Lietuvos ambasadorius NATO sako, kad Lietuva, kuri yra įsipareigojusi gynybos reikmėms nuo kitų metų skirti 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), kitų šalių kontekste atrodo labai gerai ir pagal skiriamo procento dydį yra pirmaujanti šalis. Pasak jo, kitos NATO šalys išlaidas gynybai didina lėtesniais tempais, tačiau kai kurios, pavyzdžiui, Ispanija, įsipareigojimui skirti bent 5 proc. nuo BVP priešinasi. Vis dėlto, jis pabrėžia, kad anksčiau ar vėliau skirti 5 proc. nuo BVP gynybai turės visos aljanso narės.
Lietuvos ambasadorius NATO Darius Jauniškis sako, kad kitų aljanso šalių kontekste Lietuva, įsipareigojusi skirti gynybai bent 5,38 proc. nuo BVP, atrodo gerai.
„Aš manau, kad nuo kitų metų, kai bus tikrai skiriamas 5,38 proc. nuo BVP gynybai, mes būsime pirmaujanti šalis, tai yra pirma šalis, kuri skyrė tiek. Tai atrodome tikrai labai gerai ir atrodo, kad toliau reikia taip tęsti“, – LRT RADIJUI teigia ambasadorius NATO.
Daugelis valstybių kiek lėtesniais tempais didina išlaidas gynybai, tačiau, pasak D. Jauniškio, tai priklauso nuo geografinės padėties – kuo arčiau šalys yra Rusijos, tuo daugiau linkusios skirti pinigų karinėms reikmėms.
„Žinoma, tas dviejų greičių NATO truputį yra, bet, be jokios abejonės, kol kas aš matau pakankamai stiprią valią skirti vis daugiau ir daugiau pinigų nuo BVP būtent tai kietajai gynybai. Ir aš tiktai priminsiu, kad pagal Hagos susitarimą Hagos viršūnių susitikimo metu buvo nuspręsta, kad šalys didins [išlaidas gynybai] iki 5 proc. iki 2035 metų. Tai mes vis dėlto turime tą 10 metų periodą, per kurį šalys yra įsipareigojusios skirti 5 proc. gynybai“, – pabrėžia jis.
Anot ambasadoriaus, nustatyti baudžiamuosius mechanizmus toms šalims, kurios iki 2035 metų neskirs nustatyto procento išlaidų gynybai, yra sudėtinga, kadangi aljansas grįstas savanoriškumo principu. Vis dėlto, jo teigimu, NATO narės įsipareigojo pasiekti 5 proc. ribą bendru sutarimu ir anksčiau ar vėliau turės tai padaryti.
„Tai šiuo metu yra įsipareigojimas, kuris buvo pasiektas visų šalių ir, be jokios abejonės, čia gali būti kažkokių pasvarstymų ar kitokių minčių, kitų pasvarstymų, kokiu keliu eiti, bet šiaip ar taip visi mes girdėjome, kad Ispanija neprieštaravo 5 proc., tai 10 metų periode, matyt, bus vis tiek kažkokie sprendimai priimti ir iš jų pusės. Žinote, man yra labai sunku turbūt komentuoti kitų šalių sprendimus, tai aš susilaikyčiau nuo to“, – sako D. Jauniškis.
Lietuvoje verdant diskusijoms apie tai, kad Lietuvos deklaruojami 5,38 proc., kuriuos užsibrėžta skirti gynybai, gali apimti dvigubos paskirties projektus, ambasadorius pažymi, jog Lietuva yra įsipareigojusi skirti 5 proc. būtent „kietajai“ gynybai, nors tarp NATO šalių yra susitarimas karinėms reikmėms skirti 3,5 proc., o likusius 1,5 proc. – karinei infrastruktūrai.
„Lietuva yra iki šiol įsipareigojusi ir yra visur deklaruojama, kad mes 5 proc. skiriame būtent tai kietajai gynybai ir nekreipiam dėmesio į tą 1,5 proc., kur mes atitinkamai turbūt paraleliai vystysime infrastruktūrą ir investuosime į gynybą. Vėlgi, sakau, priklauso nuo šalių, kiek arti jos yra Rusijos ir kiek jos jaučia grėsmę. Bet dabar įsipareigojimai yra tokie: 3,5 proc. ir 1,5 proc. Ir tie 1,5 proc. yra, be jokios abejonės, tie procentai, kurie įgalina mus kariauti, įgalina mus būti geresniems“, – sako D. Jauniškis.
Jis įsitikinęs, jog Lietuvos užsibrėžti 5,38 proc. yra skirti būtent gynybai stiprinti ir nemano, jog šį įsipareigojimą bus bandoma apeiti.
