18
AK SB Andrius Kavaliauskas, LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt, Simona Brezgė, LRT TELEVIZIJOS laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt 2025.10.21 19:40
Deividas Matulionis ir Dovilė Šakalienė | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
00:00 | 00:00
00:00
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako priėmusi sprendimą trauktis iš pareigų, tačiau antradienio pavakare galutiniai taškai dar nesudėti – prezidentas paprašė ministrės dar neteikti atsistatydinimo pareiškimo, nes nori trečiadienį susidariusią situaciją aptarti su premjere Inga Ruginiene.
Pati D. Šakalienė savo sprendimą antradienio popietę argumentavo tuo, kad nebeturi premjerės ir socialdemokratų pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus pasitikėjimo. Anot politologo Mato Baltrukevičiaus, jei ministrų pokyčiai vis dėlto įvyktų, naujasis krašto apsaugos ministras privalės turėti plataus spektro pasitikėjimą tiek valdančiųjų, tiek opozicijos gretose.
Atsiskleidžia vis daugiau problemų ministerijoje
Premjerės ir socialdemokratų pirmininko M. Sinkevičiaus pasipiktinimą sukėlė Krašto apsaugos ministerijoje surengtas neformalus kitų metų gynybos biudžeto pristatymas visuomenininkams ir žurnalistams, po kurio socialiniuose tinkluose paskelbta, kad Vyriausybė nevykdo pažado krašto apsaugai skirti 5 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP).
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius LRT TELEVIZIJAI sako, kad kol kas vienintelis faktorius, dėl kurio krašto apsaugos ministrė galėtų toliau eiti pareigas, yra prezidento parama.
Ar prezidento prašymas dar neteikti atsistatydinimo pareiškimo reiškia, kad šalies vadovas stoja į ministrės, o ne Vyriausybės vadovės pusę?
„Tai ne pirmi nemalonūs klausimai, į kuriuos ministrei reikia atsakinėti. Buvo ir braziliškų orlaivių istorija, kuri dar nėra pasibaigusi. Buvo karinės žvalgybos vadovo keitimo klausimas. Kai šiais klausimais jai būta kritikos, prezidentas arba jo patarėjai tikrai ministrę gindavo“, – sako M. Baltrukevičius.
Politologas atkreipia dėmesį, kad I. Ruginienei tik pradėjus formuoti savo ministrų kabinetą, Kęstutis Budrys ir D. Šakalienė buvo pirmieji du jos įvardinti ministrai kaip tie, kurie tikrai liks eiti pareigas.
„Bet matome, kad ta situacija gali ir gana greitai keistis. Vėlgi, čia turbūt skirtingi aspektai skirtingoms visuomenės dalims ir skirtingiems politinio lauko veikėjams kliūna. Tai socialdemokratams turbūt pagrindinė problema yra jos komunikacija dėl gynybos biudžeto ir susitikimas su visuomenininkais. Opozicijai labiau kiti klausimai kliūna, tie patys braziliški orlaiviai, ir komunikacija apskritai kai kuriais klausimais“, – sako M. Baltrukevičius.
Kaip pabrėžia pašnekovas, žiniasklaida vis atskleidžia vidines ministerijos problemas, daugiau informacijos apie tai, kodėl vienas ar kitas svarbus ministrės komandos asmuo pasitraukia.
„Manau, kad prezidentui svarstant, tai buvo gal ir esminis dalykas, kad ministerijoje nėra tikrai pati geriausia situacija, jeigu jau tokia darbuotojų kaita. Ir aišku, ten visų skundų, iškeltų problemų patikrinti būnant išorėje neįmanoma. Na, bet greičiausiai tame tiesos yra, bent jau sprendžiant iš to, kaip komunikuoja ir opoziciniai politikai, kurie sako, kad turi lygiai tą pačią informaciją“, – pastebi M. Baltrukevičius.
Vieno pagrindinio kandidato į krašto apsaugos ministro postą nemato
Kaip sako politologas, socialdemokratai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete turi netgi penkis savo partijos atstovus, tačiau, žiūrint į konkrečias pavardes, vieno ryškaus kandidato, kuris, jei to prireiktų, galėtų pakeisti D. Šakalienę, nematyti.
„Yra tikimybė, kad galbūt socialdemokratai vis tiek bandys kažką ir iš dabartinių Seimo narių ar šiaip iš didelę įtaką partijoje turinčių politikų kažkaip bandyti ir įtikinti I. Ruginienę ar G. Nausėdą, kad yra toks geras kandidatas. Tada, kitas scenarijus, kad ir prezidento vaidmuo nebus paskutinis. Arba realiai bus ieškoma žmogaus, kurio širdis yra kairėje pusėje, nors formalių santykių su partija šiuo metu nėra“, – svarsto M. Baltrukevičius.
Anot jo, tokiu kandidatu galėtų būti diplomatinėje tarnyboje esantis Linas Linkevičius, anksčiau ėjęs krašto apsaugos ministro pareigas.
„Labai svarbu surasti žmogų, kuris turėtų platų pasitikėjimą. Kad ir prezidentui tiktų, tai čia jau aišku, vien formalus reikalavimas, bet, na, kad ir opozicija neturėtų pagrindo sakyti, kad tai yra prastas pasirinkimas. Nes visgi gyvename jautriais laikais ir svarbu, kad politinio sutarimo gynybos klausimais būtų kuo daugiau“, – teigia politologas.
