Prieš 1 metus
73
Neringos bendruomenė ir valdžia nerimauja dėl čia veikiančios gimnazijos ateities. Pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką, kuria draudžiama formuoti mažas klases, švietimo įstaigos laukia miglota ateitis, o šio krašto vaikams ir jaunimui teks vykti mokytis į Klaipėdą. Akcentuojama, kad mokyklos uždarymas skaudžiai atsilieptų visai savivaldybei. Vis dėlto centrinė valdžia ramina kurorto atstovus: mokykla išliks, naujoji tvarka taikoma tik paskutinėms gimnazijos klasėms.
Šiuo metu visoje Neringoje veikia tik viena bendrojo lavinimo mokykla, kur yra Nidoje. Šiai mokyklai taip pat priklauso ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyrius Juodkrantėje. Nidoje dar veikia darželis, sporto ir meno mokyklos.
Neringos gimnazijos ateities perspektyvas įvertinus pagal Vyriausybės tvarką, numatančią, kad nuo 2026 metų bus galima formuoti ne mažesnes nei 21 mokinys klases, kilo tam tikro nerimo – manoma, kad Neringos gimnazijai, kuri jau šiemet neturėjo nė vieno abituriento, tokia tvarka gali būti pragaištinga.
„Ministerija nustato mokinių skaičių viduriniame ugdyme, už kurį yra mokamas mokinio krepšelis, bet jeigu nesusirenka reikiamas mokinių skaičius, vidurinio ugdymo formuoti nebegalima. Neringai padarė išimtis tik dėl jungtinų klasių, t. y. 5–8 klasėse, jeigu nesurinktume mokinių skaičiaus, tada yra galimybė jungti. Kitur Lietuvoje netgi šito nebegalima. Mes jau ir nuo šių metų rugsėjo 1 d. turėdami 7 mokinius antroje gimnazijos klasėje, nebegalime formuoti 11 klasės“, – sakė Neringos gimnazijos direktorius Simas Survila.
Mokiniams kiekvieną dieną teks įveikti nemenką kelią
Tai reiškia, kad minėtiems mokiniams mokslus reikės tęsti Klaipėdoje. Tai, kaip pastebėjo įstaigos vadovas, bus itin nepatogu, mat vaikams kasdien teks įveikti nemažai kelio, žiemą ir audrų sezono metu Klaipėdos pasiekti gali ir nepavykti.
„Visų metų laiku yra pavojingas kelias. Tie 57 kilometrai iki kelto iš Nidos, kada ir žvėreliai laksto, ir pan. Reikia įsivaizduoti, kelintą valandą vaikas turi keltis, kad jis 8.00 ar 8.30 val. būtų Klaipėdoje. Dažniausiai keliasi 5.30 val. Įsivaizduokime, šešiolikmetis keliasi, vyksta į Klaipėdą, praeina pamokos, praeina neformalus ugdymas, dar namų ruoša, o namo grįžta apie 20 val. Kur laikas šeimai, poilsiui ir t.t.?“, – dėstė gimnazijos direktorius.
Pašnekovas patikino, kad iki šiol klasėse būdavo ir po 5 ar 7 abiturientus, tačiau jie sėkmingai baigdavo vidurinį ugdymą, išlaikydavo egzaminus ir įstodavo į valstybės remiamas vietas.
Dabar gimnazijoje mokėsi 15 vienuoliktokų, o iš viso gimnazijoje mokosi 195 vaikai. Šiemet mokykloje pradėjo mokytis 43 vaikai iš Ukrainos. Šie moksleiviai lėmė, kad, pasak direktoriaus, šiuo metu klasėse mokinių skaičius gana neprastas.
Pastebima, kad nesuformuojant klasių menksta ir mokyklos, kaip darbdavio, konkurencingumas.
„Man, kaip vadovui, yra labai liūdna. Kuo mažesnis mokinių skaičius, tuo mažesnės mokytojų galimybės ir jeigu mes neformuojame kažkurios klasės, reiškia, mokytojui mažėja krūvis. Automatiškai žmonės pradeda svarstyti, ką daryti – ar dirbti mažesniu atlyginimu ir važinėti toli, ar geriau eiti į Klaipėdą. Tas iššūkis man yra kiekvienais metais. Ir net ir dabar nelabai žinau, ar nebus taip, kad rugpjūčio mėnesį man kažkas pasakys: nepykite, direktoriau, bet aš turiu šeimą, turiu galvoti ir apie vaikus“, – apie kylančius iššūkius pasakojo S. Survila.