„Man, kaip ambasadoriui, derinant su Lietuvos valstybe, ir aš nesu kažkoks tai savarankiškas asmuo, kuris turėtų kažką įrodinėti. Mes deriname su valstybe, su Vyriausybe, su ministrais, <...> kiek yra skiriama krašto apsaugos sistemai, kokie darbai yra padaryti ir aš retransliuoju tada Atlanto tarybai <...> man įrodinėti čia nieko nereikia. Mes atrodome gerai ir tą deklaruojame ir ką vykdome, tai esame pirmaujanti šalis NATO“, – pabrėžia jis.
„Ir jeigu bus ne taip, vadinasi, man bus gėda, ir visai valstybei [bus gėda], bet aš nemanau, kad taip atsitiks“, – teigia ambasadorius NATO.
Viena iš NATO dilemų šiuo metu – kaip pasivyti Ukrainos ir Rusijos pasiektą pažangą dronų srityje
D. Jauniškio teigimu, pastaraisiais mėnesiais, kai į NATO teritoriją įskrido Ukrainą puolantys Rusijos dronai, kilo vis daugiau diskusijų apie dronų sieną. Pasak ambasadoriaus, šis klausimas NATO tapo ypatingai svarbus.
„Greitu metu irgi organizuojame tokius kaip ir pietus, kur mes su ambasadoriais būtent kalbėsime apie šitą problematiką ir spręsime, kaip šitą problematiką sukoncentruoti į vieną vietą ir kokius mechanizmus įsteigti, kad tai būtų bendras reikalas, kad tai būtų koordinuota, standartizuota ir t.t. tai čia diskusijų vyksta daug ir ypač po Lenkijos, Rumunijos, galų gale, Lietuvos atvejo, <...> kaip visa ta siena turėtų atrodyti“, – apie dronų klausimo svarbos išaugimą NATO pasakoja ambasadorius.
Anot jo, susitelkiant į dronų problematiką, labai svarbu „ranka rankon“ dirbti su pramone ir Europos Sąjunga (ES), diskutuoti apie investicijas, jų standartizavimą NATO valstybėse, jog šis procesas nebūtų chaotiškas ir kuo sparčiau judėtų į priekį.
„Vienas iš tokių pagrindinių susirūpinimų – kaip mes sugebėsime šitą dalyką sugeneruoti, sudėti į vieną vietą ir kontroliuoti kaip aljansas. Supraskime, Ukraina ir Rusija ta pati jau yra stipriai nubėgę į priekį ir dabar aljansui reikia vytis tas technologijas. Diskusijų vyksta daug, kaip investuoti, kiek žinau, vysta konsultacijos ir su ES, kad mes ranka rankon dirbtume šituo klausimu, bet, žinoma, NATO yra tas aljansas, kuris turėtų būti priekinėse linijose todėl, kad tai yra gynybinis aljansas, kuris visus šituos procesus turėtų kontroliuoti ir dirbant su pramane vystyti šiuos pajėgumus, žvelgiant į priekį“, – sako D. Jauniškis.
Kontrabandiniai meteorologiniai balionai yra Lietuvos vidaus politikos reikalas
Kalbėdamas apie kontrabandą gabenančių meteorologinių balionų incidentus, ambasadorius pabrėžia, kad pati Lietuva turėtų ieškoti būdų, kaip kovoti su šia problema.
„Man visą laiką norisi priminti, kad prie 4 ir 5 [NATO] straipsnio egzistuoja ir 3 straipsnis, kuriame yra parašyta, jog kiekviena šalis turi atitinkamai investuoti į savo gynybą. Tai manyčiau, kad balionai yra būtent mūsų vidaus reikalas ir mes turime rasti pajėgumų ir resursų, kaip kovoti su šita nelaime“, – teigia jis.
Reaguodamas į naujausias JAV sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms, D. Jauniškis sako, jog šią kryptį reikia tęsti, norint susilpninti Rusiją ir priversti Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo.
„[Sankcijas] vertinu labai teigiamai. Aš manau, kad puikiai matome, jog ponas Putinas tikrai nenori užbaigti karo. Aš manau, kad jis save įsivarė save į kampą. Tiesiog nėra kitos išeities jam pačiam kaip kariauti ir jeigu jis nustos kariauti, matyt, jis pats bus sunaikintas, nes Rusija nemėgsta silpnų vadovų. Tai, matyt, jie daro viską, kad gautų kuo daugiau laiko, kad toliau daužytų Ukrainą, tikėdamiesi, jog galų gale ar Vakarų valia susilpnės, arba ta pati Ukraina atsiklaups ant kelių ir pasiduos“, – pažymi ambasadorius.
„JAV čia vėlgi lyderiauja ir rodo pavyzdį, kad nukirskime šitas energetines bambagysles nuo savęs ir vėlgi Lietuva čia yra puikus pavyzdys, ir nustokime pirkti naftą iš teroristinės valstybės. Taip mes ją susilpnintume ir galų gale priverstume sėsti prie Derybų stalo“, – priduria jis.
Comments
0 comment