčiau išgirsti argumentus, kodėl šitas ketvirtas prioritetas turėtų būti traktuojamas (kaip – ELTA) numeris vienas“, – pažymėjo ji, pridurdama, kad prieš bet kokius sprendimus būtina sulaukti STT vertinimo.

ELTA primena, kad Lietuva ketina įsigyti tris „C-390 Millennium“ orlaivius iš Brazilijos bendrovės „Embraer Defense & Security“.

Rugsėjį Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl braziliškų karinių lėktuvų įsigijimo. Tyrimas pradėtas, siekiant pašalinti iškeltas abejones ir atsakyti į klausimus dėl pirkimų procedūrų skaidrumo.

Į STT prašydami ištirti, ar įsigyjant braziliškus transportinius lėktuvus nebuvo pažeisti pirkimus reglamentuojantys teisės aktai, kreipėsi šio sprendimo kritikai – opozicijoje dirbantys parlamentarai Giedrimas Jeglinskas ir Laurynas Kasčiūnas.

STT pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl braziliškų karinių lėktuvų įsigijimo, KAM nurodė, kad teiks tyrėjams visą informaciją, tačiau planuojamų įsigijimų stabdyti kol kas neketina.

Savo ruožtu valdančiųjų socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius anksčiau pareiškė, kad galutinis sprendimas dėl braziliškų orlaivių įsigijimo turi būti priimtas tik sulaukus STT išvadų.