Norėtų turėti bendrabutį
Bandydama išlikti mokykla numato imtis tam tikrų veiksmų – ketinama kreiptis į centrinę valdžia, jog gimnazijai būtų leista naudoti greta esančius poilsio namus „Medikas“, kur šiuo metu gyvena ukrainiečiai. Kai statinys ištuštės, S. Survilos žiniomis, jis bus parduodamas aukcione.
„Mes bandome pasiūlyti tokį variantą, kaip galėtume papildyti klases iš Lietuvos ir turėti tokį kaip bendrabutį. „Mediką“, kuriame galima apgyvendinti 70 vaikų, būtų galima įveiklinti ištisus metus – pasinaudojant galimybe mokinių atostogų metu, daryti mainų programas, galimybė neįgaliems vaikams atvykti į Neringą ir pagyventi. Vasaros užimtumas pas mus yra labai intensyvus. Kiekvieną vasarą mes turime apie 1000 – 1300 vaikų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Čia vykdomos krepšinio, futbolo, buriavimo, šokėjų stovyklos“, – pasakojo S. Survila.
Pašnekovas įsitikinęs, kad jeigu mokykla turėtų galimybę apgyvendinti mokinius iš kitų miestų, klasės užsipildytų.
Gimnazijos direktorius akcentavo, kad mokyklos uždarymas būtų skaudus smūgis visai savivaldybei. Tą parodė ir Juodkrantėje veikusios Jūrų kadetų mokyklos uždarymas.
„Faktas, kad gyvenimas pasikeitė kardinaliai. Visos miesto šventės, visos bendruomenės šventės liko tik su mažiukais darželio vaikais. Ką su jais gali padaryti? Kokių koncertuką, kokį skaitovų konkursą? Ir va dabar tas akivaizdžiai matosi. Preiloje buvo mokykla, kuri taip pat užsidarė dėl mokinių skaičiaus ir dabar likome mes“, – dėstė pašnekovas.
Neringos valdžia: uždaryti mokyklą reiškia uždaryti miestą
Neringos valdžia taip pat pasisako už mokyklos išsaugojimą. Miestas jau kurį laiką dotuodavo mokyklą ir taip padėjo jai išlikti, tačiau pagal dabar numatytą tvarką, savivaldybė to daryti nebegalės.
„Jeigu miestas negelbėtų, mokyklos seniai čia nebūtų. Santykis tarp valstybinio biudžeto ir savivaldybės: valstybės yra 300 tūkst., savivaldybės yra virš 700 tūkst. šiai mokyklai, kad ji veiktų tokia, kokia yra. Turbūt Lietuvoje niekur daugiau nėra tokio santykio. Miestas labai daug darė, aš asmeniškai, direktorius ir kiti švietimečiai, ministrė lankosi ir daug kalbėjome, kad būtų išimtys. Neringoje už daryti mokyklą ką reiškia… mes uždarome miestą – nebelieka nei tėvų, nei nieko“, – dėstė Neringos meras Darius Jasaitis.
Meras teigė tikintis, kad Vyriausybė dar pakeis savo planus dėl reikalavimų Neringai.
„Jeigu jau savivalda neišlaikys – nepyksime ant ministerijos ar Vyriausybės, bet jeigu dabar valstybės ar Vyriausybės rankomis uždaroma, aišku, pyksime ir sakysime, kad jie kalti“, – sakė D. Jasaitis.
Tokius centrinės valdžios planus Neringos meras vadina savivaldos tolinimu ir gretina su priverstiniu žmonių iškeldinimu.
D. Jasaitis akcentavo, kad miestas jau ne kartą siekė, kad mokykla turėtų savo bendrabutį, tuomet ji galėtų tapti įdomi tam tikroms moksleivių grupėms.
„Visą gyvenimą to siekėme. Turime labai stiprią meno mokyklą, turime labai stiprią sporto mokyklą, kas liečia buriavimą ir orientacinį sportą. Tikrai Lietuvoje yra labai daug vaikų, kurie norėtų labai saugiai, labai sveikai ir labai sportiškai, ekologiškai mokyti savo vaikus. Manau, bendrabutis čia mums labai smarkia pagelbėtų“, – tvirtino D. Jasaitis.