Anot M. Baltrukevičiaus, keistas ir I. Ruginienės sprendimas dalį KAM funkcijų perleisti kitoms ministerijoms, kuris atrodo pernelyg personalizuotas.
„Jeigu ministrė yra pasiryžusi pasitraukti, tai tada klausimas, o ką tada daryti? Ar vėl atgal grąžinti ministerijai? Nesinorėtų, kad tokie svarbūs sprendimai būtų priimami vadovaujantis tokiomis realijomis, kaip vienas ar kitas žmogus dirba. Nes kiek tada paskui mėtysi kaip stalo teniso kamuoliuką pirmyn atgal, jeigu kada nors vėl bus tokios aplinkybės, kad KAM bus kitas žmogus. Na, norėtųsi daugiau stabilumo“, – sako politologas.
Apžvalgininkas: prezidentas į ministeriją neįsileis bet ko
„15min“ apžvalgininko Tado Ignatavičiaus nuomone, šioje situacija dabar didelis vaidmuo teks šalies vadovui G. Nausėdai.
„Labai natūrali situacija, kurią padiktavo aplinkybės. Rytoj numatytas prezidento susitikimas su premjere, galbūt natūralus sprendimas galėtų būti elegantiškai priimtas jau po susitikimo su premjere. Žinoma, prezidento vaidmuo šioje istorijos baigtyje bus taip pat svarbus. Akivaizdu, kad G. Nausėda norės atidžiai rinktis būsimus ir galimus kandidatus į ministrus, norės turėti jam artimą žmogų“, – LRT RADIJUI sakė „15min“ apžvalgininkas Tadas Ignatavičius.
Jis priminė, kad viešojoje erdvėje KAM ir buvo įvardijama kaip ta ministerija, kurią „globojo prezidentūra“.
„D. Šakalienė buvo ta ministrė, kuri turėjo prezidento palaikymą. <...> Čia prezidentūra, matyt, turės irgi didelį interesą, kad bet kas neatsisėstų į ministro kėdę“, – kalbėjo T. Ignatavičius.
Apžvalgininko manymu, iš visos D. Šakalienės retorikos atrodo, kad atsistatydinimo klausimas yra „praktiškai uždarytas“.
„Reikės laiko socialdemokratams surasti kandidatą į ministrus. Ir tai nebus lengva misija. Matome, kaip sudėtingai vyksta kultūros ministro paieška. <...> Vyriausybė gyvuoja ne visą mėnesį, o jau krenta antras ministras, kandidatų – ne aruodai“, – teigė T. Ignatavičius.
Jis užsimena, kad kaip vienas galimų kandidatų galėtų būti vienas iš viceministrų – T. Godliauskas jau yra dirbęs su G. Nausėda, todėl, greičiausiai, jo pasitikėjimo sulauktų.
Tiesa, T. Ignatavičius kritikuoja ir didžiausio koalicijos partnerio, socialdemokratų, elgesį: „Atėjo į valdžią nelabai tinkamai pasiruošę. Ir kadrų stoka, ir paslydimai lygioje vietoje“, – priduria apžvalgininkas.
Nestabilumas pasitarnauja propagandai
Dezinformacijos analizės centro „Debunk“ vadovas Viktoras Daukšas sako, kad šioje situacijoje pralaimi Lietuvos piliečiai, o atidėliojami sprendimai bei politinis neveiklumas išnaudojami skleidžiant propagandą rusiškose auditorijose.
„Iš esmės Kremliaus strateginis tikslas yra destabilizuoti Lietuvą. Ir jeigu Baltijos šalys ruošiasi investuoti daugiau į gynybą, tai Kremliaus informacinės įtakos operacijos bus būtent nukreiptos į tos gynybos mažinimą arba bandymą argumentuoti, kad visos investicijos į gynybą yra beprasmės, kad čia yra tiesiog isterija, kad šalis bankrutuos, prasiskolins ir t. t.“, – aiškina V. Daukšas.
Anot jo, strateginis Kremliaus tikslas yra labai paprastas – kuo labiau supriešinti piliečius Lietuvoje ir kitose valstybėse, kadangi supriešintais žmonėmis yra lengviau manipuliuoti, jiems yra sunkiau savarankiškai mąstyti ir priimti sprendimus. „Jie tiesiog išnaudoja tai kaip savo vieną iš hibridinio karo ginklų destabilizuoti savo priešininką“, – priduria V. Daukšas.
Vyriausybės formavimo procesą lydėjo kultūros bendruomenės protestai, o dabar Vyriausybę drebina krašto apsaugos ministrės galimo pasitraukimo istorija.
Anot V. Daukšo, Kremliaus propagandinėje žiniasklaidoje yra tam tikras suaktyvėjimas, bandant diskredituoti palaikymą Ukrainai. Vietiniai konfliktai kremlinėje žiniasklaidoje yra pertransliuojami, sako „Debunk“ vadovas, tačiau tai nėra masinės kampanijos, bet pavieniai atvejai, siekiantys diskredituoti Lietuvą.
Comments
0 comment