Neteisėtai sieną su Baltarusija kirtusiems migrantams pasišalinant į Vakarus, ardomos jiems apgyvendinti skirtos stovyklavietės

Neteisėtai Lietuvos ir Baltarusijos sieną kirtusiems migrantams pasišalinant į Vakarų šalis, ardomos jiems apgyvendinti skirtos stovyklavietės. Mobiliųjų namelių stovykla šią savaitę uždaryta Rukloje. Iš konteinerių migrantus ketinama iškelti ir Pabradėje.

Rukloje esančioje migrantų stovyklavietėje dabar tylu ir tuščia. Dar praėjusiais metais čia perkėlus apie 500 migrantų buvo pastatyta 150 mobiliųjų namelių, didžioji dalis jų – gyvenamieji. Dabar juose nė vieno gyventojo.

Didžioji dalis neteisėtai Lietuvos Baltarusijos sieną kirtusių migrantų iš stovyklavietės pabėgo į Vakarų šalis. Besibaigiant mobiliųjų namelių nuomos sutarčiai, stovyklavietę nuspręsta ardyti, likusius pavienius migrantus perkelti į stacionarius pastatus.

„Liko tie, kurie Vakaruose neturi didelių traukos taškų, nei draugų, nei giminių, arba tokie tingūs, kurie net tingėjo per tvorą perlipti“, – aiškina stovyklavietės vadovas Irmantas Gudonavičius.

Mobiliuose nameliuose – buvusių gyventojų vaikų ant sienų palikti piešiniai ir lipdukai. Čiužiniai išnešti, baldai išardyti. Nameliai ruošiami transportavimui. Jie buvo nuomojami. Mėnesiui nuoma su aptarnavimu kainavo apie 150 tūkst. eurų. Panaikinus stovyklavietę, atsisveikinama ir su 25 darbuotojais.

„Turėsime tuščią aikštę, gal, tikėsimės, nereikės jos užpildyti“, – sako stovyklavietės vadovas.

Iš namelio į stacionarų pastatą perkeltas irakietis Kifah Šarif sako, kad sąlygos kiek geresnės, tačiau ateities planuose tebelieka Vokietija.

„Su dukra jau bandžiau išvykti. Mes važiavome dviejose skirtingose mašinose. Mano dukrai pasisekė ,ji jau Vokietijoje. Jai 16. O aš likau čia. (...) Policija sustabdė automobilį, kuriuo aš važiavau, ir sugrąžino mus atgal. Nežinau kaip, bet stengsiuosi, kad galėčiau nuvykti pas savo dukrą“, – LRT TELEVIZIJAI pasakoja migrantas iš Irako.

Migrantų Lietuvoje, palyginanti su šių metų sausio mėnesiu, iki 6 kartų mažiau. Vien rugpjūtį pasišalino daugiau kaip pusė tūkstančio. Sulaikyti bėgliai, ar jie būtų pasiekę pasienį, Lenkiją ar Vokietiją, grąžinami atgal į Lietuvą.

„Lietuvos pareigūnai šiemet 260 tokių, bandančių iš Lietuvos išvykti, yra sustabdę, o Lenkijos pareigūnai irgi yra grąžinę netoli Lietuvos sienos sulaikę apie 190“, – aiškina Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis.

Migrantų stovyklos jau anksčiau neliko Medininkuose, mobiliųjų namelių stovyklą ketinama ardyti ir Pabradėje, iš jų migrantus perkelti į stacionarius pastatus arba į patalpas Kybartuose. Į Rukloje esantį pabėgėlių priėmimo centrą turėtų pervažiuoti ir likę migrantai iš Naujininkų.

„Pažeidžiamiausios grupės – šeimos su vaikais, jie gyvens pabėgėlių priėmimo centre tol, kol sugebėsime surasti darbą, būstą ir jie galės išsikelti, jie tikrai neliks gatvėje“, – ramina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovė Laura Perevičiūtė.

Migrantai apgyvendinami tol, kol baigiasi teisinės procedūros dėl jų pabėgėlio statuso. Nusprendus jo nesuteikti, per penkerius metus jie turi būti grąžinti į kilmės šalis.

Lietuvoje likę migrantai turi teisę laisvai judėti šalies teritorijoje, gali dirbti. Tačiau darbo paieškos kol kas vangios. SADM duomenimis, kol kas įsidarbino 6 atvykėliai.

„Susirasti darbą sudėtinga. Pirmiausia, dėl kalbos barjero. Antra, viskas priklauso, ar turi leidimą gyventi Lietuvoje. Dabar mums išduoda leidimą dirbti, bet leidimo gyventi negauname“, – nuogąstauja migrantas iš Ganos Carl E Davis.

Lietuvoje jau esantiems migrantams ieškant kelių į Vakarus, Lietuvos–Baltarusijos pasienyje kasdien – vis gausesni nauji bandymai patekti į šalį. Pasieniečiai per savaitę fiksuoja apie 6–7 šimtus migrantų, bandančių neteisėtai kirsti valstybės sieną.