4
RT Rasa Tapinienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt 2025.10.21 21:13
Giedrimas Jeglinskas | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
00:00 | 00:00
00:00
Pirmadienį priėmusi sprendimą trauktis po politinių įtampų su partiete, premjere Inga Ruginiene, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė atsistatydinimo pareiškimo jai neįteiks bent iki trečiadienio. Buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas LRT TELEVIZIJOS laidai „Dienos tema“ sako, kad D. Šakalienė tikrai nebuvo tinkama kandidatė į ministrus.
„Dienos temoje“ – prezidento patarėjas Deividas Matulionis ir G. Jeglinskas.
– Pone Matulioni, pradėkime nuo jūsų. Premjerė leidžia suprasti, kad neprieštarautų ministrės atsistatydinimui. Pati D. Šakalienė jau sako parašiusi pareiškimą ir visai norėtų trauktis. Prezidentas sako: „Palaukit, pasikalbėkim.“ Ką tikimasi pakeisti?
D. Matulionis: Pirmiausia, mes šiandien turėjome susitikimą su krašto apsaugos ministre. Prezidentas aptarė įvairius klausimus, išties buvo ilgas susitikimas. Na, ir taip, ministrė yra parengusi atsistatydinimo pareiškimą. Prezidentas paprašė kol kas jo neteikti, kol neturės dar papildomo susitikimo su premjere. Rytoj kaip tik 9.15 val. tas susitikimas ir bus. Tai yra tiek atsakinga pozicija, kad skuboti sprendimai čia tikrai nėra reikalingi. Koks tas sprendimas bus, pasižiūrėsime po susitikimo su premjere.
– Ką jūs turite omeny „skubotas sprendimas“? Premjerė sako turinti be galo daug klausimų krašto apsaugos ministrei: pradedant nuo atmosferos ministerijoje, baigiant jos rinkimų kampanijos finansavimu. Ministrė sako, kad negali dirbti, kai neturi premjerės ir partijos pirmininko pasitikėjimo. Tai ką rytoj susitikimas su premjere gali pakeisti?
D. Matulionis: Na, dabar mes vertiname iš žiniasklaidos. Pirmiausia prezidentas turi išgirsti premjerės nuogąstavimus, kurie buvo viešai pateikti, bet būtų gerai, kad jie būtų tinkamai pateikti ir rytoj susitikime. Tai visiškai suprantamas sprendimas, ramiai laukiame to susitikimo ir tada žiūrėsime, koks bus prezidento galutinis sprendimas.
– Pone Jeglinskai, ar jūs įsivaizduojate, kad krašto apsaugos ministrė toliau galėtų eiti dirbti, jeigu rytoj, tarkime, prezidentas ir premjerė sutaria, kad čia būta tik emocijų?
G. Jeglinskas: Žiūrėkite, jeigu prezidentas ir premjerė iš tikrųjų sutartų, tai teoriškai niekas netrukdo gerbiamajai ministrei tęsti savo veiklos. Bet mes matėme, kad iškilo žymiai daugiau detalių. Mes Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete jau visus pastaruosius metus iš tikrųjų nuolat apie tai kalbėjome, sakyčiau, mes matėme tas problemas ministerijoje tiek dėl darbo klimato, tiek aiškaus vizijos matymo neturėjimo. Tai, kas dabar vyksta, iš tikro kelia labai daug klausimų, ar tikrai ministrė gali tęsti savo veiklą. Aš manyčiau, kad ne, ir mes tą pasakėme turbūt jau pusę metų komitete matydami, kad yra tam tikri sprendimai. Iš tikro ministro darbas yra priimti sprendimus, kai ateina krizė, kažkoks neužtikrintumo laikotarpis. Matėme daug pavyzdžių – nuo žurnalisto parsiuntimo naudojant valstybinį orlaivį iki AOTD (karinės žvalgybos – LRT.lt) direktoriaus nuėmimo ir kitų. Taip pat ir „Embraer“ skandalo, nesugebėjimo suvaldyti įsigijimo proceso. Tai rodo, kad ministrė tiesiog sunkiai gaudosi šitoje situacijoje. Tai aš tikrai sunkiai įsivaizduočiau, kad dabar, ypač kilus tokiam ažiotažui, ką mes matom jau dabar, ačiū Dievui, žmonės parodo savo balsus ir girdime, kad iš tikro situacija ministerijoje yra labai sudėtinga. Jeigu su žmonėmis yra nesiskaitoma, užtikrinti, kad ministerija atliks savo funkcijas, t. y. stiprins Lietuvos saugumą, didins atgrasymą, stiprins pajėgumus – labai daug [dalykų] galima kvestionuoti.