Jis taip pat pastebėjo, kad Neringos valdžia ne kartą prašė Vyriausybės, kad mokykla galėtų naudotis minėtu statiniu. Tokį siekį palaikė ir įvairios nevyriausybinės organizacijos, kurios mano, kad vasarą čia galėtų rengti įvairias stovyklas, mat dabar susiduriama su apgyvendinimo problema.
„Tikimės, kad Vyriausybė mus taip pat išgirs ir jiems užteks argumentų perduoti mums „Mediką“, kur dabar apgyvendinti ukrainiečiai. Taip mes išsispręsime savo visas problemas, kurias dabar turime“, – sakė meras.
Ministerija: mokykla išliks
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai tvirtina, kad Neringa tikrai nepraras vienintelės šioje savivaldybė esančios mokyklos.
„Mokykla Neringoje išliks, net jei ilgainiui, po 2026 metų, dėl per mažo mokinių skaičiaus negalės būti formuojamos III-IV klasės. Net ir neįsigaliojus naujoms nuostatoms, taikomoms III–IV gimnazijų klasėms, abiturientų Neringos gimnazijoje 2021–2022 m. m. iš viso nėra“, – pastebėjo ministerijos atstovai.
Be to, aiškinama, kad tam tikros išimtys tokioms mokykloms, kaip Neringos gimnazija, tvarkoje yra numatytos.
„Numatyta įvairių išimčių, daugiausia jų – būtent vienintelėms gimnazijoms savivaldybėse, taigi ir Neringos gimnazijai. Jos galės sudaryti tik vieną III-IV gimnazijos klasę, kurioje mokytųsi bent 21 mokinys, kai kitose mokyklose nuo 2026 metų reikės mažiausiai dviejų klasių ir jose bendrai turėtų mokytis bent 31 mokinys. Iki 2026 m. tokioms mokykloms kaip Neringos gimnazija iš viso nėra reikalavimo dėl 21 mokinio klasėje. Atkreipiame dėmesį, kad kalba eina tik apie baigiamąsias gimnazijos klases – III ir IV, žemesnėse klasėse mokinių skaičius gali būti mažesnis“, – paaiškino ministerija.
Nors kartais linkstama manyti, kad mažose klasėse vaikai gauna daugiau individualaus dėmesio ir neva taip informaciją įsisavina geriau, tačiau ministerija pastebi, kad mažos klasės gali būti labiau trūkumas nei privalumas ugdymo procese.
„Mažose klasėse III–IV gimnazijų klasių mokiniai neturi daug variantų, ką rinktis iš pasirenkamųjų dalykų sąrašo, renkasi tik minimumą, kurį išgali pasiūlyti mokykla. Tai apriboja studijų pasirinkimo galimybes baigus mokyklą, pavyzdžiui, abiturientas neturi galimybės gerai pasirengti valstybiniams fizikos, chemijos ar panašių mažiau populiarių dalykų egzaminams, nes nesusiformuoja grupės mokytis dalyko A kursu. Nedidelės ir popamokinių užsiėmimų pasirinkimo galimybės. Tokių mokyklų mokiniai negauna kokybiško ugdymo kaip jų bendraamžiai kitose ugdymo įstaigose, apribojamos jų ateities perspektyvos“, – teigė ministerijos atstovai.
Pabrėžiama, kad mokyklos veiklos tikslas – suteikti kokybišką ugdymą kiekvienam mokiniui. Anot ministerijos, kai vaikų klasėse yra labai mažai, kenčia ugdymo kokybė, nes mokymas nėra tik akademinių žinių suteikimas, tai kur kas plačiau – mokinių socialinių, kūrybinių, kitų gyvenime reikalingų kompetencijų ugdymas, mokymasis bendradarbiaujant.
„Nustatytas mokinių skaičius iki pat 10 klasės imtinai ir taip nedidelis – 8 vaikai vienoje klasėje; esant tokiam mokinių skaičiui dar galima taikyti mokymo metodų įvairovę, darbą grupėse, projektinę veiklą, diskusijas, užtikrinti mokinių savivaldą ir kitas neformalias veiklas“, – pastebėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai
English (US) ·