1
Rūta Ribačiauskienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
2025.10.21 23:04
Išgyvenimo krepšys | LRT stop kadras
00:00 | 00:00
00:00
Regionuose ieškoma būdų, kaip padėti bendruomenėms pasirengti ekstremaliosioms situacijoms. Rengiamos edukacijos, kaip sukurti šeimos planą, susidėti išvykimo kuprinę, ką turėti namuose, kad dingus elektrai nedingtų ir šiluma.
Lazdijų gyventojas Vitas į įmonės „Lazdijų šiluma“ organizuotą renginį atėjo ieškodamas informacijos, kaip elgtis ištikus ekstremaliajai situacijai. Žino – išgyvenimo krepšys turi būti kiekvieno namuose.
„Turim, bet ne iki galo dar sukomplektuotas, tačiau pamažu mes jį komplektuojamės. [Svarbu] sužinoti, kur kreiptis dėl šilumos, dėl vandens“, – LRT TELEVIZIJAI sako Lazdijų gyventojas Vitas Vaškelis.
Lazdijų rajono gimnazistės, atvykusios su klasės draugais, sako, žinių, kaip elgtis esant ekstremaliajai situacijai, gauna ir mokykloje. Turi ir šeimos planą.
„Turim pasidėję lagaminą su visais dokumentais, tai tą būtinai reikėtų pasiimti, pinigų būtinai pasiimčiau, pasiimčiau išorinę bateriją telefonui pasikrauti, telefoną dėl ryšio, vandens maisto, vaistų“, – sako gyventoja.
„Tikrai žinotume, ką reikia pasiimti su savimi, kad trims dienoms turėtume visko, ko prireiktų. Dokumentai, vanduo, tinkamam sezonui drabužiai“, – kalba kita pašnekovė.
Bendruomenei daugiau informacijos suteikia įvairios organizacijos. Moko pirmosios medicinos pagalbos, kaip užgesinti ugnį.
„Iš šimto 40 procentų žmonių tiktai yra pasiruošę ekstremalioms situacijoms, pradėję dėtis išvykimo kuprinę ar jau susidėję. Svarbu rūbai, sausas maistas, ilgo galiojimo maistas, vaistai“, – teigia Lietuvos raudonojo kryžiaus savanorių koordinatorė Edita Kudarauskienė.
„Klausia, kur slėptis, kur yra priedangos, kur yra kolektyvinės saugos statiniai, ar svarbu turėti šeimos planą, kad šeima žinotų, kur susitinka, jei neveikia telefonas, kad, atsitikus nelaimei, kur evakuosimės“, – sako Lazdijų Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Deivydas Nevardauskas.
Visuomenės saugumu reikia rūpintis ir įmonėms, teikiančioms būtinąsias paslaugas. Šilumos gamintojai privalo turėti kuro atsargų mažiausiai savaitei, elektros generatorius, kad, dingus elektrai, šiluma gyventojams būtų tiekiama. Tačiau jeigu nuosavų namų savininkai ir daugiabučių bendrijos neturės papildomo elektros šaltinio, namuose bus šalta.
„Mes tą planą turime, bet kaip tą planą įgyvendinti, jeigu, pavyzdžiui, šilumos tinklais šilumos gamybą užtikrina, bet kaip ją į daugiabutį namą patiekti, jeigu daugiabutis neturi savo elektros generatoriaus?“, – klausia „Lazdijų šilumos“ direktorius Sigitas Naruševičius.
„Yra šilumos punktuose tam tikri techniniai sprendimai, kad iš šitų katilinių cirkuliuojantis vanduo patektų ir į pastatus ir nebūnant elektros galėtų būti bent jau minimalus šildymas“, – teigia Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.
Tačiau kas turėtų pasirūpinti elektros generatoriais daugiabučiuose, neaišku. Juolab, kad, kaip sako asociacijos vadovas, bendrijos nėra linkusios tam skirti lėšų.
Comments
0 comment