– Tie visi klausimai yra, ko gero, premjerės sąraše, į kuriuos atsakymus ji tikisi gauti dar šią savaitę, bent taip vakar kalbėjo I. Ruginienė. Partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius kritinių pastabų krašto apsaugos ministrei sako neturintis. Ar turi prezidentas kokių nors klausimų arba pastabų po šito susitikimo, matydamas visas šitas istorijas, kurios dabar kyla į paviršių dėl D. Šakalienės?
D. Matulionis: Pasižiūrėkime šiek tiek plačiau ir nenueikime į smulkmenas. Pirmiausia, ministrė per tuos maždaug 10 mėnesių iš tikrųjų yra daug padariusi atgrasymo ir gynybos labui. Ji turi gerus kontaktus Vokietijoje – tiek Bundesvero brigados dislokavimo klausimas išties yra labai svarbus, taip pat ministrė turi gerus kontaktus Pentagone dėl Amerikos karių buvimo. Turbūt mums irgi yra labai svarbūs sprendimai. Ir paskutinis dalykas yra tai, kad Vyriausybė – šiuo atveju premjerė, finansų ministras ir krašto apsaugos ministrė – priėmė sprendimą kartu su visais kitais Vyriausybės nariais skirti 5,38 proc. BVP gynybai. Supraskime, tai yra istorinis sprendimas. Nė viena Vyriausybė per 35 metus nebuvo priėmusi tokio sprendimo, todėl toks bandymas kritikuoti ir kabinėjimasis prie tam tikrų smulkių detalių nėra teisingas. Mes turime iš tikrųjų vertinti tai, kas yra padaryta. Aš gerai prisimenu, dar kokiais 2012–2013 metais gynybos biudžetas sudarė 350–400 milijonų eurų, dabar yra 4,8 milijardo. Tai iš tikrųjų mes aukštai iškėlę galvą galime su mūsų sąjungininkais kalbėti ir kartu su vokiečiais, su amerikiečiais stiprinti atgrasymo ir gynybos pajėgumus. Ir tai yra turbūt svarbiausias pasiekimas.
– Bet pone Matulioni, juk būtent dėl finansavimo ir kilo pagrindinės įtampos, nes teigiama, kad Krašto apsaugos ministerija surengė pristatymą visuomenės nuomonės formuotojams su neteisingais skaičiais. Neva tas finansavimas nesiekia 5 proc. ir dėl to krašto apsaugos ministrė yra kaltinama informacine ataka arba sabotažu prieš savo pačios partijos premjerę ir Vyriausybę. Ar jūs esate matę biudžetą, kuriame tas finansavimas nesiekė 5 proc.?
D. Matulionis: Visada prieš pateikiant Vyriausybei [biudžeto projektą] vyksta diskusijos. Ir diskusijos vyko iki jau galutinio pateikimo. Skaičiai buvo labai įvairūs. Dabar sakyti, kad ten kažkas buvo labai blogai ir staiga viskas pasidarė gerai... Aš nori tik pabrėžti, kad finansų ministras tikrai labai įdėmiai įsiklausydavo į mūsų pastabas ir į tai, kas iš tikrųjų yra NATO gynybos išlaidos. Dabar tam tikros diskusijos prasidėjo, ar mes skirsime gynybai, ar su gynyba susijusioms išlaidoms.
– Bet iš premjerės [žodžių] iki šiol neaišku, ar tie 5,38 proc. yra tik krašto apsaugos poreikiams, bet ne keliams, viadukams ir visiems kitiems dalykams, kurie yra susiję su krašto apsauga?
D. Matulionis: Taip, dabar šitie pinigai yra numatyti Krašto apsaugos ministerijos asignavimuose, tai mums dabar svarbiausia. Prezidento ir prezidentūros nuomonė yra labai aiški. Mes tikimės, kad Seimas tokius skaičius ir patvirtins, tad bandymai plėsti, sakyti, kad čia galima iš tų pinigų finansuoti ir tiesiogiai su gynyba nesusijusias išlaidas, yra nepriimtini.
– Pone Jeglinskai, kas, jūsų manymu, galėtų pakeisti D. Šakalienę? Nes I. Ruginienė sako, kad tą kandidatą labai greitai ras. Ar jūs tokį matote?
G. Jeglinskas: Socialdemokratai labai dažnai sako, kad jie turi daug įvairių kandidatų, daugybę žmonių, bet formuojant šią Vyriausybę mes matome visišką tragediją. Tai vėlgi aš dar kartą pasikartosiu – manau, kad gerbiamoji D. Šakalienė tikrai nebuvo tinkama kandidatė ir, nepaisant tų ordinų, apie kuriuos čia gerbiamasis Deividas [Matulionis] kalba, čia jos pasiekimų turbūt buvo mažiausiai. Tai buvo visos šalies susitelkimas, prezidento lyderystė, visi, kurie dirbome, kad tie procentai atsirastų. Jos santykiai su Jungtinėmis Valstijomis yra tokie, kad mažiau negu patenkinamą pažymį parašytumėte. Pentagone tikrai tų santykių nėra, ryšio su sprendimų priėmėjais nėra. Mes galime vardinti ir vardinti. Dabar klausimas yra apie ateitį, ką, kokią kortą ištrauks socialdemokratai. Aš manau, kad ten blogiau negali būti. Tai vėlgi čia jau jiems ir ieškoti, premjerei su prezidentu sutarti reiktų, kokio žmogaus reikia ir kur jį rasti. Bet mes turime užtikrinti, kad iš tikro gynybos finansavimas toliau auga, kad jis iš tikro būtų toks, koks jis turi būti, ir mes išliktume ne tik lyderiai NATO. Mes turime žiūrėti ne į tai, kad mes pasiekėme 5 proc., nes NATO taip pasakė ar prezidentas [Donaldas] Trumpas taip pasakė. Tai yra viena monetos pusė. Kita monetos pusė, kuri žymiai svarbesnė, sakyčiau, kad mes turėtume aiškius savo gynybos prioritetus. Čia matėme tokį nesugebėjimą šios Vyriausybės adaptuotis prie besikeičiančios aplinkos, kai aiškiai pasimato, kad mūsų oro gynyba yra visiškai nustekenta, ji yra iš esmės neegzistuojanti, dangus yra neuždengtas. Mes vis tiek ignoruojame ir nefokusuojamės į tai kaip į pagrindinį prioritetą. Tai aš manau, yra daugybė klausimų. Dabar kamuolys lieka pas ponią Ruginienę ir pas prezidentą, jie turėtų susitarti. Kitas svarbiausias klausimas yra visos koalicijos sudėtis.
– Mes dabar nenukrypkime į tą koalicijos sudėties temą, nes kol kas vis tiek klausimas yra dėl krašto apsaugos. Pone Matulioni, kaip jūs apibrėžtumėte apskritai valdančiųjų santykį su prezidentu? Nes D. Šakalienė kartu su Kęstučiu Budriu ir Žygimantu Vaičiūnu laikomi prezidento ministrais. Šiandien nebuvo patvirtintas prezidento teiktas kandidatas į Konstitucinio Teismo teisėjus, kai kiti du buvo patvirtinti. Taip pat prezidento veto buvo atmestas dėl „čekučių“ valdančiųjų balsais. Kaip apibūdintumėte santykį?
D. Matulionis: Na, sunku man apibūdinti kol kas. Atrodo, tie santykiai yra dalykiški, bet iš tikrųjų apgailėtina, kad Seimas nepatvirtino tikrai garbingo teisininko kandidatūros, nors jokių priekaištų jam nebuvo pateikta. Ir tikrai galiu pasakyti aiškiai, kad tai neužkerta prezidentui kelio dar kartą teikti tą patį kandidatą Seimui patvirtinti. O šiaip tai mes tikrai norėtume, kad tie santykiai būtų kiek galima dalykiškesni ir spręstume bendras problemas. Visų pirma, gynybos ir saugumo srityje. Pirmasis žingsnis yra tikrai žengtas reikšmingas, ir aš tikiuosi, kad mes taip iki galo ir išlaikysime, ir tie pinigai bus tam skirti. Kartu visa krašto apsaugos sistema galės toliau įgyvendinti tuos projektus, kuriuos minėjo gerbiamasis Giedrimas [Jeglinskas]. Aš nesutinku su tuo, kad oro gynyba yra nustekenta. Oro gynybai skiriamas tikrai prioritetinis dėmesys, taip pat kaip ir divizijai, infrastruktūrai, poligonams.
Comments
0 comment